1. Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Teisingumo Teismo sprendimas, kuriuo konstatuojamas įsipareigojimų neįvykdymas – Pareigos vykdyti sprendimą neįvykdymas – Piniginės baudos – Tikslas – Tinkamos baudos nustatymas
(EB 228 straipsnio 2 dalis)
2. Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Teisingumo Teismo sprendimas, kuriuo konstatuojamas įsipareigojimų neįvykdymas – Pareigos vykdyti sprendimą neįvykdymas – Piniginės baudos – Vienkartinės sumos skyrimas
(EB 228 straipsnio 2 dalis)
3. Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Teisingumo Teismo sprendimas, kuriuo konstatuojamas įsipareigojimų neįvykdymas – Vykdymo terminas – Referencinė data vertinant įsipareigojimų neįvykdymo buvimą
(EB 228 straipsnis)
1. Vykstant EB 228 straipsnio 2 dalyje numatytai procedūrai, Teisingumo Teismas, atsižvelgdamas į jo nagrinėjamos bylos aplinkybes bei, jo manymu, reikalingą įtikinimo ar atgrasymo lygį, kiekvienoje byloje turi nustatyti tinkamas pinigines baudas, kad būtų kuo greičiau įvykdytas sprendimas, kuriuo prieš tai buvo pripažintas įsipareigojimų neįvykdymas, ir užkirstas kelias pakartoti panašius Sąjungos teisės pažeidimus. Jei periodinės baudos skyrimas atrodo ypač tinkamas paskatinti valstybę narę kuo greičiau nutraukti įsipareigojimų nevykdymą, kuris, nesant tokios priemonės, greičiausiai būtų tęsiamas, įpareigojimas sumokėti vienkartinę sumą ypač grindžiamas atitinkamos valstybės narės pareigų nevykdymo pasekmėmis privatiems ir viešiesiems interesams, pavyzdžiui, kai įsipareigojimai buvo nevykdomi ilgą laiką nuo pirmojo šį įsipareigojimų neįvykdymą pripažinusio sprendimo.
(žr. 28–29 punktus)
2. Vykstant EB 228 straipsnio 2 dalyje numatytai procedūrai, galimas įpareigojimas sumokėti vienkartinę sumą kiekvienu atskiru atveju turi būti nustatytas atsižvelgiant į visus svarbius veiksnius, susijusius ir su konstatuoto įsipareigojimų nevykdymo ypatybėmis, ir su atitinkamos valstybės narės, prieš kurią pradėta procedūra pagal EB 228 straipsnį, elgesiu. Bet kuriuo atveju, jeigu Teisingumo Teismas nusprendžia įpareigoti sumokėti vienkartinę sumą, naudodamasis savo diskrecija, jis turi ją nustatyti taip, kad, pirma, ji atitiktų aplinkybes ir, antra, būtų proporcinga konstatuotam įsipareigojimų nevykdymui ir tos atitinkamos valstybės narės mokumui. Todėl norėdamas priimti sprendimą dėl prašymo įpareigoti sumokėti vienkartinę sumą, Teisingumo Teismas privalo atsižvelgti į visas įsipareigojimų nevykdymo aplinkybes ir, be kita ko, į atitinkamos valstybės narės elgesį, pažeidimo trukmę ir sunkumą.
(žr. 30–32 punktus)
3. Nors EB 228 straipsnyje nenurodytas terminas, per kurį turi būti įvykdytas sprendimas, jo vykdymas turi būti pradėtas nedelsiant ir jis turi būti įvykdytas per kuo trumpesnį laiką.
(žr. 34 punktą)