20.6.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 141/22

2009 m. kovo 18 d. Europos Bendrijų Komisijos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2008 m. gruodžio 18 d. Pirmosios instancijos teismo (trečioji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo sujungtose bylose T-211/04 ir T-215/04 Gibraltaro vyriausybė ir Jungtinė Karalystė prieš Europos Bendrijų Komisiją

(Byla C-106/09 P)

2009/C 141/41

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama R. Lyal, V. Di Bucci, N. Khan

Kitos proceso šalys: Gibraltaro vyriausybė, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, Ispanijos Karalystė

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—

panaikinti 2008 m. gruodžio 18 d. Pirmosios instancijos teismo (trečioji išplėstinė kolegija) sprendimą sujungtose bylose T-211/04 ir T-215/04 Gibraltaro vyriausybė ir Jungtinė Karalystė prieš Europos Bendrijų Komisiją, apie kurį Komisijai pranešta 2009 m. sausio 5 dieną;

—

atmesti Gibraltaro vyriausybės ir Jungtinės Karalystės pareikštus ieškinius dėl panaikinimo ir

—

nurodyti Gibraltaro vyriausybei ir Jungtinei Karalystei padengti bylinėjimosi išlaidas;

arba

—

grąžinti bylą Pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir

—

sustabdyti sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų pirmoje ir apeliacinėje instancijose priėmimą.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Komisija teigia, kad skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas remiantis šiais pagrindais:

 

Pirmosios instancijos teismas suklydo vertindamas ryšį tarp EB 87 straipsnio 1 dalies ir valstybių narių kompetencijos mokesčių klausimuose;

 

Pirmosios instancijos teismas suklydo aiškindamas ir taikydamas EB 87 straipsnio 1 dalį nustatydamas nepateisinamus reikalavimus vertinant įtartinas valstybės pagalbos priemones;

 

Pirmosios instancijos teismas suklydo aiškindamas ir taikydamas EB 87 straipsnio 1 dalį nustatydamas nepateisinamą reikalavimą teisei kontroliuoti nustatant bendrą ar „įprastą“ mokesčio sistemą;

 

Pirmosios instancijos teismas suklydo aiškindamas ir taikydamas EB 87 straipsnio 1 dalį nuspręsdamas, kad bendra ar „įprasta“ mokesčio sistema atsiranda taikant skirtingus metodus skirtingiems mokesčių mokėtojams;

 

Pirmosios instancijos teismas suklydo aiškindamas ir taikydamas EB 87 straipsnio 1 dalį nuspręsdamas, kad Komisija nenustatė bendros ar „įprastos“ mokesčio sistemos ir neatliko reikalingo vertinimo tam, kad įrodytų aptariamos priemonės atrankinį pobūdį;

 

Pirmosios instancijos teismas suklydo aiškindamas ir taikydamas EB 87 straipsnio 1 dalį neišnagrinėjęs skundžiamame sprendime nurodytų atrankos požymių.