Byla C‑462/09
Stichting de Thuiskopie
prieš
Opus Supplies Deutschland GmbH ir kt.
(Hoge Raad der Nederlanden prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Teisės aktų derinimas – Autorių teisės ir gretutinės teisės – Direktyva 2001/29/EB – Atgaminimo teisė – Išimtys ir apribojimai – Kopijavimo asmeniniam naudojimui išimtis – 5 straipsnio 2 dalies b punktas ir 5 dalis – Teisinga kompensacija – Mokestį, skirtą šiai kompensacijai finansuoti, turintis mokėti asmuo – Nuotolinė prekyba tarp skirtingose valstybėse narėse gyvenančių asmenų“
Sprendimo santrauka
1. Teisės aktų derinimas – Autorių teisės ir gretutinės teisės – Direktyva 2001/29 – Autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimas – Atgaminimo teisė – Kopijavimo asmeniniam naudojimui išimtis – Teisinga kompensacija – Skolininkas
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29 5 straipsnio 2 dalies b punktas ir 5 dalis)
2. Teisės aktų derinimas – Autorių teisės ir gretutinės teisės – Direktyva 2001/29 – Autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimas – Atgaminimo teisė – Kopijavimo asmeniniam naudojimui išimtis
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29 5 straipsnio 2 dalies b punktas ir 5 dalis)
1. Direktyva 2001/29 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo, visų pirma jos 5 straipsnio 2 dalies b punktas ir 5 dalis, turi būti aiškinama taip, kad galutinis naudotojas, kuris atgamina saugomą kūrinį asmeniniam naudojimui, iš principo turi būti laikomas teisingą kompensaciją, numatytą minėtame 2 dalies b punkte, turinčiu sumokėti asmeniu. Tačiau, atsižvelgiant į praktinius sunkumus, kylančius siekiant nustatyti privačius naudotojus ir įpareigoti juos kompensuoti teisių turėtojams daromą žalą, valstybės narės gali įtvirtinti mokestį už kopijavimą asmeniniam naudojimui, kurį mokėtų subjektai, teikiantys atgaminimo įrangą, aparatus ar laikmenas šiam galutiniam naudotojui, nes šie asmenys gali įskaičiuoti mokestį į taip suteiktos įrangos, aparatų ar laikmenų kainą, kurią sumoka galutinis naudotojas.
(žr. 27, 29 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)
2. Direktyva 2001/29 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo, ypač jos 5 straipsnio 2 dalies b punktas ir 5 dalis, turi būti aiškinama taip, kad valstybė narė, kuri numatė mokesčio už kopijavimo asmeniniam naudojimui, kurį turi mokėti saugomų kūrinių atgaminimo laikmenų gamintojas ar importuotojas, sistemą ir kurios teritorijoje daroma žala autoriams dėl to, kad joje gyvenantys pirkėjai naudoja jų kūrinius asmeniniam naudojimui, turi užtikrinti, kad šie autoriai iš tikrųjų gautų teisingą kompensaciją, skirtą šiai žalai atlyginti. Šiuo požiūriu vien tai, kad profesionalus atgaminimo įrangos, aparatų ar laikmenų pardavėjas įsisteigęs kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje gyvena pirkėjai, neturi įtakos pareigai pasiekti rezultatą. Nesant galimybės užtikrinti, kad teisinga kompensacija bus surinkta iš pirkėjų, nacionalinis teismas turi aiškinti nacionalinę teisę taip, kad šią kompensaciją būtų galima surinkti iš komercine veikla užsiimančio mokėtojo.
(žr. 41 punktą, rezoliucinės dalies 2 punktą)
TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS
2011 m. birželio 16 d.(*)
„Teisės aktų derinimas – Autorių teisės ir gretutinės teisės – Direktyva 2001/29/EB – Atgaminimo teisė – Išimtys ir apribojimai – Kopijavimo asmeniniam naudojimui išimtis – 5 straipsnio 2 dalies b punktas ir 5 dalis – Teisinga kompensacija – Mokestį, skirtą šiai kompensacijai finansuoti, turintis mokėti asmuo – Nuotolinė prekyba tarp skirtingose valstybėse narėse gyvenančių asmenų“
Byloje C‑462/09
dėl Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2009 m. lapkričio 25 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Stichting de Thuiskopie
prieš
Opus Supplies Deutschland GmbH,
Mijndert van der Lee,
Hananja van der Lee
TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas K. Lenaerts, teisėjai R. Silva de Lapuerta, G. Arestis, J. Malenovský (pranešėjas) ir T. von Danwitz,
generalinis advokatas N. Jääskinen,
posėdžio sekretorė M. Ferreira, vyriausioji administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2010 m. gruodžio 15 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Stichting de Thuiskopie, atstovaujamos advokatų T. Cohen Jehoram ir V. Rörsch,
– Opus Supplies Deutschland GmbH bei M. ir H. van der Lee, atstovaujamų advokatų D. Visser ir A. Quaedvlieg,
– Belgijos vyriausybės, atstovaujamos T. Materne ir J.‑C. Halleux,
– Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos N. Díaz Abad,
– Lietuvos vyriausybės, atstovaujamos D. Kriaučiūno ir L. Liubertaitės,
– Austrijos vyriausybės, atstovaujamos E. Riedl ir G. Kunnert,
– Suomijos vyriausybės, atstovaujamos J. Heliskoski,
– Europos Komisijos, atstovaujamos A. Nijenhuis ir J. Samnadda,
susipažinęs su 2011 m. kovo 10 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL L 167, p. 10; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 230) 5 straipsnio 2 dalies b punkto ir 5 dalies išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant ginčą tarp Stichting de Thuiskopie (toliau –Stichting) ir Opus Supplies Deutschland GmbH (toliau – Opus) bei dviejų šios bendrovės direktorių M. van der Lee ir H. van der Lee dėl šios bendrovės mokėtino mokesčio, skirto teisingai kompensacijai, mokamai autorių teisių turėtojams pagal kopijavimo asmeniniam naudojimui išimtį (toliau – mokestis už kopijavimą asmeniniam naudojimui), finansuoti.
Teisinis pagrindas
Direktyva 2001/29
3 Direktyvos 2001/29 9, 10, 31, 32, 35 ir 38 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:
„(9) Kiekvienas autorių teisių ir gretutinių teisių derinimas turi būti grindžiamas aukšto lygio apsauga, nes tokios teisės yra labai svarbios intelektinei kūrybai. Jų apsauga padeda užtikrinti kūrybingumo palaikymą ir plėtojimą autorių, atlikėjų, prodiuserių, vartotojų, kultūros, pramonės ir apskritai visuomenės labui. Dėl to intelektinė nuosavybė yra pripažinta sudedamąja nuosavybės dalimi.
(10) Kad autoriai ar atlikėjai galėtų tęsti savo kūrybinį ir meninį darbą, už savo darbo naudojimą jie turi gauti teisingą atlyginimą; jį turi gauti ir prodiuseriai, kad galėtų finansuoti šį darbą. <...>
<...>
(31) Turi būti išlaikyta derama pusiausvyra tarp įvairių kategorijų teisių turėtojų teisių ir interesų, taip pat tarp įvairių kategorijų teisių turėtojų ir saugomų objektų naudotojų. <...>
(32) Ši direktyva nustato išsamų atgaminimo teisės ir viešo paskelbimo teisės išimčių ir apribojimų sąrašą. Kai kurios išimtys arba apribojimai prireikus taikomi tik atgaminimo teisei. Šiame sąraše deramai atsižvelgiama į skirtingas valstybių narių teisės tradicijas ir kartu siekiama užtikrinti veikiančią vidaus rinką. Valstybės narės turėtų laikytis nuoseklaus šių išimčių ir apribojimų taikymo, kuris bus įvertintas ateityje apžvelgiant įstatymų įgyvendinimą.
<...>
(35) Taikant tam tikras išimtis ar apribojimus teisių turėtojai turėtų gauti teisingą atlyginimą, kad jiems būtų deramai kompensuota už naudojimąsi jų saugomais kūriniais ar kitais objektais. Nustatant tokio atlyginimo formą, išsamią tvarką ir galimą dydį kiekvienu atveju turėtų būti atsižvelgiama į konkrečias aplinkybes. Įvertinant šias aplinkybes vertingas kriterijus būtų iš to kylanti galima žala teisių turėtojams. Tais atvejais, kai teisių turėtojai kokia nors kita forma jau yra gavę atlyginimą, pvz., licencinio mokesčio dalį, galima netaikyti jokio specialaus ar atskiro mokėjimo. Nustatant tinkamos kompensacijos dydį turėtų būti atsižvelgiama į šioje direktyvoje nurodytų techninės apsaugos priemonių naudojimo laipsnį. Tam tikrose situacijose, kai žala teisių turėtojui yra minimali, gali nebūti ir jokio įsipareigojimo dėl atlyginimo.
<...>
(38) Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nustatyti išimtį ar apribojimus atgaminimo teisei tam tikriems garso, vaizdo ir audiovizualinės medžiagos atgaminimo asmeniniam naudojimui atvejams, kartu nustatant ir teisingą kompensaciją. Gali būti įdiegiamos arba toliau taikomos teisių turėtojams žalą kompensuojančios atlyginimo sistemos. <...>.“
4 Direktyvos 2001/29 2 straipsnyje „Atgaminimo teisė“ nustatyta :
„Valstybės narės nustato išimtinę teisę leisti arba uždrausti tiesiogiai ar netiesiogiai, laikinai ar nuolat bet kuriuo būdu ir bet kuria forma atgaminti visą arba iš dalies:
a) autoriams – savo kūrinius;
b) atlikėjams – savo atlikimų įrašus;
c) fonogramų gamintojams – savo fonogramas;
d) filmų pirmojo įrašo gamintojams – jų filmų originalus ir kopijas;
e) transliuojančiosioms organizacijoms – savo transliacijų įrašus nepaisant to, ar tos transliacijos perduotos laidais ar eteriu, įskaitant kabelinį ar palydovinį perdavimą.“
5 Direktyvos 2001/29 5 straipsnio „Išimtys ir apribojimai“ 2 dalies b punkte nustatyta:
„Valstybės narės 2 straipsnyje nustatytai atgaminimo teisei gali nustatyti išimtis arba apribojimus šiais atvejais:
<...>
b) kai atgaminama asmeniniam naudojimui bet kurioje laikmenoje ir atgaminantys fiziniai asmenys nesiekia tiesioginių ar netiesioginių komercinių tikslų, su sąlyga, kad teisių turėtojai gautų teisingą kompensaciją, priklausomą nuo 6 straipsnyje nurodytų techninių apsaugos priemonių taikymo ar netaikymo atitinkamam kūriniui ar objektui.“
6 Šios direktyvos 5 straipsnio 5 dalyje numatyta:
„Šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse nustatytos išimtys ir apribojimai taikomi tik tam tikrais specialiais atvejais, kurie neprieštarauja įprastiniam kūrinio ar kito objekto naudojimui ir nepagrįstai nepažeidžia teisėtų teisių turėtojų interesų.“
Nacionalinės teisės aktai
7 Autorių teisių įstatymo (Auteurswet, Staatsblad 2008, Nr. 538) 16c straipsnio 1–3 dalyse numatyta :
„1. Autoriaus teisė į literatūros, mokslo arba meno kūrinį nepažeidžiama jį ar jo dalį atgaminant laikmenoje, kuri skirta šiam kūriniui atkurti, jeigu kopijuojama neturint tiesioginio arba netiesioginio komercinio tikslo ir tik fizinio asmens, kuris pasigamina kopiją, studijoms arba asmeniniam naudojimui.
2. Už 1 dalyje nurodytą atgaminimą kūrinio autoriui arba jo teisių perėmėjui mokamas teisingas atlyginimas. Jį privalo mokėti 1 dalyje nurodytų prekių gamintojas arba importuotojas.
3. Gamintojo pareiga mokėti atsiranda tuo momentu, kai jo pagamintos prekės gali būti pateikiamos į rinką. Ši importuotojo pareiga atsiranda importuojant.“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
8 Kaip matyti iš Autorių teisių įstatymo 16c straipsnio 1 dalies, Nyderlandų Karalystė nacionalinėje teisėje numatė kopijavimo asmeniniam naudojimui išimtį. Pagal to paties straipsnio 2 dalį mokėti mokestį turi atgaminimo laikmenos gamintojas arba importuotojas.
9 Stichting yra Nyderlandų įstaiga, įgaliota rinkti mokestį už kopijavimą asmeniniam naudojimui.
10 Opus yra Vokietijoje įsteigta bendrovė, internetu parduodanti tuščias, t. y. neįrašytas, atgaminimo laikmenas. Ji parduoda prekes, be kita ko, skirtas Nyderlandams, per interneto svetaines olandų kalba, o tikslinė visuomenė yra Nyderlandų vartotojai.
11 Opus parengtoje pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta, kad Nyderlandų vartotojo internetu atliktas užsakymas vykdomas Vokietijoje ir prekės kliento vardu ir sąskaita siunčiamos iš Vokietijos į Nyderlandus naudojantis pašto transportuotojo, kurį iš tikrųjų samdo Opus, paslaugomis.
12 Opus nemoka mokesčio už kopijavimą asmeniniam naudojimui už laikmenas, pristatomas savo klientams į Nyderlandus, nei šioje valstybėje narėje, nei Vokietijoje. Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad į kainą už atgaminimo laikmenas, kuriomis prekiauja Opus, neįtrauktas mokestis už kopijavimą asmeniniam naudojimui.
13 Stichting, tvirtindama, kad Opus turėtų būti laikoma „importuotoja“ pagal Autorių teisių įstatymą ir todėl ji turi mokėti mokestį už kopijavimą asmeniniam naudojimui, kreipėsi į Nyderlandų teismus, reikalaudama, kad būtų sumokėtas šis mokestis.
14 Opus, remdamasi pirkimo–pardavimo sutarties sąlygomis, ginčija, kad ji yra atgaminimo laikmenų, kuriomis prekiauja, importuotoja į Nyderlandus. Ji tvirtina, kad importuotojais turi būti laikomi Nyderlandų pirkėjai, t. y. atskiri vartotojai.
15 Šiam Opus gynybos argumentui pritarė pirmąja instancija ir vėliau apeliacine instancija bylą nagrinėję teismai, kurie atmetė Stichting mokėjimo reikalavimą. Stichting padavė kasacinį skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.
16 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar šių teismų sprendimas šioje byloje neprieštarauja Direktyvai 2001/29. Teismo nuomone, jeigu pirkėjas, t. y. atskiras vartotojas, būtų laikomas importuotoju, taigi ir mokestį už kopijavimą asmeniniam naudojimui turinčiu mokėti asmeniu, tai reikštų, kad jo faktiškai neįmanoma rinkti, nes praktiškai sunku nustatyti individualų pirkėją. Todėl teismas siekia išsiaiškinti, ar sąvokos „importuotojas“ nederėtų aiškinti plačiau, negu tai išplaukia vien iš lingvistinės šios sąvokos reikšmės, taip pat atsižvelgiant į galutinę duomenų laikmenų paskirtį, kuri yra žinoma ir profesionaliam pardavėjui.
17 Šiomis aplinkybėmis Hoge Raad der Nederlanden nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:
„1. Ar direktyvoje [2001/29], ypač jos 5 straipsnio 2 dalies b punkte ir 5 dalyje, pateikiami kriterijai, leidžiantys atsakyti į klausimą, kas pagal nacionalinę teisę turi mokėti „teisingą kompensaciją“ 5straipsnio 2 dalies b punkto prasme? Jei [atsakymas būtų teigiamas], kokie tie kriterijai?
2. Ar nuotolinės prekybos atveju, kai pirkėjas gyvena kitoje valstybėje narėje negu pardavėjas, pagal direktyvos [2001/29] 5 straipsnio 5 dalį reikalaujama taip plačiai aiškinti nacionalinę teisę, jog būtų suprantama, kad komercine veikla užsiimantis subjektas turi mokėti „teisingą kompensaciją“ 5 straipsnio 2 dalies b punkto prasme bent vienoje nuotolinėje prekyboje dalyvaujančių valstybių narių?“
Dėl prejudicinių klausimų
Dėl pirmojo klausimo
18 Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2001/29 nuostatos, ypač jos 5 straipsnio 2 dalies b punktas ir 5 dalis, turi būti aiškinami taip, kad jose įtvirtinti kriterijai, leidžiantys nustatyti, kas turi mokėti teisingą kompensaciją pagal kopijavimo asmeniniam naudojimui išimtį.
19 Pirmiausia reikia priminti, kad pagal Direktyvos 2001/29 2 straipsnį valstybės narės autoriams nustato išimtinę teisę leisti arba uždrausti tiesiogiai ar netiesiogiai, laikinai ar nuolat bet kuriuo būdu ir bet kuria forma atgaminti visą savo kūrinį arba jo dalį.
20 Tačiau pagal šios direktyvos 5 straipsnio 2 dalies b punktą valstybės narės gali nustatyti išimtinės autoriaus kūrinio atgaminimo teisės išimtį, kai atgaminama asmeniniam naudojimui bet kokioje laikmenoje ir atgaminantys fiziniai asmenys nesiekia tiesioginių ar netiesioginių komercinių tikslų (vadinamoji „kopijavimo asmeniniam naudojimui“ išimtis).
21 Vis dėlto šios direktyvos 5 straipsnio 5 dalyje nustatyta triguba kopijavimo asmeniniam naudojimui išimties sąlyga – pirmiausia, ši išimtis taikoma tik tam tikrais specialiais atvejais, antra, ji neturi prieštarauti įprastiniam kūrinio naudojimui ir galiausiai ji neturi nepagrįstai pažeisti teisėtų teisių turėtojų interesų.
22 Todėl, atsižvelgiant į paskutinę sąlygą, pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 2 dalies b punktą valstybės narės, nusprendusios nacionalinėje teisėje įtvirtinti kopijavimo asmeniniam naudojimui išimtį, turi numatyti „teisingos kompensacijos“ mokėjimą teisių turėtojų naudai (be kita ko, žr. 2010 m. spalio 21 d. Sprendimo Padawan, C‑467/08, Rink. p. I‑0000, 30 punktą).
23 Atsakant į klausimą, kas turi mokėti teisingą kompensaciją, konstatuotina, jog Direktyvos 2001/29 nuostatose aiškiai nereglamentuojama, kas turi tą daryti, todėl valstybės narės turi didelę diskreciją nustatyti asmenį, kuris turi sumokėti šią teisingą kompensaciją.
24 Tokiomis aplinkybėmis reikia priminti, kad Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, jog teisingos kompensacijos koncepcija ir dydis susiję su žala, kylančia autoriui dėl saugomo jo kūrinio atgaminimo asmeniniam naudojimui be jo leidimo. Šiuo požiūriu teisinga kompensacija laikytina atlygiu už autoriaus patirtą žalą (minėto Sprendimo Padawan 40 punktas).
25 Be to, kaip matyti iš Direktyvos 2001/29 31 konstatuojamosios dalies ir minėto Sprendimo Padawan 43 punkto, reikia išlaikyti „deramą pusiausvyrą“ tarp teisingą kompensaciją gaunančių autorių bei saugomų objektų naudotojų teisių ir interesų.
26 Kadangi žalą išimtinės atgaminimo teisės turėtojui daro asmuo, kuris savo asmeniniam naudojimui atgamina saugomą kūrinį, nepaprašęs išankstinio šio teisių turėtojo leidimo, iš principo šis asmuo turi atlyginti su šiuo atgaminimu susijusią žalą, prisidėdamas prie kompensacijos, kuri bus sumokėta šiam teisių turėtojui, finansavimo (minėto Sprendimo Padawan 45 punktas).
27 Tačiau Teisingumo Teismas pripažino, kad atsižvelgiant į praktinius sunkumus, kylančius siekiant nustatyti privačius naudotojus ir įpareigoti juos kompensuoti teisių turėtojams daromą žalą, valstybėms narėms leidžiama įtvirtinti mokestį už kopijavimą asmeniniam naudojimui, kurį mokėtų ne suinteresuotieji privatūs asmenys, o subjektai, kurie disponuoja skaitmeninio atgaminimo įranga, aparatais ar laikmenomis ir teisiškai ar faktiškai suteikia juos šiuo tikslu privatiems asmenims arba teikia jiems atgaminimo paslaugą. Esant tokiai sistemai mokestį už kopijavimą asmeniniam naudojimui turi mokėti šia įranga disponuojantys asmenys (minėto Sprendimo Padawan 46 punktas).
28 Teisingumo Teismas dar patikslino, jog turint omenyje, kad tokia sistema leidžia mokesčių mokėtojams atgauti mokestį už kopijavimą asmeniniam naudojimui per aptariamos atgaminimo įrangos, aparatų ar laikmenų suteikimo kainą arba per suteiktos atgaminimo paslaugos kainą, galiausiai mokesčio našta tenka šią kainą mokančiam privačiam naudotojui, o tai atitinka „deramą pusiausvyrą“, kuri turi būti užtikrinta tarp saugomų objektų autorių ir naudotojų interesų (minėto Sprendimo Padawan 48 ir 49 punktai).
29 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad Direktyva 2001/29, visų pirma jos 5 straipsnio 2 dalies b punktas ir 5 dalis, turi būti aiškinama taip, kad galutinis naudotojas, kuris atgamina asmeniniam naudojimui saugomą kūrinį, iš principo turi būti laikomas teisingą kompensaciją, numatytą minėtame 2 dalies b punkte, turinčiu sumokėti asmeniu. Tačiau valstybės narės gali įtvirtinti mokestį už kopijavimą asmeniniam naudojimui, kurį mokėtų subjektai, teikiantys atgaminimo įrangą, aparatus ar laikmenas šiam galutiniam naudotojui, nes šie asmenys gali įskaičiuoti mokestį į taip suteiktos įrangos, aparatų ar laikmenų kainą, kurią sumoka galutinis naudotojas.
Dėl antrojo klausimo
30 Savo antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar nuotolinės prekybos tarp pirkėjo ir profesionalaus atgaminimo įrangos, aparatų ar laikmenų pardavėjo, kurie yra skirtingose valstybėse narėse, atveju pagal Direktyvą 2001/29 reikalaujama nacionalinę teisę aiškinti taip, kad būtų galima gauti teisingą kompensaciją iš komercine veikla užsiimančio mokėtojo.
31 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 5 dalyje, kurioje įtvirtintos kumuliacinės, be kita ko, kopijavimo asmeniniam naudojimui išimties taikymo sąlygos, nėra jokios konkrečios nuorodos, dėl kurios būtų galimas koks nors ypatingas aiškinimas, kiek tai susiję su asmeniu, kuris laikytinas turinčiu mokėti teisingą kompensaciją autoriams pagal kopijavimo asmeniniam naudojimui išimtį, sudarius tokią nuotolinės prekybos sutartį, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje.
32 Vis dėlto reikia priminti, kad iš Direktyvos 2001/29 9 konstatuojamosios dalies matyti, jog Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė, kad būtų užtikrinta aukšto lygio autorių teisių ir gretutinių teisių apsauga, nes tokios teisės yra labai svarbios intelektinei kūrybai. Jų apsauga padeda užtikrinti kūrybingumo palaikymą ir plėtojimą autorių, atlikėjų, prodiuserių, vartotojų, kultūros, pramonės ir apskritai visuomenės labui. Iš tos pačios direktyvos 10 konstatuojamosios dalies matyti, jog tam, kad autoriai ar atlikėjai galėtų tęsti savo kūrybinį ir meninį darbą, už savo darbo naudojimą jie turi gauti teisingą atlyginimą.
33 Iš aptariamos direktyvos 5 straipsnio 2 dalies b punkto ir 35 konstatuojamosios dalies matyti, jog valstybėse narėse, kurios numatė kopijavimo asmeniniam naudojimui išimtį, teisių turėtojai turėtų gauti teisingą atlyginimą, kad jiems būtų deramai kompensuota už naudojimąsi – be jų sutikimo – saugomais jų kūriniais ar kitais objektais. Be to, pagal minėto 5 straipsnio 5 dalį įvedus kopijavimo asmeniniam naudojimui išimtį negali būti nepagrįstai pažeisti teisėti autorių teisių turėtojų interesai.
34 Iš to darytina išvada, kad šiomis nuostatomis valstybei narei, kuri nacionalinėje teisėje numatė tokią kopijavimo asmeniniam naudojimui išimtį, nustatyta pareiga pasiekti tam tikrą rezultatą, kadangi ši valstybė privalo, laikydamasi savo kompetencijos ribų, užtikrinti, kad bus realiai gaunama teisinga kompensacija, skirta autoriams už patirtą žalą atlyginti, jei ši žala kilo tos valstybės narės teritorijoje, nes kitaip šios tos nuostatos netektų praktinio veiksmingumo.
35 Kadangi, kaip minėta šio sprendimo 26 punkte, galutiniai vartotojai, kurie savo asmeniniam naudojimui atgamina saugomą kūrinį, nepaprašę išankstinio šio teisių turėtojo leidimo, todėl jam daro žalą, iš principo turi ją atlyginti, galima preziumuoti, kad atlygintina žala kyla tos valstybės narės, kurioje gyvena šie galutiniai vartotojai, teritorijoje.
36 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad jeigu valstybė narė nacionalinėje teisėje numatė kopijavimo asmeniniam naudojimui išimtį ir jeigu galutiniai vartotojai, kurie savo asmeniniam naudojimui atgamina saugomą kūrinį, gyvena tos valstybės teritorijoje, ši valstybė pagal savo teritorinę jurisdikciją turi užtikrinti, kad teisinga kompensacija žalai, kurią autoriai patyrė tos valstybės teritorijoje, atlyginti iš tikrųjų bus surinkta.
37 Kalbant apie pagrindinę bylą, neginčytina, jog autorių patirta žala kilo Nyderlandų teritorijoje, nes ten gyvena pirkėjai, galutiniai saugomų kūrinių naudotojai asmeniniais tikslais. Taip pat neginčytina, kad ši valstybė narė įvedė teisingos kompensacijos pagal kopijavimo asmeniniam naudojimui išimtį surinkimo iš saugomų kūrinių atgaminimo laikmenų gamintojo ar importuotojo sistemą.
38 Vadovaujantis sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateikta informacija, tokių sutarčių kaip nagrinėjamoji pagrindinėje byloje atveju praktiškai neįmanoma surinkti tokios kompensacijos iš galutinių vartotojų, šiuo atveju – šių laikmenų importuotojų į Nyderlandus.
39 Susiklosčius tokiai situacijai ir atsižvelgiant į tai, kad surinkimo sistema, kurią įvedė ši valstybė narė, neatleidžia jos nuo pareigos pasiekti rezultatą, reikalaujančios užtikrinti, kad autoriai, kurių teisės pažeistos, iš tikrųjų gautų teisingą kompensaciją už žalą, kilusią jos teritorijoje, šios valstybės narės institucijos, įskaitant ir teismus, turi aiškinti nacionalinę teisę taip, kad ji atitiktų šią pareigą pasiekti rezultatą, t. y. užtikrinti, jog ši kompensacija bus iš tikrųjų surinkta iš pardavėjo, kuris prisidėjo prie šių laikmenų importo, kad jomis galėtų naudotis galutiniai vartotojai.
40 Šiuo klausimu pasakytina, kad tokiomis aplinkybėmis, kaip aprašytosios šio sprendimo 12 punkte, tokiai pareigai, kuri tenka šiai valstybei narei, neturi įtakos tai, kad nuotolinės prekybos atveju, kaip nagrinėjamasis pagrindinėje byloje, profesionalus pardavėjas, kuris toje valstybėje narėje gyvenantiems pirkėjams, galutiniams vartotojams, teikia atgaminimo įrangą, aparatus ar laikmenas, yra įsisteigęs kitoje valstybėje narėje.
41 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į antrąjį klausimą reikia atsakyti, kad Direktyva 2001/29, visų pirma jos 5 straipsnio 2 dalies b punktas ir 5 dalis, turi būti aiškinama taip, kad valstybė narė, kuri numatė mokesčio už kopijavimo asmeniniam naudojimui, kurį turi mokėti saugomų kūrinių atgaminimo laikmenų gamintojas ar importuotojas, sistemą ir kurios teritorijoje daroma žala autoriams dėl to, kad joje gyvenantys pirkėjai naudoja jų kūrinius asmeniniam naudojimui, turi užtikrinti, kad šie autoriai iš tikrųjų gautų teisingą kompensaciją, skirtą šiai žalai atlyginti. Šiuo požiūriu vien tai, kad profesionalus atgaminimo įrangos, aparatų ar laikmenų pardavėjas įsisteigęs kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje gyvena pirkėjai, neturi įtakos pareigai pasiekti rezultatą. Nesant galimybės užtikrinti, kad teisinga kompensacija bus surinkta iš pirkėjų, nacionalinis teismas turi aiškinti nacionalinę teisę taip, kad šią kompensaciją būtų galima surinkti iš komercine veikla užsiimančio mokėtojo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:
1. 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo, visų pirma jos 5 straipsnio 2 dalies b punktas ir 5 dalis, turi būti aiškinama taip, kad galutinis naudotojas, kuris atgamina saugomą kūrinį asmeniniam naudojimui, iš principo turi būti laikomas teisingą kompensaciją, numatytą minėtame 2 dalies b punkte, turinčiu sumokėti asmeniu. Tačiau valstybės narės gali įtvirtinti mokestį už kopijavimą asmeniniam naudojimui, kurį mokėtų subjektai, teikiantys atgaminimo įrangą, aparatus ar laikmenas šiam galutiniam naudotojui, nes šie asmenys gali įskaičiuoti mokestį į taip suteiktos įrangos, aparatų ar laikmenų kainą, kurią sumoka galutinis naudotojas.
2. Direktyva 2001/29, visų pirma jos 5 straipsnio 2 dalies b punktas ir 5 dalis, turi būti aiškinama taip, kad valstybė narė, kuri numatė mokesčio už kopijavimo asmeniniam naudojimui, kurį turi mokėti saugomų kūrinių atgaminimo laikmenų gamintojas ar importuotojas, sistemą ir kurios teritorijoje daroma žala autoriams dėl to, kad joje gyvenantys pirkėjai naudoja jų kūrinius asmeniniam naudojimui, turi užtikrinti, kad šie autoriai iš tikrųjų gautų teisingą kompensaciją, skirtą šiai žalai atlyginti. Šiuo požiūriu vien tai, kad profesionalus atgaminimo įrangos, aparatų ar laikmenų pardavėjas įsisteigęs kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje gyvena pirkėjai, neturi įtakos pareigai pasiekti rezultatą. Nesant galimybės užtikrinti, kad teisinga kompensacija bus surinkta iš pirkėjų, nacionalinis teismas turi aiškinti nacionalinę teisę taip, kad šią kompensaciją būtų galima surinkti iš komercine veikla užsiimančio mokėtojo.
Parašai.
* Proceso kalba: olandų.