Byla C‑520/09 P
Arkema SA
prieš
Europos Komisiją
„Apeliacinis skundas – Karteliai – EB 81 straipsnis ir EEE susitarimo 53 straipsnis – Europos monochloracto rūgšties rinka – Dukterinės bendrovės konkurencijos pažeidimo inkriminavimo patronuojančiajai bendrovei taisyklės – Faktinio lemiamos įtakos darymo prezumpcija – Pareiga motyvuoti“
Sprendimo santrauka
1. Konkurencija – Bendrijos teisės normos – Pažeidimai – Priskyrimas – Patronuojančioji bendrovė ir dukterinės bendrovės – Ekonominis vienetas – Vertinimo kriterijai – Lemiamos patronuojančiosios bendrovės įtakos 100 % jai priklausančioms dukterinėms bendrovėms prezumpcija
(EB 81 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/200 23 straipsnio 2 dalis)
2. Konkurencija – Bendrijos teisės normos – Pažeidimai – Priskyrimas – Patronuojančioji bendrovė ir dukterinės bendrovės – Ekonominis vienetas – Vertinimo kriterijai – Lemiamos patronuojančiosios bendrovės įtakos 100 % jai priklausančioms dukterinėms bendrovėms prezumpcija – Gamybinės ūkinės veiklos nevykdančiai holdingo bendrovei priklausantis filialas
(EB 81 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/200 23 straipsnio 2 dalis)
3. Apeliacinis skundas – Pagrindai – Būtinybė pateikti aiškią kritiką dėl tam tikrų Bendrojo Teismo argumentų
(SESV 256 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa; Teisingumo Teismo procedūros reglamento 112 straipsnio 1 dalies c punktas)
4. Apeliacinis skundas – Pagrindai – Per apeliacinį procesą pirmą kartą pateiktas pagrindas – Nepriimtinumas
(Teisingumo Teismo procedūros reglamento 113 straipsnio 2 dalis)
5. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Baudų už konkurencijos taisyklių pažeidimus nustatymo metodo gairės
(EB 81 straipsnio 1 dalis; Komisijos pranešimas 98/C 9/03)
1. Įmonės sąvoka apima bet kurį ūkinę veiklą vykdantį subjektą, neatsižvelgiant į jo teisinį statusą ar finansavimo būdus. Šiuo klausimu, pirma, įmonės sąvoka Sąjungos konkurencijos teisėje turi būti suprantama kaip reiškianti ekonominį vienetą, net jeigu teisiniu požiūriu šį ekonominį vienetą sudaro keletas fizinių ar juridinių asmenų, ir, antra, kai toks ekonominis vienetas pažeidžia konkurencijos taisykles, pagal asmeninės atsakomybės principą jis turi atsakyti už šį pažeidimą. Atsakomybė už dukterinės bendrovės veiksmus gali tekti patronuojančiajai bendrovei, be kita ko, kai, nors ir turėdama savarankišką teisinį subjektiškumą, ši dukterinė bendrovė savarankiškai nesprendžia dėl savo elgesio rinkoje, o iš esmės įgyvendina patronuojančiosios bendrovės nurodymus, visų pirma atsižvelgiant į ekonominius, organizacinius ir teisinius šių dviejų teisės subjektų ryšius.
Tuo ypatingu atveju, kai patronuojančiajai bendrovei priklauso 100 % jos Sąjungos konkurencijos normų pažeidimą padariusios dukterinės bendrovės akcijų, viena vertus, ši patronuojančioji bendrovė gali daryti lemiamą įtaką šios dukterinės bendrovės elgesiui ir, kita vertus, egzistuoja nuginčijama prezumpcija, kad ši patronuojančioji bendrovė iš tikrųjų daro tokią įtaką. Tokiomis aplinkybėmis Komisijai pakanka įrodyti, jog patronuojančiajai bendrovei priklauso visas jos dukterinės bendrovės kapitalas, kad būtų preziumuojama, jog patronuojančioji bendrovė daro lemiamą įtaką dukterinės bendrovės ekonominei politikai. Tada Komisija gali pripažinti, kad patronuojančioji bendrovė solidariai atsakinga už dukterinei bendrovei skirtos baudos sumokėjimą, nebent patronuojančioji bendrovė, kuri turi nuginčyti šią prezumpciją, pateiktų pakankamai įrodymų, kad jos dukterinė bendrovė rinkoje veikia savarankiškai.
(žr. 37 ir 38, 40 ir 41 punktus)
2. Negalima atmesti galimybės, kad nors ir nesiima tiesioginių veiksmų rinkoje, „gamybinės ūkinės veiklos nevykdanti“ holdingo bendrovė galėtų daryti lemiamą įtaką dukterinių bendrovių ekonominei politikai, be kita ko, atsižvelgiant į jos turimą koordinavimo bei finansinio valdymo funkciją, ir kad todėl, jeigu visas ar beveik visas dukterinės bendrovės kapitalas priklauso patronuojančiajai bendrovei, galima preziumuoti tikrąjį tokios įtakos darymą. Todėl, siekiant paneigti prezumpciją dėl faktinio lemiamos įtakos darymo dukterinių bendrovių ekonominei politikai, kuri ir toliau išlieka paprasta prezumpcija, nepakanka pasiremti tuo, jog patronuojančioji bendrovė nevykdo gamybinės ūkinės veiklos.
(žr. 48 ir 49 punktus)
3. Iš SESV 256 straipsnio, Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmos pastraipos ir Teisingumo Teismo procedūros reglamento 112 straipsnio 1 dalies c punkto matyti, kad apeliaciniame skunde turi būti tiksliai nurodytos kritikuojamos sprendimo, kurį prašoma panaikinti, dalys ir teisiniai argumentai, kuriais konkrečiai grindžiamas šis prašymas.
Net jei apeliacinis skundas leidžia nustatyti kritikuojamas skundžiamo sprendimo dalis, tačiau jam pagrįsti pateikti argumentai nėra pakankamai aiškūs ir tikslūs, kad Teisingumo Teismas galėtų vykdyti jam pavestą teisėtumo kontrolę, jis turi būti atmestas. Jeigu pagrindinės aplinkybės, kuriomis pagrįstas apeliacinis skundas, pakankamai nuosekliai ir suprantamai neišplaukia iš paties jo teksto, kuris suformuluotas neaiškiai ir dviprasmiškai, Teisingumo Teismas negali atlikti jam pavestos teisėtumo kontrolės ir rizikuoja priimti sprendimą ultra petita.
(žr. 59–61 punktus)
4. Apeliaciniame skunde negalima keisti Bendrojo Teismo svarstytos bylos dalyko. Apeliaciniame procese Teisingumo Teismas turi kompetenciją tik ištirti pirmojoje instancijoje nagrinėtų pagrindų teisinius vertinimus. Taigi šalis negali keisti minėtos bylos dalyko, Teisingumo Teisme pirmą kartą pateikdama pagrindą, kurį ji galėjo pateikti, tačiau nepateikė Bendrajame Teisme, nes tai reikštų, jog jai leidžiama kreiptis į Teisingumo Teismą, kurio kompetencija apeliaciniame procese yra ribota, dėl platesnės apimties ginčo nei tas, kurį nagrinėjo Bendrasis Teismas. Taigi apeliacinio skundo stadijoje toks apeliacinio skundo pagrindas pripažintinas nepriimtinu.
(žr. 64 punktą)
5. Remiantis Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gairėse įtvirtintu metodu, su sunkinančiomis aplinkybėmis, kaip antai pakartotinumu, susijusios baudos sudedamosios dalys apskaičiuojamos remiantis „pagrindine bauda“, kuri savo ruožtu apskaičiuojama remiantis „pradine suma“, kuri padidinama pritaikius dauginimo koeficientą, susijusį su pažeidimo trukme.
Iš esmės ši pradinė suma nustatoma pagal pažeidimo sunkumą ir tikrąjį atitinkamo subjekto antikonkurencinių veiksmų poveikį konkurencijai. Prireikus, atsižvelgiant į tikrąją atitinkamo subjekto ekonominę galią, ši suma gali būti pakoreguota, siekiant užtikrinti pakankamai atgrasantį baudos poveikį. Vadovaujantis gairių 2 ir 3 punktais, Komisija pagal pažeidimo sunkumą ir trukmę nustačiusi pagrindinę baudą prireikus šią baudą padidina arba sumažina dėl sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių.
Tačiau šiose gairėse nustatytos tik orientacinės elgesio taisyklės, nuo kurių tam tikru atveju administracija negali nukrypti nenurodydama priežasčių, atitinkančių vienodo požiūrio principą.
(žr. 72 ir 73, 81, 88 punktus)
TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2011 m. rugsėjo 29 d.(*)
„Apeliacinis skundas – Karteliai – EB 81 straipsnis ir EEE susitarimo 53 straipsnis – Europos monochloracto rūgšties rinka – Dukterinės bendrovės konkurencijos pažeidimo inkriminavimo patronuojančiajai bendrovei taisyklės – Faktinio lemiamos įtakos darymo prezumpcija – Pareiga motyvuoti“
Byloje C‑520/09 P
dėl 2009 m. gruodžio 14 d. pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo
Arkema SA, įsteigta Kolombe (Prancūzija), atstovaujama advokato M. Debroux,
apeliantė,
dalyvaujant kitai proceso šaliai:
Europos Komisijai, atstovaujamai A. Bouquet ir F. Castillo de la Torre, nurodžiusiai adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,
atsakovei pirmojoje instancijoje,
TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas J. N. Cunha Rodrigues, teisėjai A. Arabadjiev, A. Rosas, A. Ó Caoimh (pranešėjas) ir P. Lindh,
generalinis advokatas P. Mengozzi,
posėdžio sekretorius B. Fülöp, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2010 m. lapkričio 25 d. posėdžiui,
susipažinęs su 2011 m. vasario 17 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Savo apeliaciniu skundu Arkema SA (buvusi Elf Atochem SA, vėliau – Atofina SA; toliau – Arkema) prašo panaikinti 2009 m. rugsėjo 30 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo sprendimą Arkema prieš Komisiją (T‑168/05, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo šis teismas atmetė jos ieškinį, kuriuo buvo prašoma iš dalies panaikinti 2005 m. sausio 19 d. Komisijos sprendimą C(2004) 4876 galutinis dėl tyrimo pagal [EB] 81 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla COMP/E-1/37.773 – MCAA [monochloracto rūgštis]) (toliau – ginčijamas sprendimas) arba, nepatenkinus pagrindinio prašymo, sumažinti šiuo sprendimu jai skirtą baudą.
Ginčo aplinkybės ir ginčijamas sprendimas
2 Skundžiamo sprendimo 2–31 punktuose išdėstytus faktus, kurie aktualūs šiai apeliacinei bylai, ir ginčijamą sprendimą galima reziumuoti taip.
3 Ginčijamu sprendimu Europos Komisija konstatavo, kad apeliantė ir jos patronuojančioji bendrovė Elf Aquitaine SA (toliau – Elf Aquitaine), be kita ko, pažeidė EB 81 straipsnį ir 1992 m. gegužės 2 d. Europos ekonominės erdvės susitarimo (OL L 1, 1994, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 52 t., p. 3) 53 straipsnį tuo, kad apeliantė dalyvavo neteisėtame kartelyje monochloracto rinkoje.
4 Elf Aquitaine ir apeliantę Komisija patraukė atsakomybėn už pažeidimą, trukusį nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1999 m. gegužės 7 dienos. Atmesdama priešingus Elf Aquitaine pateiktus argumentus, Komisija nusprendė, kad aplinkybės, jog ši bendrovė turi 98 % Atofina SA akcijų, pakanka pripažinti jos atsakomybę už dukterinės bendrovės veiksmus. Be to, Komisija laikėsi nuomonės, kad aplinkybė, jog Elf Aquitaine nedalyvavo gaminant ir parduodant monochloracto rūgštį, netrukdo pripažinti, kad ji sudaro ekonominį vienetą su gamybinę ūkinę veiklą vykdančiais grupės vienetais.
5 Baudų dydį Komisija nustatė remdamasi savo Baudų nustatymo remiantis Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalimi ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalimi metodo gairėmis [Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gairėmis] (OL C 9, 1998, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 171, toliau – gairės) ir Komisijos pranešimu dėl baudų neskyrimo ar sumažinimo kartelių bylose (OL C 207, 1996, p. 4, toliau – Pranešimas dėl bendradarbiavimo).
6 Turėdama omenyje, kad Elf Atochem SA jau buvo skirtas 1994 m. liepos 27 d. Komisijos sprendimas 94/599/EB dėl [SESV 101 straipsnio] taikymo procedūros (OL L 239, p. 14), Komisija nusprendė, kad už pakartotinumą bauda turi būti padidinta vien apeliantei, o ne Elf Aquitaine, nes pirmojo pažeidimo padarymo laikotarpiu ši bendrovė apeliantės nekontroliavo.
7 Todėl, be solidariai Elf Aquitaine ir apeliantei skirtos 45 mln. eurų baudos, atsižvelgdama į pakartotinį pažeidimo padarymą, 13,5 mln. eurų atskirą baudą ji skyrė vien apeliantei.
Procesas Pirmosios instancijos teisme ir skundžiamas sprendimas
8 Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 38 punkto, Pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu apeliantė iš esmės prašė jo panaikinti ginčijamo sprendimo rezoliucinę dalį, kiek ji skirtas Elf Aquitaine, arba, nepatenkinus šio prašymo, sumažinti Elf Aquitaine ir jai skirtas baudas.
9 Iš skundžiamo sprendimo 40–42 punktų išplaukia, kad dėl pagrindinio reikalavimo ieškiniui Pirmosios instancijos teisme pagrįsti apeliantė iš esmės buvo pateikusi aštuonis ieškinio pagrindus. Be kita ko, apeliantė buvo pateikusi pirmąjį ieškinio pagrindą, susijusį su patronuojančiosios bendrovės atsakomybę už dukterinės bendrovės veiksmus reglamentuojančių taisyklių pažeidimu ir Elf Aquitaine grupės diskriminavimu, antrąjį ieškinio pagrindą, susijusį su dukterinės bendrovės teisinio ir komercinio savarankiškumo principo pažeidimu, bei penktąjį ieškinio pagrindą, susijusį su motyvų stoka. Dėl papildomo reikalavimo apeliantė taip pat buvo pateikusi devintąjį ieškinio pagrindą, susijusį su proporcingumo principo pažeidimu nustatant dauginimo koeficientą atgrasymo tikslais, nes Komisija du kartus atsižvelgė į Arkema apyvartą.
10 Skundžiamu sprendimu Pirmosios instancijos teismas atmetė visus pagrindinius ir papildomus pagrindus ir priteisė iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas.
11 Pirmuoju Pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškinio pagrindu apeliantė iš esmės ginčijo atsakomybės už jos pažeidimą pripažinimą Elf Aquitaine, t. y. jos patronuojančiajai bendrovei pažeidimo padarymo laikotarpiu, teigdama nevykdžiusi Elf Aquitaine apibrėžtos politikos.
12 Šiuo klausimu skundžiamo sprendimo 67 punkte Pirmosios instancijos teismas nustatė:
„Ypatingu atveju, kai patronuojančiajai bendrovei priklauso 100 % Bendrijos konkurencijos taisyklių pažeidimą padariusios dukterinės bendrovės kapitalo, egzistuoja paprastoji prezumpcija, kad ši patronuojančioji bendrovė iš tikrųjų daro lemiamą įtaką savo dukterinės bendrovės veiksmams <...> ir kad todėl jos sudaro vieną įmonę, kaip tai suprantama pagal EB 81 straipsnį <...>. Todėl patronuojančioji bendrovė, Bendrijos teisme ginčijanti Komisijos sprendimą skirti jai baudą už dukterinės bendrovės padarytus veiksmus, turi nuginčyti šia prezumpciją, pateikdama įrodymų, galinčių patvirtinti šios dukterinės bendrovės savarankiškumą <...>. Jeigu prezumpcija nenuginčijama, Komisija turės teisę pripažinti patronuojančiąją bendrovę solidariai atsakinga už jos dukterinei bendrovei skirtos baudos sumokėjimą“.
13 Skundžiamo sprendimo 71 punkte Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog pažeidimo padarymo laikotarpiu beveik visas ieškovės kapitalas priklausė Elf Aquitaine, Komisija pagrįstai galėjo preziumuoti apeliantės priklausomumą nuo patronuojančiosios bendrovės ir pripažinti, kad pastaroji turi pateikti įrodymų, patvirtinančių, jog jos dukterinė bendrovė savarankiškai sprendžia dėl savo veiksmų rinkoje krypties.
14 Dėl požymių viseto ir įrodymų, kuriuos buvo pateikusi apeliantė siekdama įrodyti savo savarankiškumą, skundžiamo sprendimo 73 punkte Pirmosios instancijos teismas pirmiausia konstatavo, kad ginčijamo sprendimo 257 konstatuojamojoje dalyje Komisija išdėstė Elf Aquitaine atsakyme į pranešimą apie kaltinimus pateiktus argumentus. Toliau skundžiamo sprendimo 74 punkte Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad „ieškovės argumentus, kuriais siekiama įrodyti jos savarankiškumą, pateikė ir jos patronuojančioji bendrovė atsakyme į pranešimą apie kaltinimus, siekdama įrodyti neturėjusi lemiamos įtakos savo dukterinės bendrovės ekonominei politikai“.
15 Šiuo klausimu skundžiamo sprendimo 75 punkte Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atmesdama patronuojančiosios bendrovės pateiktus argumentus Komisija kartu atsakė abiem bendrovėms ir, laikydamasi teismų praktikos, išnagrinėjo, ar prezumpcijai nuginčyti patronuojančioji bendrovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog jos dukterinė bendrovė savarankiškai sprendė dėl savo veiksmų rinkoje krypties.
16 Skundžiamo sprendimo 76–80 punktuose Pirmosios instancijos teismas pratęsė savo pagrindimą tokiais žodžiais:
„76 Dėl ieškovės pateiktų įrodymų, kuriais siekiama patvirtinti jos savarankiškumą, pagrįstumo reikia pažymėti, kad aplinkybės, jog Elf Aquitaine yra tik gamybinės ūkinės veiklos nevykdanti holdingo bendrovė, labai mažai dalyvaujanti savo dukterinių bendrovių valdyme, nepakanka norint atmesti galimybę, kad ji daro lemiamą įtaką ieškovės veiksmams, visų pirma koordinuodama finansines investicijas Elf Aquitaine grupėje. Bendrovių grupėje holdingo bendrovė, be kita ko, kontroliuojanti finansines investicijas grupėje, sujungia įvairių bendrovių akcijas ir per tokią biudžetinę kontrolę vykdo bendro valdymo funkciją.
77 Šiuo klausimu reikia priminti, kad ne tai, jog patronuojančioji bendrovė kurstė dukterinę bendrovę padaryti pažeidimą, arba juo labiau ne tai, kad patronuojančioji bendrovė dalyvavo darant pažeidimą, o tai, kad jos sudaro vieną įmonę, leidžia Komisijai adresuoti sprendimą, kuriuo skiriamos baudos, patronuojančiajai bendrovei.
78 Dėl aplinkybės, kad monochloracto rūgšties rinkoje ieškovė niekuomet neįgyvendino specialios informacinės politikos Elf Aquitaine naudai, pasakytina, jog tokios informacijos nebuvimo, net jei tai būtų laikoma įrodyta, negali pakakti, siekiant patvirtinti, kad ieškovė nebuvo priklausoma nuo patronuojančiosios bendrovės.
79 Tas pats pasakytina dėl argumento, kad veikla monochloracto rūgšties srityje sudarė tik nedidelę Elf Aquitaine grupės veiklos dalį, nes tai negali patvirtinti [Arkema] nepriklausomumo nuo patronuojančiosios bendrovės.
80 Juo labiau negalima padaryti jokių išvadų iš aplinkybės, jog abi nagrinėjamos bendrovės veikė skirtingose rinkose ir jų nesiejo tiekėjo ir gavėjo santykiai. Kaip [ginčijamo] sprendimo 261 konstatuojamojoje dalyje teisingai pažymėjo Komisija, reikia manyti, kad tokioje grupėje kaip Elf Aquitaine užduočių pasidalijimas yra normalus reiškinys, kuris nepaneigia prezumpcijos, kad Elf Aquitaine ir Atofina [SA] yra viena įmonė, kaip tai suprantama pagal EB 81 straipsnį.“
17 Skundžiamo sprendimo 82 punkte Pirmosios instancijos teismas atsakė į apeliantės argumentą, jog neįmanoma pateikti tiesioginio ir nenuginčijamo jos savarankiško elgesio rinkoje įrodymo, todėl toks įrodymas turėtų būti pripažintas „probatio diabolica“. Šis 82 punktas suformuluotas taip:
„<...> iš suinteresuotųjų šalių reikalaujama pateikti ne tiesioginį ir nenuginčijamą savarankiško dukterinės bendrovės elgesio rinkoje įrodymą, o tik įrodymus, galinčius patvirtinti šį savarankiškumą <...>. Be to, aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė įrodymų, galinčių paneigti savarankiškumo nebuvimo prezumpciją, nereiškia, jog tokios prezumpcijos apskritai neįmanoma nuginčyti. Todėl ieškovės argumentas nepagrįstas.“
18 Atmesdamas pirmąją jam pateikto pirmojo ieškinio pagrindo dalį, skundžiamo sprendimo 85 punkte Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog „Komisija turėjo teisę nuspręsti, kad Elf Aquitaine ir Arkema yra viena įmonė, kaip tai suprantama pagal EB 81 straipsnį, todėl jos galėjo būti pripažintos solidariai atsakingomis už joms inkriminuotus veiksmus, o dėl to Arkema veiksmus buvo galima inkriminuoti Elf Aquitaine ir taip pripažinti jos atliktais“.
19 Atmesdamas antrąjį ieškinio pagrindą, susijusį su dukterinės bendrovės teisinio ir komercinio savarankiškumo principo pažeidimu dėl patronuojančiosios bendrovės lemiamos įtakos dukterinei bendrovei prezumpcijos, skundžiamo sprendimo 100 punkte Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nusprendė, kad „nors viso ar beveik viso kapitalo turėjimas leidžia preziumuoti, kad patronuojančioji bendrovė daro lemiamą įtaką dukterinės bendrovės elgesiui, ir dėl to – kad jos įeina į tą pačią įmonę, ši prezumpcija gali būti nuginčyta suinteresuotosios šalies, kuri turi pateikti pakankamus įrodymus <...>. Taigi ši prezumpcija, kaip ji buvo pritaikyta nagrinėjamu atveju, visiškai nepaneigia dukterinės bendrovės ekonominio savarankiškumo“.
20 Atmesdamas penktąjį ieškinio pagrindą, susijusį su ginčijamo sprendimo motyvų stoka, skundžiamo sprendimo 126 punkte Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Komisija atsakė į esminius Elf Aquitaine pateiktų argumentų klausimus. Savo sprendimo 127 punkte Pirmosios instancijos teismas pažymėjo:
„<...> Komisija neprivalėjo atsakyti į visus ieškovės prieštaravimus. Viena vertus, atsižvelgiant į tai, kad į pagrindinius Elf Aquitaine argumentų klausimus pateiktas Komisijos atsakymas <...>, kiek tai susiję su patronuojančiąja ar dukterine bendrove, nebūtų kitoks, ji neprivalėjo atskirai atsakyti į ieškovės pateiktus argumentus (žr. šio sprendimo 75 punktą). <...>“
21 Skundžiamo sprendimo 205 punkte, atmesdamas devintąjį ieškinio pagrindą, Pirmosios instancijos teismas pažymėjo:
„Argumentas, kad Komisija du kartus įskaičiavo Arkema apyvartą, kad, siekdama atgrasomojo poveikio, padidintų baudas, atmestinas. Primintina, kad [13,5 mln. eurų] [ginčijamo] sprendimo 2 straipsnio d punkte Arkema skirtos baudos dydis atspindi tik padidinimą už pakartotinumą, kuris buvo pritaikytas hipotetinei pagrindinei baudai, Komisijos sumažintai 40 % už bendradarbiavimą. Nenorėdama nukrypti nuo [1998 m.] Baudų nustatymo metodo gairėse įtvirtinto metodo, Komisija neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik iš naujo apskaičiuoti hipotetinę pagrindinę baudą tam atvejui, jei atsakinga už pažeidimą būtų buvusi pripažinta vien Arkema.“
Šalių reikalavimai ir procedūra Teisingumo Teisme
22 Apeliantė prašo Teisingumo Teismo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
23 Komisija prašo Teisingumo Teismo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl apeliacinio skundo
Dėl pirmojo apeliacinio skundo pagrindo, susijusio su tuo, kad Pirmosios instancijos teismas nepaisė dukterinės bendrovės antikonkurencinių veiksmų inkriminavimą jos patronuojančiajai bendrovei reglamentuojančių taisyklių
Šalių argumentai
24 Anot ieškovės, Pirmosios instancijos teismas prieštarauja pats sau, nes skundžiamo sprendimo 67 punkte primena, kad prezumpcija dėl lemiamos patronuojančiosios bendrovės įtakos dukterinei bendrovei yra „paprasta“ ir gali būti nuginčyta, jeigu patronuojančioji bendrovė ir (arba) jos dukterinė bendrovė pateikia įrodymų, patvirtinančių dukterinės bendrovės savarankiškumą, tačiau skundžiamo sprendimo 76 punkte teigia, kad kiekviena holdingo bendrovė vykdo bendro dukterinių bendrovių valdymo funkciją bendrovių grupėje.
25 Arkema teigimu, tai reiškia, kad iš tikrųjų prezumpcija dėl lemiamos patronuojančiosios bendrovės įtakos nenuginčijama. Reikalaudamas iš apeliantės pateikti įrodymus, kurių, kaip jis pats patvirtina, pateikti teisiškai neįmanoma, Pirmosios instancijos teismas tariamai pritaikė jai probatio diabolica.
26 Be to, Arkema mano, kad reikalaudamas iš jos pateikti tokius įrodymus Pirmosios instancijos teismas pažeidė jos teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, kuri garantuojama 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje.
27 Komisija mano, kad šis apeliacinio skundo pagrindas nepriimtinas, nes juo neginčijamos Pirmosios instancijos teismo išvados, prie kurių jis priėjo skundžiamo sprendimo 78–80 bei 82 punktuose.
28 Be to, kiek tai susiję su Arkema argumentais dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimo, Komisija teigia, kad apeliantė nenurodo, kas konkrečiai sudaro tariamą pažeidimą.
29 Anot Komisijos, iš skundžiamo sprendimo teksto bet kuriuo atveju išplaukia, kad prezumpcija dėl lemiamos patronuojančiosios bendrovės įtakos dukterinei bendrovei nėra nenuginčijama. Jos manymu, iš tikrųjų ieškovė norėtų paneigti šią prezumpcija apsiribodama teiginiu, kad jos patronuojančioji bendrovė Elf Aquitaine yra „gamybinės ūkinės veiklos nevykdanti holdingo bendrovė“. Komisijos nuomone, jeigu paprasčiausio fakto, kad tam tikrai grupei vadovauja „gamybinės ūkinės veiklos nevykdanti holdingo bendrovė“, pakaktų aptariamai prezumpcijai paneigti, ši prezumpcija prarastų savo veiksmingumą. Be to, Komisijos teigimu, aplinkybė, jog prezumpcija nuginčijama, nereiškia, kad nuginčyti ją turi būti lengva.
Teisingumo Teismo vertinimas
30 Kiek tai susiję su šio sprendimo 27 punkte aprašytu prieštaravimu dėl priimtinumo, pažymėtina, kad iš tikrųjų Komisija teigia, jog šis apeliacinio skundo pagrindas neveiksmingas.
31 Tačiau tam tikro apeliacinio skundo pagrindo neveiksmingumas susijęs su jo galėjimu pagrįsti apeliacinį skundą ir neturi poveikio jo priimtinumui (žr. 2003 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Eurocoton ir kt. prieš Tarybą, C‑76/01 P, Rink. p. I‑10091, 52 punktą bei 2008 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Graikija prieš Komisiją, C‑203/07 P, Rink. p. I‑8161, 42 ir 43 punktus). Iš to išplaukia, kad šio sprendimo 27 punkte aprašytas prieštaravimas dėl priimtinumo turi būti atmestas.
32 Komisija tvirtina, kad pirmasis apeliacinio skundo pagrindas atmestinas, nes juo nėra tiesiogiai ginčijami skundžiamo sprendimo 78–80 ir 82 punktai dėl dukterinės bendrovės veiksmų inkriminavimo patronuojančiajai bendrovei, kurių savaime pakanka skundžiamame sprendime padarytoms išvadoms pagrįsti.
33 Su tokiais argumentais negalima sutikti.
34 Iš bylos dokumentų matyti, kad Arkema argumentuose iš esmės teigiama, jog Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, skundžiamo sprendimo 76 punkte prieštaravo pats sau, patvirtindamas nuginčijamos prezumpcijos, pagal kurią beveik visą dukterinės bendrovės kapitalą turinti patronuojančioji bendrovė daro lemiamą įtaką dukterinės bendrovės elgesiui, principą, tačiau galutinai užkirsdamas Arkema kelią pateikti priešingą įrodymą. Jeigu būtų pritarta šiems argumentams, skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje ir minėtuose 78–80 ir 82 punktuose esančiuose konstatavimuose būtų padaryta teisės klaida, apie kurios egzistavimą teigia Arkema.
35 Be to, iš Arkema pateiktame apeliaciniame skunde esančios pastabos matyti, kad ji aiškiai kelia klausimą dėl skundžiamo sprendimo 82 punkto.
36 Todėl pirmojo apeliacinio skundo pagrindo negalima atmesti kaip neveiksmingo.
37 Taip pat reikia priminti, kad įmonės sąvoka apima bet kurį ūkinę veiklą vykdantį subjektą, neatsižvelgiant į jo teisinį statusą ar finansavimo būdus. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas yra patikslinęs, pirma, kad įmonės sąvoka šiomis aplinkybėmis turi būti suprantama kaip reiškianti ekonominį vienetą, net jeigu teisiniu požiūriu šį ekonominį vienetą sudaro keletas fizinių ar juridinių asmenų, antra, kad kai toks ekonominis vienetas pažeidžia konkurencijos taisykles, jis pagal asmeninės atsakomybės principą turi atsakyti už šį pažeidimą (žr. 2011 m. sausio 20 d. Sprendimo General Química ir kt. prieš Komisiją, C‑90/09 P, Rink. p. I‑0000, 34 ir 35 punktus ir jame nurodyta teismo praktiką bei 2011 m. kovo 29 d. Sprendimo ArcelorMittal Luxembourg prieš Komisiją ir Komisija prieš ArcelorMittal Luxembourg ir kt., C‑201/09 P ir C‑216/09 P, Rink. p. I‑0000, 95 punktą).
38 Iš nusistovėjusios teismų praktikos išplaukia, kad atsakomybė už dukterinės bendrovės veiksmus gali tekti patronuojančiajai bendrovei, be kita ko, kai nors ir turėdama savarankišką teisinį subjektiškumą, ši dukterinė bendrovė savarankiškai nesprendžia dėl savo elgesio rinkoje, o iš esmės įgyvendina patronuojančiosios bendrovės nurodymus, visų pirma atsižvelgiant į ekonominius, organizacinius ir teisinius šių dviejų teisės subjektų ryšius (žr. 2009 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Akzo Nobel ir kt. prieš Komisiją, C‑97/08 P, Rink. p. I‑8237, 58 punktą bei minėto Sprendimo General Química ir kt. prieš Komisiją 37 punktą).
39 Kadangi tokioje situacijoje patronuojančioji bendrovė ir jos dukterinė bendrovė yra to paties ekonominio vieneto nariai ir todėl sudaro vieną įmonę, kaip tai suprantama pagal EB 81 straipsnį, sprendimą, kuriuo skiriamos baudos, Komisija gali adresuoti patronuojančiajai bendrovei be reikalavimo įrodyti asmeninį šios bendrovės dalyvavimą darant pažeidimą (žr. minėtų sprendimų Akzo Nobel ir kt. prieš Komisiją 59 punktą bei General Química ir kt. prieš Komisiją 38 punktą).
40 Šiuo aspektu Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad tuo ypatingu atveju, kai patronuojančiajai bendrovei priklauso 100 % jos Sąjungos konkurencijos normų pažeidimą padariusios dukterinės bendrovės akcijų, viena vertus, ši patronuojančioji bendrovė gali daryti lemiamą įtaką šios dukterinės bendrovės elgesiui ir, kita vertus, egzistuoja nuginčijama prezumpcija, kad ši patronuojančioji bendrovė iš tikrųjų daro lemiamą įtaką savo dukterinės bendrovės elgesiui (žr., be kita ko, 1983 m. spalio 25 d. Sprendimo AEG-Telefunken prieš Komisiją, 107/82, Rink. p. 3151, 50 punktą; minėtų sprendimų Akzo Nobel ir kt. prieš Komisiją 60 punktą; General Química ir kt. prieš Komisiją 39 punktą bei ArcelorMittal Luxembourg prieš Komisiją ir Komisija prieš ArcelorMittal Luxembourg ir kt. 97 punktą).
41 Tokiomis aplinkybėmis Komisijai pakanka įrodyti, jog patronuojančiajai bendrovei priklauso visas jos dukterinės bendrovės kapitalas, kad būtų preziumuojama, jog patronuojančioji bendrovė daro lemiamą įtaką jos ekonominei politikai. Tada Komisija gali pripažinti, kad patronuojančioji bendrovė solidariai atsakinga už dukterinei bendrovei skirtos baudos sumokėjimą, nebent patronuojančioji bendrovė, kuri turi nuginčyti šią prezumpciją, pateiktų pakankamai įrodymų, kad jos dukterinė bendrovė rinkoje veikia savarankiškai (žr. 2000 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Stora Kopparbergs Bergslags prieš Komisiją, C‑286/98 P, Rink. p. I‑9925, 29 punktą bei minėtų sprendimų Akzo Nobel ir kt. prieš Komisiją 61 punktą; General Química ir kt. prieš Komisiją 40 punktą ir ArcelorMittal Luxembourg prieš Komisiją ir Komisija prieš ArcelorMittal Luxembourg ir kt. 98 punktą).
42 Nagrinėjamu atveju Arkema neginčija šio sprendimo 40 ir 41 punktuose aprašytos faktinio lemiamos įtakos darymo prezumpcijos teisėtumo. Ji taip pat neginčija tokios prezumpcijos taikytinumo nagrinėjamo atvejo aplinkybėmis, kai patronuojančiajai bendrovei priklauso 98 % dukterinės bendrovės kapitalo.
43 Vis dėlto Arkema tvirtina, kad laikant prezumpciją dėl faktinio lemiamos patronuojančiosios bendrovės įtakos darymo dukterinei bendrovei nenuginčijama, skundžiamo sprendimo pagrindime buvo nepaisyta šio sprendimo 38–41 punktuose pateiktos teismų praktikos.
44 Šiomis aplinkybėmis Arkema iš esmės mano, kad skundžiamo sprendimo 76 punkte teigdamas, jog holdingo bendrovės „funkcija“ – „užtikrinti [dukterinių bendrovių] bendrą valdymą“, Pirmosios instancijos teismas padarė prezumpciją dėl patronuojančiosios bendrovės lemiamos įtakos dukterinės bendrovės veiksmams teisiškai nenuginčijamą, nes bet koks bandymas įrodyti dukterinės bendrovės veiksmų rinkoje autonomiją prieštarautų pačiai Pirmosios instancijos teismo holdingo bendrovėms pripažintai funkcijai, todėl būtų pasmerktas nesėkmei.
45 Tiesa, kad minėtas 76 punktas suformuluotas taip, kad jį nėra lengva suderinti su šio sprendimo 38–41 punktuose išdėstyta teismų praktika.
46 Vis dėlto reikia konstatuoti, kad šio sprendimo 43 ir 44 punktuose išdėstyti ieškovės argumentai grindžiami klaidingu viso skundžiamo sprendimo supratimu.
47 Pagal pirmąjį aptariamo 76 punkto sakinį šis punktas skirtas „ieškovės pateiktų įrodymų, kuriais siekiama patvirtinti jos savarankiškumą [patronuojančios bendrovės atžvilgiu], pagrįstumui“, visų pirma „aplinkybei, jog Elf Aquitaine yra tik gamybinės ūkinės veiklos nevykdanti holdingo bendrovė, labai mažai dalyvaujanti dukterinių bendrovių valdyme“. Be to, iš Pirmosios instancijos teismo turimų bylos dokumentų matyti, kad šiuo klausimu Arkema, be kita ko, tvirtino esanti „savarankiška finansiniu požiūriu, nes Elf Aquitaine kontrolė apsiribojo Arkema balanso dydžiui įtakos turinčiomis investicijomis ar investicijų sumažinimu“, kurios niekada nebuvo susijusios su veikla monochloracto rūgšties sektoriuje.
48 Ginčijamoje aptariamo 76 punkto dalyje Pirmosios instancijos teismas tik pripažino nesant įmanoma atmesti galimybę, kad nors ir nesiima tiesioginių veiksmų rinkoje, „gamybinės ūkinės veiklos nevykdanti“ holdingo bendrovė galėtų daryti lemiamą įtaką dukterinių bendrovių ekonominei politikai, be kita ko, atsižvelgiant į jos turimą koordinavimo bei finansinio valdymo funkciją, ir kad todėl, jeigu visas ar beveik visas dukterinės bendrovės kapitalas priklauso patronuojančiajai bendrovei, galima preziumuoti tikrąjį tokios įtakos darymą. Todėl vadovaujantis Pirmosios instancijos teismo motyvų logika, siekiant paneigti prezumpciją dėl faktinio lemiamos įtakos darymo dukterinių bendrovių ekonominei politikai, kuri ir toliau išlieka paprasta prezumpcija, nepakanka pasiremti tuo, jog patronuojančioji bendrovė nevykdo gamybinės ūkinės veiklos.
49 Šiuo klausimu iš daugelio skundžiamo sprendimo punktų, įskaitant 67–82 punktus, matyti, kad Pirmosios instancijos teismas laikėsi nuomonės, jog aptariama prezumpcija gali būti nuginčyta.
50 Iš to, kas pasakyta, išplaukia, kad kaltinimas, jog nebuvo paisyta dukterinės bendrovės veiksmų inkriminavimą patronuojančiajai bendrovei reglamentuojančių taisyklių, nes Pirmosios instancijos teismas įtvirtino nenuginčijamą prezumpciją tuo atveju, jei patronuojančiajai bendrovei priklauso visas jos dukterinės bendrovės kapitalas, yra nepagrįstas, nes jis grindžiamas neteisingu skundžiamo sprendimo aiškinimu.
51 Šiomis sąlygomis argumentui dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, išplaukiančios iš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio, pažeidimo negali būti pritarta, nes jis grindžiamas klaidinga prielaida.
52 Todėl pirmasis apeliacinio skundo pagrindas atmestinas.
Dėl antrojo apeliacinio skundo pagrindo, susijusio su nediskriminavimo principo pažeidimu
Šalių argumentai
53 Anot apeliantės, dėl aplinkybės, kad Pirmosios instancijos teismas patvirtino nenuginčijamą prezumpciją dėl patronuojančiosios bendrovės lemiamos įtakos dukterinei bendrovei, taip pat buvo pažeistas nediskriminavimo principas, nes kartelio dalyviai nevienodai traktuojami, nelygu, ar jie priklauso įmonių grupei.
54 Komisija mano, kad antrasis apeliacinio skundo pagrindas sunkiai suprantamas ir kad jis nesusijęs nė su vienu skundžiamo sprendimo pagrindimo punktu. Todėl, jos nuomone, jis turėtų būti atmestas kaip nepriimtinas.
Teisingumo Teismo vertinimas
55 Antrasis apeliacinio skundo pagrindas taip pat atmestinas, nes jis pagrįstas tokiu pačiu neteisingu skundžiamo sprendimo aiškinimu, kokiu grindžiamas pirmasis apeliacinio skundo pagrindas.
Dėl trečiojo apeliacinio skundo pagrindo, susijusio su vienodo požiūrio principo ir apeliantės teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimu
Šalių argumentai
56 Apeliantė tvirtina, kad atsakydamas į penktąjį ieškinio pagrindą Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo vien Elf Aquitaine, o ne apeliantės pateiktus argumentus ir taip pažeidė „vienodo požiūrio principą ir teisę į teisingą bylos nagrinėjimą“.
57 Komisija pirmiausia kelia klausimą dėl šiam apeliacinio skundo pagrindui pagrįsti apeliantės pateiktų argumentų aiškumo. Be to, anot Komisijos, pirmojoje instancijoje apeliantė nekritikavo aplinkybės, kad ginčijamu sprendimu iš esmės buvo atsakyta į Elf Aquitaine argumentus. Ji teigia, kad dėl to trečiasis apeliacinio skundo pagrindas yra naujas pagrindas ir yra nepriimtinas apeliacinio skundo stadijoje.
58 Dėl esmės Komisija mano, jog aplinkybė, kad Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ginčijamo sprendimo pagrindimą vien Elf Aquitaine argumentu požiūriu, nepažeidė apeliantės teisių. Kadangi, anot Komisijos, Arkema argumentai bet kuriuo atveju būtų buvę atmesti, šis apeliacinio skundo pagrindas neveiksmingas.
Teisingumo Teismo vertinimas
59 Pagal nusistovėjusią teismų praktiką iš SESV 265 straipsnio, Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmos pastraipos ir Teisingumo Teismo procedūros reglamento 112 straipsnio 1 dalies c punkto matyti, kad apeliaciniame skunde turi būti tiksliai nurodytos kritikuojamos sprendimo, kurį prašoma panaikinti, dalys ir teisiniai argumentai, konkrečiai pagrindžiantys šį prašymą (žr., be kita ko, 2010 m. liepos 1 d. Sprendimo Knauf Gips prieš Komisiją, C‑407/08 P, Rink. p. I‑0000, 43 punktą ir ten nurodytą teismų praktiką).
60 Nagrinėjamu atveju iš apeliacinio skundo tikrai galima nustatyti kritikuojamą skundžiamo sprendimo dalį, t. y. jo 121–129 punktus.
61 Vis dėlto konstatuotina, jog šiam apeliacinio skundo pagrindui pagrįsti pateikti argumentai nėra pakankamai aiškūs ir tikslūs, kad Teisingumo Teismas galėtų vykdyti jam pavestą teisėtumo kontrolę. Pagrindinės aplinkybės, kuriomis pagrįstas šis apeliacinio skundo pagrindas, pakankamai nuosekliai ir suprantamai neišplaukia iš paties apeliacinio skundo teksto, kuris šiuo klausimu suformuluotas neaiškiai ir dviprasmiškai. Šiomis sąlygomis Teisingumo Teismas negali atlikti jam pavestos teisėtumo kontrolės, nerizikuodamas priimti sprendimą ultra petita (pagal analogiją, be kita ko, žr. 2003 m. spalio 2 d. Sprendimo Thyssen Stahl prieš Komisiją, C‑194/99 P, Rink. p. I‑10821, 106 punktą; 2007 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Lindorfer prieš Tarybą, C‑227/04 P, Rink. p. I‑6767, 83 punktą; 2010 m. sausio 14 d. Sprendimo Komisiją prieš Čekijos Respubliką, C‑343/08, Rink. p. I‑275, 26 punktą ir 2010 m. spalio 14 d. Sprendimo Nuova Agricast ir Cofra prieš Komisiją, C‑67/09 P, Rink. p. I‑0000, 48 ir 49 punktus).
62 Net jeigu būtų daroma prielaida, kad šis apeliacinio skundo pagrindas turi būti aiškinamas taip, jog jame tvirtinama, kad Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neskyrė sankcijos dėl tariamo Komisijos neatsižvelgimo į apeliantės pateiktus įrodymus, reikėtų konstatuoti, jog tokia kritika būtų naujas pagrindas, kuris gali pakeisti Pirmosios instancijos teisme nagrinėtos bylos dalyką.
63 Kaip matyti iš Pirmosios instancijos teismo bylos dokumentų, savo ieškiniu pirmojoje instancijoje apeliantė nekritikavo aplinkybės, kad ginčijamu sprendimu iš esmės buvo atsakyta tik į Elf Aquitaine argumentus.
64 Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 113 straipsnio 2 dalį apeliaciniame skunde negalima keisti Bendrojo Teismo svarstytos bylos dalyko. Apeliaciniame procese Teisingumo Teismas turi kompetenciją tik ištirti pirmojoje instancijoje nagrinėtų pagrindų teisinius vertinimus. Taigi šalis negali keisti minėtos bylos dalyko, Teisingumo Teisme pirmą kartą pateikdama pagrindą, kurį ji galėjo pateikti, tačiau nepateikė Bendrajame Teisme, nes tai reikštų, jog jai leidžiama pateikti Teisingumo Teismui, kurio kompetencija apeliaciniame procese yra ribota, nagrinėti platesnės apimties ginčą nei tas, kurį nagrinėjo Bendrasis Teismas (šiuo klausimu, be kita ko, žr. 1994 m. birželio 1 d. Sprendimo Komisija prieš Brazzelli Lualdi ir kt., C‑136/92 P, Rink. p. I‑1981, 59 punktą; 2000 m. kovo 30 d. Sprendimo VBA prieš VGB ir kt., C‑266/97 P, Rink. p. I‑2135, 79 punktą ir 2010 m. spalio 14 d. Sprendimo Deutsche Telekom prieš Komisiją, C‑280/08 P, Rink. p. I‑0000, 34 punktą). Taigi apeliacinio skundo stadijoje toks apeliacinio skundo pagrindas pripažintinas nepriimtinu.
65 Šiomis sąlygomis trečiasis apeliacinio skundo pagrindas atmestinas.
Dėl ketvirtojo apeliacinio skundo pagrindo, susijusio su proporcingumo principo pažeidimu
Šalių argumentai
66 Apeliantės teigimu, Pirmosios instancijos teismas pažeidė proporcingumo principą, patvirtindamas Komisijos naudotą apskaičiavimo metodą, pagal kurį buvo nustatyta piniginės sankcijos sudedamoji dalis dėl pakartotinio Arkema pažeidimo. Vadovaujantis šiuo metodu, buvo du kartus atsižvelgta į Arkema apyvartą, apskaičiuojant atitinkamus bazinius dydžius, kuriems pritaikyti Elf Aquitaine ir Arkema nustatyti dauginimo koeficientai, siekiant atgrasomojo baudos poveikio. Pirmosios instancijos teismas nekritikavo tokio dvigubo atsižvelgimo ir jį pateisino būtinybe Komisijai nenukrypti nuo 1998 m. gairėse įtvirtinto apskaičiavimo metodo, taip suteikdamas šioms gairėms „absoliučią privalomąją galią“, kurios jos neturi.
67 Anot Komisijos, ketvirtasis apeliacinio skundo pagrindas pagrįstas blogu ginčijamo sprendimo supratimu.
Teisingumo Teismo vertinimas
68 Šis apeliacinio skundo pagrindas iš esmės pagrįstas teiginiu, kad Pirmosios instancijos teismas neskyrė sankcijos už draudžiamą „dvigubą atsižvelgimą“ į Arkema apyvartą ginčijamame sprendime.
69 Vis dėlto ši kritika pagrįsta neteisingu tiek ginčijamo sprendimo, tiek skundžiamo sprendimo aiškinimu.
70 Kaip matyti iš šio sprendimo 6 punkto, ginčijamame sprendime Komisija iš esmės nusprendė, kad už pakartotinumą turėtų būti nubausta vien apeliantė, o ne jos patronuojančioji bendrovė Elf Aquitaine, nes pirmojo pažeidimo padarymo laikotarpiu ši apeliantės nekontroliavo. Todėl, be solidariai Elf Aquitaine ir apeliantei skirtos 45 mln. eurų baudos, atsižvelgdama į pakartotinį pažeidimo padarymą, 13,5 mln. eurų atskirą baudą ji skyrė vien apeliantei.
71 Kaip, be kita ko, išplaukia iš skundžiamo sprendimo 204 punkto, nustatydama pastarosios baudos dydį, Komisija laikėsi metodo, kuris pagrįstas 1998 m. gairėse įtvirtintu metodu.
72 Remiantis šiuo metodu, su sunkinančiomis aplinkybėmis, kaip antai pakartotinumu, susijusios baudos sudedamosios dalys apskaičiuojamos remiantis „pagrindine bauda“, kuri savo ruožtu apskaičiuojama remiantis „pradine suma“, kuri padidinama pritaikius dauginimo koeficientą, susijusį su pažeidimo trukme.
73 Iš esmės ši pradinė suma nustatoma pagal pažeidimo sunkumą ir tikrąjį atitinkamo kartelio antikonkurencinių veiksmų poveikį konkurencijai. Prireikus, atsižvelgiant į tikrąją atitinkamo kartelio ekonominę galią, ši suma gali būti pakoreguota, siekiant užtikrinti pakankamą atgrasantį baudos poveikį.
74 Iš skundžiamo sprendimo 199 punkto iš esmės išplaukia, kad, siekdama apskaičiuoti vien apeliantei skirtinos baudos dydį, Komisija pasirūpino tuo, kad atgrasymo tikslais koreguojant pradinę sumą, kuri sudarė šios baudos pagrindą, į skaičiavimus nebūtų įtrauktas dauginimo koeficientas, kuris neparodo tikrosios apeliantės ekonominės galios atskirai nuo jos patronuojančiosios bendrovės Elf Aquitaine.
75 Taigi ginčijamo sprendimo 222 išnašoje, kuri išdėstyta skundžiamo sprendimo 199 punkte, sakoma:
„<...> Atliekant skaičiavimus, neatsižvelgiama į Elf [Aquitaine] taikomą dauginimo koeficientą 2,5. Vietoj to, skaičiuojant padidinimą dėl pakartotinio pažeidimo, taikomas dauginimo koeficientas 1,5, kuris būtų taikomas, jei [Arkema] būtų vienintelė sprendimo adresatė (atsižvelgiant į 17,8 mlrd. eurų jos pasaulinę apyvartą). <...>“
76 Kitaip sakant, siekdama nustatyti pradinę sumą vien bendrovei Arkema skirtinai baudai apskaičiuoti, Komisija panaudojo hipotetinį dauginimo koeficientą 1,5, kuris skiriasi nuo koeficiento 2,5, pritaikyto apskaičiuojant solidariai Elf Aquitaine ir Arkema skirtiną baudą, ir tai buvo padaryta, kad būtų paisoma mažesnės pastarosios bendrovės ekonominės galios, vertinant ją atskirai ir neatsižvelgiant į jos patronuojančiąją bendrovę.
77 Tuomet, kaip iš esmės matyti iš skundžiamo sprendimo 9, 16–21 ir 203 punktų, Komisija pritaikė šį hipotetinį dauginimo koeficientą 1,5, kuris skundžiamo sprendimo 203 punkte vadinamas „dauginimo koeficientu atgrasymo tikslais“, 12 mln. eurų pradinei sumai, – kuri apskaičiuojant vien Arkema skirtinos baudos dydį taip pat buvo hipotetinė, – nustatytai pagal nagrinėjamo pažeidimo sunkumą ir santykinį Arkema dydį, palyginti su kitais nagrinėjamo pažeidimo dalyviais. Šių dviejų skaičių sandauga (18 mln. eurų) buvo padidinta 150 % dėl pažeidimo trukmės, kuri apeliantės atveju buvo nustatyta nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1999 m. gegužės 7 d.
78 Atlikus pirmesniuose šio sprendimo punktuose aprašytus veiksmus nustatyta „pradinė bauda“, t. y. 45 mln. eurų, kaip skundžiamo sprendimo 203 punkte pažymėjo Pirmosios instancijos teismas, yra hipotetinė. Ji skirta tik bendrovei Arkema už pakartotinį pažeidimą skirtinai baudai apskaičiuoti.
79 Be to, kaip teisingai priminė Komisija, tik atsitiktinai ši hipotetinė pagrindinė bauda buvo lygi galutinei atskirai baudai, kuri buvo solidariai skirta apeliantei ir Elf Aquitaine.
80 Tik vadovaudamasi šia hipotetine pagrindine bauda Komisija galėjo apskaičiuoti už pakartotinį pažeidimą vien apeliantės atskirai nuo jos patronuojančiosios bendrovės mokėtiną sumą.
81 Kaip skundžiamo sprendimo 201 punkte priminė Pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis gairių 2 ir 3 punktais, Komisija pagal pažeidimo sunkumą ir trukmę nustačiusi pagrindinę baudą prireikus šią baudą padidina arba sumažina dėl sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių.
82 Nagrinėjamu atveju, kaip iš esmės konstatavo Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 203 punkte, minėtai hipotetinei 45 mln. eurų pagrindinei baudai Komisija iš tiesų pritaikė 50 % koeficientą dėl pakartotinio apeliantės pažeidimo.
83 Atlikus šį veiksmą buvo gauta už vien apeliantės, neatsižvelgiant į Elf Aquitaine, padarytą pakartotinį pažeidimą skirtina 22,5 mln. eurų suma.
84 Kaip išplaukia iš skundžiamo sprendimo 26–28 punktų, nusprendusi, kad apeliantės atveju galima gerokai sumažinti skirtiną baudą, taikant Pranešimo dėl bendradarbiavimo D dalies 2 punkto pirmą ir antrą įtraukas, Komisija 40 % sumažino baudą, kuri būtų buvusi paskirta, jei ji nebūtų bendradarbiavusi su Komisijos tarnybomis.
85 Remiantis 22,5 mln. eurų suma, galiausiai Arkema ginčijamo sprendimo 2 straipsnio d punktu skirtos baudos suma siekė 13,5 mln. eurų.
86 Šiomis sąlygomis, kadangi į Arkema apyvartą buvo atsižvelgta, pirma, apskaičiuojant pagrindinę baudą, kuria remiantis buvo nustatyta solidariai Elf Aquitaine ir apeliantei skirta bauda, ir, antra, siekiant apskaičiuoti vien apeliantei skirtiną baudą už jos pakartotinį pažeidimą, priešingai, nei teigia apeliantė, negalima konstatuoti Komisijos neproporcingo „dvigubo atsižvelgimo“, už kurį Pirmosios instancijos teismas būtų turėjęs skirti sankciją.
87 Be to, apeliantė kaltina Pirmosios instancijos teismą skundžiamo sprendimo 205 punkte padarius teisės klaidą, kai jis išaiškino 1998 m. gaires kaip turinčias absoliučią privalomąją galią.
88 Kaip pažymi Arkema, iš teismų praktikos iš tiesų išplaukia, kad 1998 m. gairėse nustatytos tik orientacinės elgesio taisyklės, nuo kurių tam tikru atveju administracija negali nukrypti nenurodydama priežasčių, atitinkančių vienodo požiūrio principą (šiuo klausimu žr. 2005 m. birželio 28 d. Sprendimo Dansk Rørindustri ir kt. prieš Komisiją, C‑189/02 P, C‑202/02 P, C‑205/02 P–C‑208/02 P ir C‑213/02 P, Rink. p. I‑5425, 209 ir 210 punktus).
89 Vis dėlto, priešingai, nei teigia apeliantė, skundžiamo sprendimo 205 punkte Pirmosios instancijos teismas visiškai nėra neteisėtai pripažinęs „absoliučios privalomosios galios“ aptariamoms gairėms.
90 Iš tikrųjų toks kaltinimas grindžiamas atrankiniu, ar net klaidingu, nagrinėjamo 205 punkto supratimu.
91 Iš skundžiamo sprendimo 205 punkto, kuris pakartotas šio sprendimo 21 punkte, matyti, kad Pirmosios instancijos teismas iš esmės apsiribojo pasakymu, jog, „nenorėdama nukrypti nuo [1998 m.] Baudų nustatymo metodo gairėse įtvirtinto metodo“, Komisija privalėjo laikytis pirmiau aprašytos metodologijos, iš naujo apskaičiuodama „hipotetinę pagrindinę baudą“.
92 Taigi Pirmosios instancijos teismas visiškai nėra atmetęs galimybės, kad prireikus, laikydamasi Sąjungos teisės ir pateikdama adekvatų pagrindimą, baudoms Sąjungos konkurencijos teisės srityje apskaičiuoti Komisija gali pasinaudoti kitokia metodologija.
93 Be to, skundžiamo sprendimo 207 punkte Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad Komisija neprivalo taikyti tikslios matematinės formulės ir turi diskreciją nustatydama baudos dydį, todėl ji turėjo teisę atsižvelgti į ekonominės galios skirtumus, pritaikydama dauginimo koeficientą 1,5 Arkema atveju ir 2,5 visos Elf Aquitaine grupės atveju, nepažeisdama proporcingumo principo.
94 Dėl šių dauginimo koeficientų – 1,5 ir 2,5 – pasirinkimo pažymėtina, kad apeliantė neginčija nei jų nustatymo būdo, nei jų dydžio ir iš esmės apsiriboja teiginiu, kad jų pritaikymas lėmė draudžiamą dvigubą atsižvelgimą į jos apyvartą.
95 Todėl ketvirtasis apeliacinio skundo pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
96 Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, visas apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
97 Pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio 2 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal šio reglamento 118 straipsnį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir Arkema pralaimėjo bylą, pastaroji turi jas padengti.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:
1. Atmesti apeliacinį skundą.
2. Priteisti iš Arkema SA bylinėjimosi išlaidas.
Parašai.
* Proceso kalba: prancūzų.