Byla C-443/09
Camera di Commercio, Industria, Artigianato e Agricoltura (CCIAA) di Cosenza
prieš
Grillo Star Srl
(Tribunale di Cosenza prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Direktyva 2008/7/EB — Netiesioginiai kapitalo pritraukimo mokesčiai — 5 straipsnio 1 dalies c punktas ir 6 straipsnio 1 dalies e punktas — Taikymo sritis — Vietos prekybos, pramonės, amatų ir žemės ūkio rūmams mokama metinė rinkliava“
Sprendimo santrauka
Prejudiciniai klausimai – Kreipimasis į Teisingumo Teismą – Nacionalinis teismas, kaip tai suprantama pagal SESV 267 straipsnį – Sąvoka – Teismas, kuris turi priimti teisminį sprendimą
(SESV 267 straipsnis)
Mokesčių nuostatos – Teisės aktų suderinimas – Netiesioginiai kapitalo pritraukimo mokesčiai – Netiesioginiais mokesčiais neapmokestinami sandoriai
(Tarybos direktyvos 2008/7 5 straipsnio 1 dalies c punktas)
Tam, kad atsakytų į tik su Sąjungos teise susijusį klausimą, ar prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusi institucija yra teismas, kaip tai suprantama pagal SESV 267 straipsnį, Teisingumo Teismas atsižvelgia į aplinkybių visumą, t. y. ar institucija yra įsteigta teisės aktų pagrindu, ar ji yra nuolatinė, ar jos jurisdikcija yra privaloma, ar procesas grindžiamas rungimosi principu, ar institucija taiko teisės normas ir ar ji yra nepriklausoma. Be to, nacionaliniai teismai gali kreiptis į Teisingumo Teismą tik nagrinėdami ginčą ir turėdami priimti sprendimą pagal teisminiam sprendimui priimti skirtą procedūrą. Taip yra Tribunale di Cosenza teisėjo, kuriam pavesta nagrinėti bankroto bylas, atveju, nes jis turi priimti teisminį sprendimą, siekdamas išspręsti ginčą vykstant procesui pagal rungimosi principą.
Iš tiesų teisėjas, kuriam pavesta nagrinėti bankroto bylas, remdamasis bankrutuojančios bendrovės administratoriaus parengtu įsipareigojimų ataskaitos projektu, kreditorių prašymu turi nustatyti į šį įsipareigojimų sąrašą įtraukiamus reikalavimus. Be to, tiek administratorius, tiek kiti suinteresuotieji asmenys gali paskirtam teisėjui pateikti prieštaravimą dėl jam kreditoriaus pateikto prašymo įtraukti reikalavimą. Galiausiai, nesant prieštaravimo, šio paskirto teisėjo sprendimas atsisakyti įtraukti į kreditorių sąrašą sukelia privalomų teisinių pasekmių. Be to, administratorius ir kreditoriai paskirtam bankroto bylų teisėjui gali pateikti rašytines ir žodines pastabas.
(žr. 20, 21, 23–25 punktus)
Direktyvos 2008/7 dėl netiesioginių mokesčių, taikomų kapitalo pritraukimui, 5 straipsnio 1 dalies c punktą reikia aiškinti taip, kad juo nedraudžiama rinkliava, kurią visos įmonės kiekvienais metais privalo mokėti už įregistravimą prekybos, pramonės, amatų ir žemės ūkio rūmų tvarkomame įmonių registre, net jei toks įregistravimas kapitalo bendrovėms turi steigiamąjį poveikį ir jei šią rinkliavą šios bendrovės taip pat privalo mokėti už laikotarpį, kuriuo jos vykdė tik parengiamąją verslo veiklą.
Iš tiesų apmokestinimo tokia metine rinkliava pagrindas yra ne bendrovės ar juridinio asmens, kuriam priklauso įmonė, įregistravimas, o pačios įmonės įregistravimas. Kalbama apie rinkliavą, kuri taikoma visiems pelno siekiantiems subjektams, remiantis jų apyvarta. Tokia rinkliava nepriklauso nuo subjekto, kuriam priklauso įmonė, teisinės formos ir taikoma įmonėms, kurios yra kapitalo bendrovės, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2008/7 2 straipsnį, ir kitų teisinių formų įmonėms, visų pirma toms, kurios tiesiogiai priklauso fiziniams asmenims ar yra jų valdomos. Be to, dėl to, kad metinė rinkliava yra proporcinga atitinkamos įmonės apyvartai, jos mokėjimas nėra brangesnis formalumas kapitalo bendrovės teisinę formą pasirinkusiai įmonei nei kitos teisinės formos įmonei. Taigi tokia metinė rinkliava nėra susijusi su formalumais, kurie gali būti taikomi kapitalo bendrovėms dėl jų teisinės formos.
(žr. 34–37, 43 punktus ir rezoliucinę dalį)
Byla C-443/09
Camera di Commercio, Industria, Artigianato e Agricoltura (CCIAA) di Cosenza
prieš
Grillo Star Srl
(Tribunale di Cosenza prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Direktyva 2008/7/EB — Netiesioginiai kapitalo pritraukimo mokesčiai — 5 straipsnio 1 dalies c punktas ir 6 straipsnio 1 dalies e punktas — Taikymo sritis — Vietos prekybos, pramonės, amatų ir žemės ūkio rūmams mokama metinė rinkliava“
Sprendimo santrauka
Prejudiciniai klausimai — Kreipimasis į Teisingumo Teismą — Nacionalinis teismas, kaip tai suprantama pagal SESV 267 straipsnį — Sąvoka — Teismas, kuris turi priimti teisminį sprendimą
(SESV 267 straipsnis)
Mokesčių nuostatos — Teisės aktų suderinimas — Netiesioginiai kapitalo pritraukimo mokesčiai — Netiesioginiais mokesčiais neapmokestinami sandoriai
(Tarybos direktyvos 2008/7 5 straipsnio 1 dalies c punktas)
Tam, kad atsakytų į tik su Sąjungos teise susijusį klausimą, ar prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusi institucija yra teismas, kaip tai suprantama pagal SESV 267 straipsnį, Teisingumo Teismas atsižvelgia į aplinkybių visumą, t. y. ar institucija yra įsteigta teisės aktų pagrindu, ar ji yra nuolatinė, ar jos jurisdikcija yra privaloma, ar procesas grindžiamas rungimosi principu, ar institucija taiko teisės normas ir ar ji yra nepriklausoma. Be to, nacionaliniai teismai gali kreiptis į Teisingumo Teismą tik nagrinėdami ginčą ir turėdami priimti sprendimą pagal teisminiam sprendimui priimti skirtą procedūrą. Taip yra Tribunale di Cosenza teisėjo, kuriam pavesta nagrinėti bankroto bylas, atveju, nes jis turi priimti teisminį sprendimą, siekdamas išspręsti ginčą vykstant procesui pagal rungimosi principą.
Iš tiesų teisėjas, kuriam pavesta nagrinėti bankroto bylas, remdamasis bankrutuojančios bendrovės administratoriaus parengtu įsipareigojimų ataskaitos projektu, kreditorių prašymu turi nustatyti į šį įsipareigojimų sąrašą įtraukiamus reikalavimus. Be to, tiek administratorius, tiek kiti suinteresuotieji asmenys gali paskirtam teisėjui pateikti prieštaravimą dėl jam kreditoriaus pateikto prašymo įtraukti reikalavimą. Galiausiai, nesant prieštaravimo, šio paskirto teisėjo sprendimas atsisakyti įtraukti į kreditorių sąrašą sukelia privalomų teisinių pasekmių. Be to, administratorius ir kreditoriai paskirtam bankroto bylų teisėjui gali pateikti rašytines ir žodines pastabas.
(žr. 20, 21, 23–25 punktus)
Direktyvos 2008/7 dėl netiesioginių mokesčių, taikomų kapitalo pritraukimui, 5 straipsnio 1 dalies c punktą reikia aiškinti taip, kad juo nedraudžiama rinkliava, kurią visos įmonės kiekvienais metais privalo mokėti už įregistravimą prekybos, pramonės, amatų ir žemės ūkio rūmų tvarkomame įmonių registre, net jei toks įregistravimas kapitalo bendrovėms turi steigiamąjį poveikį ir jei šią rinkliavą šios bendrovės taip pat privalo mokėti už laikotarpį, kuriuo jos vykdė tik parengiamąją verslo veiklą.
Iš tiesų apmokestinimo tokia metine rinkliava pagrindas yra ne bendrovės ar juridinio asmens, kuriam priklauso įmonė, įregistravimas, o pačios įmonės įregistravimas. Kalbama apie rinkliavą, kuri taikoma visiems pelno siekiantiems subjektams, remiantis jų apyvarta. Tokia rinkliava nepriklauso nuo subjekto, kuriam priklauso įmonė, teisinės formos ir taikoma įmonėms, kurios yra kapitalo bendrovės, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2008/7 2 straipsnį, ir kitų teisinių formų įmonėms, visų pirma toms, kurios tiesiogiai priklauso fiziniams asmenims ar yra jų valdomos. Be to, dėl to, kad metinė rinkliava yra proporcinga atitinkamos įmonės apyvartai, jos mokėjimas nėra brangesnis formalumas kapitalo bendrovės teisinę formą pasirinkusiai įmonei nei kitos teisinės formos įmonei. Taigi tokia metinė rinkliava nėra susijusi su formalumais, kurie gali būti taikomi kapitalo bendrovėms dėl jų teisinės formos.
(žr. 34–37, 43 punktus ir rezoliucinę dalį)