29.8.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 205/26

2009 m. birželio 22 d.Tribunale ordinario di Torino (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Antonino Accardo ir kt. prieš Comune di Torino

(Byla C-227/09)

2009/C 205/44

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunale ordinario di Torino

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Antonino Accardo, Viola Acella, Antonio Acuto, Domenico Ambrisi, Paolo Battaglino, Riccardo Bevilacqua, Fabrizio Bolla, Daniela Bottazzi, Roberto Brossa, Luigi Calabro′, Roberto Cammardella, Michelangelo Capaldi, Giorgio Castellaro, Davide Cauda, Tatiana Chiampo, Alessia Ciaravino, Alessandro Cicero, Paolo Curtabbi, Paolo Dabbene, Mauro D'Angelo, Giancarlo Destefanis, Mario Di Brita, Bianca Di Capua, Michele Di Chio, Marina Ferrero, Gino Forlani, Giovanni Galvagno, Sonia Genisio, Laura Dora Genovese, Sonia Gili, Maria Gualtieri, Gaetano La Spina, Maurizio Loggia, Giovanni Lucchetta, Sandra Magoga, Manuela Manfredi, Fabrizio Maschio, Sonia Mignone, Daniela Minissale, Domenico Mondello, Veronnica Mossa, Plinio Paduano, Barbaro Pallavidino, Monica Palumbo, Michele Paschetto, Frederica, Peinetti, Nadia Pizzimenti, Gianluca Ponzo, Enrico Pozzato, Gaetano Puccio, Danilo Ranzani, Pergianni Risso, Luisa Rossi, Paola Sabia, Renzo Sangiano, Davide Scagno, Paola Settia, Raffaella Sottoriva, Rossana Trancuccio, Fulvia Varotto, Giampiero Zucca, Fabrizio Lacognata, Guido Mandia, Luigi Rigon, Daniele Sgavetti

Atsakovė: Comune di Torino

Prejudiciniai klausimai

1)

Ar tinkamai aiškinamus 1993 m. lapkričio 23 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyvos 93/104/EB (1) dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų 5, 17 ir 18 straipsnius galima tiesiogiai taikyti valstybėje narėje, neatsižvelgiant į tai, ar jie formaliai perkelti į vidaus teisę, ir nepaisant nacionalinių taisyklių, pagal kurias jie netaikomi kai kurioms profesijoms, jeigu priimti darbuotojų ir darbdavių susitarimai šią direktyvą atitinka?

2)

Ar bet kuriuo atveju valstybės narės teismas, nenagrinėdamas tokio tiesioginio taikymo klausimo, privalo naudotis direktyva, kuri dar neperkelta arba kurios ją perkėlus negalima taikyti dėl nacionalinių taisyklių, kaip pagalba aiškinant nacionalinę teisę ir, atitinkamai, sprendžiant kylančias abejones?

3)

Ar valstybės narės teismui draudžiama pripažinti elgesį neteisėtu ir tuo remiantis priteisti teisės pažeidimu padarytos žalos atlyginimą, jei nagrinėjamas elgesys pagrįstas darbuotojų ir darbdavių susitarimais ir toks pagrindas atitinka Bendrijos teisę, nors ir į nacionalinę teisę neperkeltos direktyvos forma?

4)

Ar Direktyvos 17 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti savarankiškai, taigi visiškai atskirai nuo 2 dalies ir joje išvardytų pareigybių ir profesijų, kaip leidžiančią darbuotojų ir darbdavių patvirtintas priemones ir su kassavaitinio poilsio laiku susijusias išimtis?

(1)  OL L 307, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 2 t., p. 197.