2009 m. gruodžio 15 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Rumuniją

(Byla C-522/09)

2010/C 51/31

Proceso kalba: rumunų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama D. Recchia ir L. Bouyon

Atsakovė: Rumunija

Ieškovės reikalavimai

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyva 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos, su vėlesniais pakeitimais, reglamentuoja visų laukinių paukščių rūšių, natūraliai gyvenančių europinėje valstybių narių teritorijoje, apsaugą. Iš direktyvos nuostatų išplaukiantys įsipareigojimai Rumunijai taikomi nuo įstojimo dienos (2007 m. sausio 1 d.). Todėl Rumunija savo teritorijoje turi įsteigti specialios apsaugos teritorijas 4 straipsnio 1 ir 2 dalių prasme.

Išnagrinėjusi Rumunijos valdžios institucijų įsteigtas specialios apsaugos teritorijas, Komisija padarė išvadą, kad nebuvo įsteigta tinkamiausio dydžio specialios apsaugos teritorijų ir tinkamiausio jų kiekio.

Nagrinėjamu atveju teritorijos, kuriose Rumunija įsteigė specialios apsaugos teritorijas, buvo išanalizuotos atsižvelgiant į organizacijos BirdLife International sudarytą paukščiams reikšmingų teritorijų sąrašą ir į analogišką Societatea Ornitologică Română tyrimą. Paukščiams reikšmingų teritorijų steigimo procedūra Rumunijoje buvo užbaigta 2007 m., įsteigiant 130 šios rūšies teritorijų.

Iš visų 130 paukščiams reikšmingų teritorijų, užimančių 4 157 500 hektarų plotą, Rumunijos valdžios institucijos specialios apsaugos teritorijas įsteigė tik 108 teritorijose, užimančiose 2 998 700 hektarų plotą, iš kurių tik 38 teritorijose visose buvo įsteigtos specialios apsaugos teritorijos.

Be to, 21 paukščiams reikšmingoje teritorijoje, užimančioje 341 013 hektarų plotą, Rumunijoje dar nebuvo įsteigta specialios apsaugos teritorijų, o 71 įsteigtos specialios apsaugos teritorijos dydis žymiai skiriasi nuo paukščiams reikšmingų teritorijų dydžio.

Be to, nors 71 paukščiams reikšminga teritorija ir nebuvo visa įregistruota kaip specialios apsaugos teritorija, o 21 paukščiams reikšminga teritorija nebuvo įtraukta į steigimo procedūrą, Rumunijos valdžios institucijos nepateikė jokio sąrašo ar mokslinio metodo, kurie pateisintų tokį skirtumą tarp paukščiams reikšmingų teritorijų ir įsteigtų specialios apsaugos teritorijų.

Toks atitinkamų paukščiams reikšmingų teritorijų neįsteigimas arba dalinis įsteigimas lėmė Direktyvos 79/409/EEB I priede nurodytų rūšių apsaugos priemonių nebuvimą, dėl to buvo pažeistos Direktyvos 79/409 4 straipsnio 1 ir 2 dalys.

Todėl Komisija mano, kad neįsteigusi tinkamiausio dydžio specialios apsaugos teritorijų ir tinkamiausio jų kiekio, Rumunija neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 79/409 4 straipsnio 1 ir 2 dalis.

(1)  1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyva 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 103, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 1 t., p. 98).