7.11.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/32

2009 m. liepos 30 d.Nejvyšší správní soud (Čekijos Respublika) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą — DAR Duale Abfallwirtschaft und Verwertung Ruhrgebiet GmbH prieš Ministerstvo životního prostředí

(Byla C-299/09)

2009/C 267/59

Proceso kalba: čekų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Nejvyšší správní soud (Čekijos Respublika)

Pagrindinės bylos šalys

Ieškovė: DAR Duale Abfallwirtschaft und Verwertung Ruhrgebiet GmbH

Atsakovė: Ministerstvo životního prostředí

Prejudiciniai klausimai

1)

Ar 1993 m. vasario 1 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 259/93 dėl atliekų vežimo Europos bendrijos viduje, į Bendriją ir iš jos priežiūros ir kontrolės (1) 2 straipsnio i ir k punktus kartu su 1975 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų (2) 1 straipsnio e ir f punktais bei šios direktyvos IIA priedo D10 punktu ir IIB priedo R1 punktu reikia aiškinti taip, kad 2003 m. vasario 13 d. Teisingumo Teismo Sprendime Komisija prieš Liuksemburgą (C-458/00, Rink. p. I-1553) aprašytas pirmasis kriterijus, taikomas pripažįstant atliekų deginimą atliekų panaudojimu energijai gauti, kaip numatyta šios direktyvos IIB priedo R1 punkte (tai yra, kad pagrindinis tokios veiklos tikslas turi būti panaudoti atliekas naudingai funkcijai atlikti, būtent energijai gauti), gali būti tenkinamas taip pat ir tuomet, kai nėra nei vienos iš aplinkybių, kurias Teisingumo Teismas paminėjo šiame sprendime, kaip rodančias, jog atliekos panaudojamos, būtent, kai įrenginių, kuriuose atliekos turi būti deginamos, operatorius nemoka atliekų tiekėjui už veiklą, o įrenginys nėra techniškai pritaikytas pritrūkus atliekų veikti naudojant pirminius energijos šaltinius?

2)

Jeigu atsakymas į šį klausimą yra teigiamas, kokiomis sąlygomis šią veiklą tuomet galima laikyti atliekų panaudojimu?

a)

Ar galima visiškai nepaisyti užmokesčio už veiklą, susijusią su atliekomis, aspekto ar tam, kad veiklą būtų galima laikyti atliekų panaudojimu, bent jau reikia, kad įrenginių operatoriaus pajamos iš šilumos ir elektros energijos, gautos sudeginus tam tikrą atliekų kiekį, pardavimo viršytų įrenginių operatoriaus pajamas iš užmokesčio už atliekų priėmimą?

b)

Kalbant apie atliekų gavėjo įrenginių pobūdį, ar tai, kad sprendime išduoti leidimą eksploatuoti įrenginius jie yra formaliai klasifikuoti kaip įrenginiai, skirti panaudoti atliekas energijos tikslais, bei tai, kad įrenginių operatorius sutartimi yra įsipareigojęs tiekti tam tikrą šilumos energijos kiekį į tinklą ir, jeigu neįvykdytų šios pareigos, gautų sutartyje numatytą baudą, gali būti laikoma pakankama aplinkybe, rodančia, jog tai yra atliekų panaudojimo veikla, ar tai, kad įrenginių operatorius teisiniu, techniniu ir ekonominiu požiūriu turi turėti realią galimybę eksploatuoti įrenginius, bent jau laikinai, naudodamas kitokį kurą nei atliekos, yra minimali sąlyga, norint pripažinti veiklą atliekų panaudojimu?

(1)  OL L 30, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 176.

(2)  OL L 194, p. 39; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 1 t., p. 23.