19.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 312/14


2009 m. rugsėjo 15 d. ISD Polska sp. z o.o., Industrial Union of Donbass Corporation, ISD Polska sp. z o.o. (anksčiau — Majątek Hutniczy sp. z o.o.) pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. liepos 1 d. Pirmosios instancijos teismo (aštuntoji kolegija) priimto sprendimo sujungtose bylose T-273/06 ir T-297/06 ISD Polska ir kt. prieš Komisiją

(Byla C-369/09)

2009/C 312/22

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantės: ISD Polska sp. z o.o., Industrial Union of Donbass Corporation, ISD Polska sp. z o.o. (anksčiau — Majatek Hutniczy sp. z o.o.), atstovaujama advokatų C. Rapin, E. Van den Haute

Kita proceso šalis: Europos Bendrijų Komisija

Apeliančių reikalavimai

Pripažinti šį apeliacinį skundą priimtinu,

Panaikinti 2009 m. liepos 1 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo (aštuntoji kolegija) sprendimą sujungtose bylose T-273/06 ir T-297/06;

Patenkinti visus reikalavimus, pateiktus Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismui sujungtose T-273/06 ir T-279/06, o subsidiariai — juos tenkinti iš dalies;

Priteisti iš Europos Komisijos visas bylinėjimosi išlaidas.

Jei Teisingumo teismas nuspręstų, kad nereikia priimti sprendimo, priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 69 straipsnio 6 dalį ir 72 straipsnio a punktą.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantės pateikia tris pagrindus apeliaciniam skundui pagrįsti.

Pirmuoju pagrindu jos ginčija Pirmosios instancijos teismo vertinimą, pagal kurį prie Akto dėl Lenkijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą pridėto Protokolo Nr. 8 dėl Lenkijos plieno pramonės restruktūrizavimo (1) 6 punkte nustatyta, kad jo nuostatos taikomos retroaktyviai. Pasak apeliančių, iš tikrųjų negalima daryti jokios išvados dėl retroaktyvaus taikymo remiantis šios nuostatos formuluote, tikslu ar sandara, nes joje tik pasakyta, kad minėto protokolo 1 priede išvardytos įmonės laikotarpiu nuo 1997 m. iki 2003 m. su tam tikrais apribojimais gali pasinaudoti pagalba. Kitaip tariant, ši nuostata reiškia, kad pagalbos, kuri įmonėms gavėjoms galėjo būti skirta iki 2003 m. pabaigos, apskaičiavimas turėjo būti atliekamas retroaktyviai atsižvelgiant į jau suteiktos pagalbos sumą, o ne retroaktyviai vertinant pagalbą, kuri buvo suteikta neteisėtai. Tokiam aiškinimui iš esmė pritarė ir Komisija ir taryba, kurios — pirmoji sprendimo pasiūlyme, o antroji sprendime — konstatavo, kad Protokole Nr. 8 nustatytų įsipareigojimų buvo laikytasi.

Antrajame pagrinde apeliantės teigia, kad Pirmosios instancijos teismas padarė teisės klaidą nuspręsdamas, pirma, kad pagalbą gavusios įmonės iš esmės galėjo turėti teisėtų lūkesčių dėl tos pagalbos teisėtum tik tokiu atveju, jei ji būtų suteikta laikantis EB 88 straipsnyje nustatytos procedūros, ir, antra, kad 1991 m. gruodžio 16 d. Asociacijos susitarimo (2) Protokole Nr. 2 dėl EAPB produktų nustatytos procedūros, pagal kurias apie ginčijamą pagalbą buvo pranešta Komisijai ir Tarybai, negalėjo apeliantėms suteikti teisėtų lūkesčių. Iš tikrųjų akivaizdu, kad joks oficialus pranešimas apie ginčijamą pagalbą negalėjo būti pateiktas remiantis EB 88 straipsniu, nes Lenkijos Respublika tuo metu dar nebuvo Europos Sąjungos narė, o Komisija buvo tikrai informuota apie tokios pagalbos suteikimą ir, įvertinusi Lenkijos restruktūrizacijos programą bei ja remiantis pateiktus verslo planus, nusprendė, kad pagalba atitinka Asociacijos susitarimo Protokolo Nr. 2 8 straipsnio 4 dalies reikalavimus ir prie Stojimo akto pridėtame Protokole Nr. 8 nustatytas sąlygas.

Trečiajame ir paskutiniajame pagrinde apeliantė nurodo, kad buvo pažeisti reglamentai EB Nr. 659/1999 (3) ir (EB) Nr. 794/2004 (4). Jų nuomone iš tikrųjų nepakanka, kad ginčijamos pagalbos susigrąžinimui taikoma palūkanų norma būtų nustatyta glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkama valstybe nare, jog tą normą galima būtų laikyti „tinkama“ pagal Reglamento (EB) Nr. 659/1999 14 straipsnio 2 pastraipą. Valstybės pagalbos susigrąžinimui taikomos palūkanų normos „tinkamumas“ yra materiali sąvoka, kuri nepriklauso nuo procedūros, kurios laikytis Komisija privalo ypatingais atvejais, kai tą normą ji nustato bendradarbiaudama su atitinkama valstybe nare.


(1)  OL 2003, L 236, p. 948.

(2)  1991 m. gruodžio 16 d. Europos susitarimas, įsteigiantis Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Lenkijos Respublikos asociaciją (OL L 348. 1993, p. 2)

(3)  1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB Sutarties 93 straipsnio (vėliau — 88 straipsnis) taikymo taisykles (OL L 83, p. 1; specialusis leidimas lietuvių k. 8 sk., 1 t., p. 339).

(4)  2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 794/2004, įgyvendinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999 (OL L 140, p. 1; specialusis leidimas lietuvių k. 8 sk., 4 t. p. 3).