30.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 24/40

—

Panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.

—

Patenkinti pirmoje instancijoje pareikštą ieškinį arba grąžinti bylą nagrinėti Bendrajam teisimui pagal Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnį.

—

Priteisti iš Komisijos abiejose instancijose patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.

Ieškinio pagrindų iškraipymas, teisės klaidos ir neracionalus bei prieštaringas motyvavimas, nustatant pagalbos gavėją ir įvertinant Komisijos diskreciją apibrėžti pagalbos gavėją.

Pirmu apeliacinio skundo pagrindu apeliantė AceaElectrabel Produzione S.p.A. (toliau — AEP arba apeliantė) skundžiasi, kad teismo sprendime yra rimtų trūkumų: Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinio pagrindą, susijusį su klaidingu pagalbos gavėjo nustatymu, o tai yra subjektyvi sąlyga nagrinėjamai bylai taikyti sprendime Deggendorf suformuluotą principą (kad tam tikromis sąlygomis galima sustabdyti naujos pagalbos, kuri pripažinta suderinama su bendrąja rinka, teikimą, kol bus grąžinta anksčiau tai pačiai įmonei neteisėtai suteikta pagalba). Pirmiausia apeliantė neigia, kad šis ieškinio pagrindas yra nepriimtinas, kiek jis susijęs su EB 88 straipsnio ir Reglamento Nr. 659/99 (1) pažeidimu. AEP tvirtina, jog Pirmosios instancijos teismas iškraipė šią ieškinio pagrindo dalį, kuria apeliantė siekė tik nurodyti, kad pagalbos gavėjas klaidingai nustatytas dėl administraciniam aktui būdingų trūkumų. Teigdamas, kad pagalbos išieškojimo taisyklių pažeidimo klausimas yra visiškai nesusijęs su byla, Pirmosios instancijos teismas patvirtino, kad iškraipė argumentus, kuriais pagrįsta ši ieškinio pagrindo dalis.

Be to apeliantė skundžia teismo sprendimą tiek, kiek jame Komisijos sprendimas nepripažintas neteisėtu, nepaisant rimtos esminės klaidos AEP (naujos pagalbos gavėjos) priskiriant prie ACEA grupei (negrąžintos pagalbos gavėjos), pagrįstos klaidingu, nelogišku ir prieštaringu įmonių grupės ekonominio vieneto sąvokos, suformuluotos Bendrijos teismo praktikoje, taikymu. Apeliantė nesutinka, kad šią sąvoką galima taikyti, kai dvi atskiros grupės bendrai kontroliuoja joint venture (kaip yra AEP atveju), nes įmonių ekonominio vieneto srityje nusistovėjusioje teismo praktikoje kalbama tik apie tuos atvejus, kai kelias įmones kontroliuoja tik vienas subjektas. Klaida dar rimtesnė dėl to, kad Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog neturi reikšmės aplinkybė, jog 70 % AEP kapitalo yra kitoje ekonominėje grupėje, neturinčioje visiškai nieko bendro su negrąžintos pagalbos gavėja. Be to, Pirmosios instancijos teismas padarė klaidą taikydamas funkciškai savarankiškos įmonės sąvoką, nusprendęs, kad ieškovės negalima laikyti funkciškai savarankiška, nes ją bendrai kontroliuoja dvi įmonės.

2.

Ieškinio pagrindų iškraipymas, teisės klaida ir prieštaringas bei nepakankamas motyvavimas, kiek tai susiję su ieškovės argumentais dėl teismo sprendimo Deggendorf turinio vertinant nagrinėjamą bylą.

Antru ieškinio pagrindu apeliantė tvirtina, kad teismo sprendime klaidingai taikytas sprendimas Deggendorf, patvirtinant Komisijos vertinimą, jog yra objektyvus reikalavimas taikyti sprendimą Deggendorf. Apeliantė ginčija Pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriais jis patvirtina, jog Komisija neprivalėjo pateikti tikslių ir išsamių įrodymų, kad pirmoji ir antroji pagalba bendrai taip neigiamai paveiktų valstybių narių tarpusavio prekybą, kad nauja pagalba taptų nesuderinama su bendrąja rinka. Įrodinėjimo našta, vertinant, ar pagalba, apie kurią pranešta, yra suderinama su bendrąja rinka, negali būti palikta laisvai nuožiūrai, ypač jei Komisija nepasinaudojo priemonėmis, kurias ji turi pagal procedūros reglamentą. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo šių apeliantės pateiktų argumentų ir kritiškai neįvertinęs patvirtino Komisijos sprendimą. Galiausiai, Pirmosios instancijos teismas nesuprato ir nenagrinėjo apeliantės pateikto ieškinio pagrindo, kad sprendime Deggendorf pateikiama priemonė skirta ne bausti ankstesnės pagalbos negrąžinusias įmones, o tik išvengti vienai įmonei kelis kartus suteiktos pagalbos bendro neigiamo poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai, dėl kurio naujoji pagalba būtų nesuderinama su vidaus rinka, kol bus grąžinta pirmiau suteikta pagalba.