Byla C‑362/09 P
Athinaïki Techniki AE
prieš
Europos Bendrijų Komisiją
„Apeliacinis skundas – Valstybės pagalba – Skundas – Sprendimas nutraukti skundo nagrinėjimą – Sprendimo nutraukti nagrinėjimą atšaukimas – Atšaukimo teisėtumo sąlygos – Reglamentas (EB) Nr. 659/1999“
Sprendimo santrauka
Valstybių teikiama pagalba – Skundų nagrinėjimas – Komisijos pareigos – Pirminis tyrimo etapas – Pareiga užbaigti šį etapą sprendimu – Sprendimo nutraukti skundo, susijusio su tariamai neteisėta valstybės pagalba, nagrinėjimą atšaukimas – Sąlygos
(EB 88 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 4 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys, 13 straipsnio 1 dalis ir 20 straipsnio 2 dalis)
Pagal Reglamento Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB 88 straipsnio taikymo taisykles, 13 straipsnio 1 dalį, suinteresuotosioms šalims pateikus galimas papildomas pastabas arba pasibaigus protingam terminui, Komisija privalo užbaigti pirminį tyrimo etapą ir priimti sprendimą pagal šio reglamento 4 straipsnio 2, 3 arba 4 dalį, t. y. sprendimą, kuriuo konstatuojamas pagalbos nebuvimas, neteikiami prieštaravimai arba pradedama oficiali tyrimo procedūra.
Jeigu Komisija, priėmusi sprendimą nutraukti skundo, susijusio su tariama valstybės pagalba, nagrinėjimą, turėjo teisę atšaukti tokį aktą, ji, pažeisdama pagal Reglamento Nr. 659/1999 13 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnio 2 dalį jai tenkančias pareigas, galėjo nesiimti jokių veiksmų pirminio tyrimo etape ir išvengti bet kokios teisminės kontrolės. Tokia galimybė pažeistų teisinį saugumą, kurį kaip tik siekiama padidinti Reglamentu Nr. 659/1999, kaip tai matyti iš jo 3, 7 ir 11 konstatuojamųjų dalių.
Atsižvelgiant į gero administravimo bei teisinio saugumo reikalavimus ir veiksmingos teisminės gynybos principą, reikia konstatuoti, pirma, kad Komisija gali atšaukti sprendimą nutraukti skundo, susijusio su tariamai neteisėta valstybės pagalba, nagrinėjimą tik siekdama panaikinti šio sprendimo neteisėtumą, ir, antra, kad po tokio atšaukimo ji negali tęsti procedūros etape, kuris yra ankstesnis už tikslų momentą, kai buvo nustatytas neteisėtumas.
(žr. 63, 68–70 punktus)
TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija)
SPRENDIMAS
2010 m. gruodžio 16 d.(*)
„Apeliacinis skundas – Valstybės pagalba – Skundas – Sprendimas nutraukti skundo nagrinėjimą – Sprendimo nutraukti nagrinėjimą atšaukimas – Atšaukimo teisėtumo sąlygos – Reglamentas (EB) Nr. 659/1999“
Byloje C‑362/09 P
dėl 2009 m. rugsėjo 7 d. pagal Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo
Athinaïki Techniki AE, įsteigta Atėnuose (Graikija), atstovaujama dikigoros S. Pappas,
ieškovė,
dalyvaujant kitoms proceso šalims:
Europos Bendrijų Komisijai, atstovaujamai D. Triantafyllou, nurodžiusiai adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,
atsakovei pirmojoje instancijoje,
Athens Resort Casino AE Symmetochon, įsteigtai Marrousi (Graikija), atstovaujamai dikigoros N. Korogiannakis,
įstojusiai į bylą šaliai pirmojoje instancijoje,
TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas K. Lenaerts, teisėjai D. Šváby, R. Silva de Lapuerta, G. Arestis ir J. Malenovský (pranešėjas),
generalinis advokatas Y. Bot,
kancleris A. Calot Escobar,
susipažinęs su 2010 m. rugsėjo 2 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Apeliaciniu skundu Athinaïki Techniki AE (toliau – Athinaïki Techniki arba ieškovė) prašo panaikinti 2009 m. birželio 29 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo nutartį Athinaïki Techniki prieš Komisiją (T‑94/05, toliau – skundžiama nutartis), kuria jis nusprendė, kad nebereikia priimti sprendimo dėl ieškinio dėl 2004 m. birželio 2 d. Europos Bendrijų Komisijos sprendimo nutraukti ieškovės skundo dėl tariamos valstybės pagalbos, kurią Graikijos Respublika suteikė konsorciumui Hyatt Regency vykdant „Casino Mont Parnès“ viešąjį pirkimą, nagrinėjimą (toliau – ginčijamas aktas), nes šis ieškinys neteko dalyko.
Teisinis pagrindas
2 Kaip matyti iš 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB Sutarties [88] straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339), 2 konstatuojamosios dalies, juo, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką, kodifikuojama ir sutvirtinama Europos Bendrijų Komisijos praktika valstybės pagalbos kontrolės srityje.
3 Pagal Reglamento Nr. 659/1999 3 konstatuojamąją dalį:
„<…> procedūrinis reglamentas dėl Sutarties [88] straipsnio taikymo padidins skaidrumą ir teisinį aiškumą [saugumą].“
4 Pagal Reglamento Nr. 659/1999 7 konstatuojamąją dalį:
„<…> laikotarpis, per kurį Komisija turi atlikti išankstinį pagalbos, apie kurią ji informuota, patikrinimą, turi būti nustatytas praėjus dviem mėnesiams po viso pranešimo gavimo dienos arba po to, kai gaunamas tinkamai pagrįstas suinteresuotosios valstybės narės pareiškimas, kuriame nurodoma, kad, valstybės narės nuomone, minėtasis pranešimas yra išsamus, kadangi papildomos informacijos, kurios prašė Komisija, nėra, arba kadangi tokia informacija jau pateikta; <...> dėl teisinio aiškumo [saugumo] minėtasis patikrinimas turėtų būti užbaigtas priimant sprendimą.“
5 Reglamento Nr. 659/1999 11 konstatuojamojoje dalyje numatyta:
„<…> norėdama užtikrinti, kad būtų laikomasi Sutarties [88] straipsnio, ypač [88] straipsnio 3 dalyje nustatyto įsipareigojimo informuoti ir sustabdyti, Komisija turėtų išnagrinėti visus neteisėtos pagalbos atvejus; <...> siekiant skaidrumo ir teisinio aiškumo [saugumo] turėtų būti nustatytos tokiais atvejais vykdytinos procedūros; <...> tais atvejais, kai valstybė narė nesilaikė įsipareigojimo informuoti arba sustabdyti, Komisija neturėtų laikytis laiko apribojimų.“
6 Šio reglamento II skyriaus, kuris pavadintas „Pranešimo apie pagalbos skyrimą pateikimo tvarka“, 4 straipsnyje nurodyta:
„1. Komisija iš karto patikrina gautą pranešimą. Nepažeisdama 8 straipsnio, Komisija priima sprendimą pagal 2, 3 arba 4 dalis.
2. Jeigu po pirminio patikrinimo Komisija nustato, kad pranešime nurodyta priemonė nėra pagalba, ji savo išvadą pateikia priimtame sprendime.
3. Jeigu po pirminio patikrinimo Komisijai nekyla jokių abejonių dėl pranešime nurodytos priemonės suderinamumo su bendrąja rinka, tiek, kiek minėtoji priemonė priskiriama Sutarties [87] straipsnio 1 dalies taikymo sričiai, Komisija nusprendžia, kad minėtoji priemonė atitinka bendrąją rinką (toliau – „sprendimas nepateikti prieštaravimų“). Šiame sprendime nurodoma išimtis, kuri buvo taikyta pagal Sutartį.
4. Jeigu po pirminio patikrinimo Komisijai kyla abejonių dėl pranešime nurodytos priemonės suderinamumo su bendrąja rinka, ji nusprendžia pradėti bylos procesą pagal Sutarties [88] straipsnio 2 dalį (toliau – „sprendimas pradėti formalaus tyrimo procesą“).
<…>“
7 Reglamento Nr. 659/1999 7 straipsnyje minimi atvejai, kuriais Komisija priima sprendimą baigti oficialią tyrimo procedūrą, nurodytą EB 88 straipsnio 2 dalyje.
8 Aptariamo reglamento III skyriuje reglamentuojama neteisėtai pagalbai taikoma procedūra.
9 Šio reglamento 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Jeigu Komisija turi iš bet kurio šaltinio gautą informaciją apie įtariamą neteisėtą pagalbą, tokią informaciją ji iš karto patikrina.“
10 Šio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje numatyta:
„Galimos neteisėtos pagalbos patikrinimas užbaigiamas priimant sprendimą pagal 4 straipsnio 2, 3 arba 4 dalis. Jeigu priimami sprendimai pradėti formalaus tyrimo procesą, bylos svarstymas užbaigiamas priimant sprendimą pagal 7 straipsnį. Jeigu valstybė narė nevykdo įsakymo pateikti informaciją, minėtasis sprendimas priimamas remiantis turima informacija.“
11 Reglamento Nr. 659/1999 VI skyriaus, pavadinto „Suinteresuotosios šalys“, 20 straipsnyje nustatyta:
„1. Po to, kai Komisija priima sprendimą pradėti formalaus tyrimo procesą, kiekviena suinteresuotoji šalis gali pateikti pastabas pagal 6 straipsnį. Kiekvienai minėtas pastabas pateikusiai suinteresuotajai šaliai ir kiekvienam individualiam pagalbos gavėjui išsiunčiama pagal 7 straipsnį priimto Komisijos sprendimo kopija.
2. Kiekviena suinteresuotoji šalis gali pranešti Komisijai apie kiekvieną įtariamą neteisėtą pagalbą ir apie kiekvieną įtariamą netinkamą pagalbos taikymą. Jeigu Komisija mano, kad pagal jos turimą informaciją nėra pakankamo pagrindo bylai įvertinti, ji apie tai praneša suinteresuotajai šaliai. Jeigu Komisija, remdamasi pateiktos informacijos turiniu, priima sprendimą dėl bylos, sprendimo kopiją ji išsiunčia suinteresuotajai šaliai.
3. Suinteresuotosios šalies prašymu jai pateikiama sprendimo kopija pagal šio reglamento 4 ir 7 straipsnius, 10 straipsnio 3 dalį ir 11 straipsnį.“
12 Reglamento Nr. 659/1999 25 straipsnyje nustatyta:
„Sprendimai, priimti pagal šio reglamento II, III, IV, V ir VII straipsnius [skyrius], yra skirti suinteresuotajai valstybei narei. <...>“
Faktinės bylos aplinkybės
13 Skundžiamos nutarties 4–6 punktuose Pirmosios instancijos teismas taip išdėstė ginčo aplinkybes:
„4 2001 m. spalio mėn. Graikijos valdžios institucijos pradėjo viešojo pirkimo procedūrą, siekdamos perleisti 49 % kazino Mont Parnès kapitalo. Konkuravo du dalyviai, t. y. konsorciumas Casino Attikis ir Hyatt Consortium. Po tariamai reikalavimų neatitinkančios procedūros sutartis buvo sudaryta su Hyatt Consortium.
5 Konsorciumo Casino Attikis narė Egnatia SA, kurią po susijungimo perėmė ieškovė Athinaïki Techniki <...>, pateikė skundą Komisijai <...> dėl Hyatt Consortium suteiktos valstybės pagalbos vykdant viešojo pirkimo procedūrą. Pateikus skundą Komisija ir ieškovė susirašinėjo, ir Komisija prašė papildomos informacijos.
6 2004 m. gruodžio 2 d. Komisija nusiuntė ieškovei laišką (toliau – ginčijamas laiškas), kuris išdėstytas taip:
„Šiuo laišku atsakau į Jūsų pateiktą klausimą telefonu, ar Komisija tęsia tyrimą pirma nurodytoje byloje, ar šios bylos nagrinėjimas yra nutrauktas.
2003 m. rugsėjo 16 d. laišku Komisija Jus informavo, kad, remiantis jos turima informacija, nėra pakankamo pagrindo tęsti šios bylos tyrimą (remiantis [Reglamento Nr. 659/1999] 20 [straipsniu]).
Nesant papildomos informacijos, kurios pagrindu būtų galima tęsti tyrimą, 2004 m. birželio 2 d. Komisija nutraukė bylos nagrinėjimą.“
Pirmasis procesas Pirmosios instancijos teisme
14 2005 m. vasario 18 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktu pareiškimu Athinaïki Techniki pareiškė ieškinį, kuriuo prašė panaikinti ginčijamą aktą, apie kurį sužinojo gavusi ginčijamą laišką.
15 2005 m. balandžio 21 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktu atskiruoju aktu Komisija pateikė prieštaravimą dėl priimtinumo pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 114 straipsnio 1 dalį.
16 2006 m. rugsėjo 26 d. Nutartimi Athinaïki Techniki prieš Komisiją (T‑94/05) Pirmosios instancijos teismas paskelbė ieškinį nepriimtinu. Pirmosios instancijos teismas iš esmės konstatavo, kad nutraukdama skundo nagrinėjimą Komisija nepriėmė galutinės pozicijos dėl priemonės, dėl kurios ieškovė pateikė skundą, kvalifikavimo ir suderinamumo su bendrąją rinka, todėl dėl ginčijamo laiško negalima pateikti ieškinio pagal EB 230 straipsnį.
17 2006 m. gruodžio 18 d. ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl šios nutarties pagal Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį.
18 Dėl šio apeliacinio skundo Teisingumo Teismas priėmė 2008 m. liepos 17 d. Sprendimą Athinaïki Techniki prieš Komisiją (C‑521/06 P, Rink. p. I‑5829).
Sprendimas Athinaïki Techniki prieš Komisiją
19 Šiuo sprendimu Teisingumo Teismas panaikino Nutartį Athinaïki Techniki prieš Komisiją, atmetė Komisijos prieštaravimą dėl priimtinumo ir grąžino bylą Pirmosios instancijos teismui, atidėdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų.
20 Teisingumo Teismas visų pirma patikslino aktų, priimtų užbaigus pirminę valstybės pagalbos tyrimo stadiją, pobūdį.
21 Šiuo klausimu Teisingumo Teismas pirmiausia priminė, kad valstybės pagalbos kontrolės procedūroje reikia skirti, pirma, pirminę pagalbos tyrimo stadiją, kuri skirta tik Komisijai susidaryti pirminę nuomonę apie dalinį ar visišką nagrinėjamos pagalbos suderinamumą su bendrąja rinka, ir, antra, paties tyrimo stadiją, kuri skirta Komisijai surinkti visą informaciją apie bylos aplinkybes ir yra privaloma, kai Komisija patiria didelių sunkumų vertindama, ar valstybės pagalba suderinama su bendrąja rinka (33 ir 34 punktai).
22 Jis pažymėjo, kad tik šiame etape EB sutartyje nustatyta Komisijos pareiga pareikalauti suinteresuotųjų asmenų pateikti pastabas, ir todėl, jeigu pabaigusi pirmąjį etapą Komisija prima kitokį sprendimą nei sprendimą pradėti oficialią tyrimo procedūrą, šie suinteresuotieji asmenys turi teisę ginčyti šį sprendimą, kad užtikrintų savo turimų procedūrinių garantijų paisymą (35 ir 36 punktai).
23 Be to, Teisingumo Teismas nurodė, kad Reglamentu Nr. 659/1999 tokiems suinteresuotiesiems asmenims suteikiama teisė inicijuoti pirminio tyrimo etapą, pateikiant Komisijai informaciją apie tariamą neteisėtą pagalbą, o ši privalo nedelsdama išnagrinėti galimą pagalbos suteikimą ir jos suderinamumą su bendrąja rinka. Nors per šią procedūrą suinteresuotieji asmenys negali pasinaudoti gynybos teisėmis, jie vis tiek turi teisę būti į ją tinkamai įtraukti, atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes, o tai reiškia, kad kai pagal Reglamento Nr. 659/1999 20 straipsnio 2 dalies antrąjį sakinį Komisija juos informuoja, jog nėra pakankamų priežasčių nagrinėti atitinkamo atvejo, ji taip pat privalo suteikti jiems galimybę per protingą terminą pateikti jai papildomas pastabas (37–39 punktai).
24 Teisingumo Teismas šio sprendimo 40–41 toliau argumentavo:
„40 Kai šios pastabos pateikiamos arba baigiasi nustatytas protingas terminas, pagal Reglamento Nr. 659/1999 13 straipsnio 1 dalį Komisija privalo užbaigti pirminį tyrimo etapą ir priimti sprendimą pagal to reglamento 4 straipsnio 2, 3 arba 4 dalį, t. y. sprendimą, kuriuo konstatuojamas pagalbos nebuvimas, neteikiami prieštaravimai arba pradedama oficiali tyrimo procedūra. Taip šiai institucijai nesuteikiama galimybė vilkinti procedūros pirminio tyrimo stadijoje. Atėjus laikui ji privalo pradėti kitą tyrimo etapą arba atitinkamu sprendimu nuspręsti nutraukti bylos nagrinėjimą (dėl procedūros konkurencijos srityje žr. 1997 m. kovo 18 d. Sprendimo Guérin automobiles prieš Komisiją C‑282/95 P, Rink. p. I‑1503, 36 punktą). Pagal reglamento Nr. 659/1999 20 straipsnio 2 dalies trečiąjį sakinį Komisija, priėmusi tokį sprendimą po to, kai suinteresuotoji šalis pateikė pastabas, pastarajai išsiunčia to sprendimo kopiją.
41 Šiomis aplinkybėmis reikia atkreipti dėmesį, kad Komisija gali priimti vieną iš pirma minėtų Reglamento Nr. 659/1999 4 straipsnyje nurodytų sprendimų, nenurodydama, kad tai yra pagal tą nuostatą priimtas sprendimas.“
25 Šiuo klausimu Teisingumo Teismas priminė savo nusistovėjusią praktiką dėl ieškinio dėl panaikinimo priimtinumo, pagal kurią vertinant ginčijamus aktus reikia remtis jų turiniu ir autorių tikslais. Jis nurodė, kad priemonės, kuriomis galutinai nustatoma Komisijos pozicija pasibaigus administracinei procedūrai ir kuriomis siekiama sukelti privalomų teisinių pasekmių, darančių įtakos ieškovo interesams, iš principo pripažintinos aktais, dėl kurių galima pareikšti ieškinį, neatsižvelgiant į šių aktų formą, į tai, ar jie atitinka tam tikrus formalius reikalavimus, t. y. ar jie tinkamai pavadinti, motyvuoti arba ar juose nurodytos jų teisinį pagrindą sudarančios nuostatos (42–44 punktai).
26 Tuo remdamasis Teisingumo Teismas padarė išvadą, jog nėra svarbu, kad ginčijamas aktas nepavadintas „sprendimu“ ar kad jame nedaroma nuoroda į Reglamento Nr. 659/1999 4 straipsnio 2, 3 ar 4 dalį, arba kad Komisija apie tą aktą nepranešė suinteresuotajai valstybei narei, taip pažeisdama šio reglamento 25 straipsnį.
27 Paskui Teisingumo Teismas išnagrinėjo, ar Pirmosios instancijos teismas galėjo teisingai padaryti išvadą, kad sprendimas nutraukti nagrinėjimą yra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį. Šiuo aspektu jis šio sprendimo 52–62 punktuose konstatavo:
„52 Iš [ginčijamo akto] turinio ir Komisijos siekiamo tikslo matyti, kad pastaroji taip nusprendė baigti dėl Athinaïki Techniki skundo pradėtą pirminę tyrimo procedūrą. Minėtu aktu Komisija konstatavo, kad remiantis pradėtu tyrimu nebuvo galima daryti išvados, jog egzistuoja pagalba pagal EB 87 straipsnį, ir netiesiogiai atsisakė pradėti EB 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą oficialią tyrimo procedūrą (šiuo klausimu žr. [1998 m. balandžio 2 d.] Sprendimo Komisija prieš Sytraval ir Brink’s France [C‑367/95 P, Rink. p. I‑1719] 47 punktą).
53 Be to, remiantis šio sprendimo 36 punkte minėta teismo praktika, esant tokiai situacijai asmenys, kurie turi šioje nuostatoje nustatytas procedūrines garantijas, gali jomis pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu turi galimybę šį sprendimą užginčyti Bendrijos teisme pagal EB 230 straipsnio ketvirtą pastraipą. Šis principas taip pat taikomas ir tais atvejais, kai sprendimas priimamas Komisijai manant, jog pagalba yra suderinama su bendrąja rinka ir kai ji laikosi nuomonės, jog pagalba visiškai neegzistuoja.
54 Ginčijamas aktas negali būti laikomas pirminiu ar parengiamuoju, nes pradėtoje administracinėje procedūroje po jo nebus priimamas joks kitas aktas, dėl kurio būtų galima teikti ieškinį dėl panaikinimo (šiuo klausimu žr. [1994 m. birželio 16 d.] Sprendimo SFEI ir kt. prieš Komisiją [C‑39/93 P, Rink. p. I‑2681] 28 punktą).
55 Priešingai nei nusprendė Pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju nesvarbu, kad suinteresuotoji šalis dar galėtų Komisijai pateikti papildomos informacijos, kurią gavusi pastaroji privalėtų persvarstyti savo poziciją dėl nagrinėjamos valstybės taikomos priemonės.
<…>
57 Jei suinteresuotoji šalis pateikia papildomos informacijos po to, kai bylos nagrinėjimas nutrauktas, Komisija gali būti priversta pradėti, jei reikia, naują administracinę procedūrą. Tačiau ši informacija nedaro įtakos faktui, kad pirmoji pirminio tyrimo procedūra jau baigta.
58 <…> priešingai nei nusprendė Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties 29 punkte, Komisija priėmė galutinę poziciją dėl Athinaïki Techniki prašymo konstatuoti, jog padarytas EB 87 ir 88 straipsnių pažeidimas.
<…>
60 <…> Taigi ginčijamas aktas turi būti laikomas sprendimu pagal Reglamento Nr. 659/1999 4 straipsnio 2 dalį, skaitomą kartu su šio reglamento 13 straipsnio 1 dalimi ir 20 straipsnio 2 dalies trečiu sakiniu.
61 Kadangi šiuo aktu iš Athinaïki Techniki buvo atimta galimybė pateikti pastabas per EB 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą oficialią tyrimo procedūrą, jis sukėlė privalomų teisinių pasekmių, galinčių pažeisti šios bendrovės interesus.
62 Taigi ginčijamas aktas yra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį pagal EB 230 straipsnį.“
28 Iš išdėstytų motyvų matyti, jog Teisingumo Teismas konstatavo, kad Pirmosios instancijos teismas padarė teisės klaidą nuspręsdamas, jog ieškovė pateikė ieškinį prašydama panaikinti aktą, kuris nesukelia teisinių pasekmių ir dėl kurio negalima pareikšti ieškinio pagal EB 230 straipsnį, ir todėl panaikino Nutartį Athinaïki Techniki prieš Komisiją bei grąžino bylą Pirmosios instancijos teismui, kad jis priimtų sprendimą dėl Athinaïki Techniki reikalavimų, kuriais prašoma panaikinti 2004 m. birželio 2 d. Komisijos sprendimą nutraukti jos skundo nagrinėjimą dėl tariamos valstybės pagalbos, kurią Graikijos Respublika suteikė konsorciumui Hyatt Regency vykdant viešąjį pirkimą, susijusį su 49 % kazino Mont Parnès kapitalo perleidimu.
Pirmasis procesas Pirmosios instancijos teisme
29 2008 m. spalio 2 d. laišku Komisija pranešė Pirmosios instancijos teismui, kad 2008 m. rugsėjo 26 d. išsiuntė ieškovei taip suformuluotą laišką:
„Remiuosi [2004 m. gruodžio 2 d.] laišku, kuriuo Konkurencijos DG tarnybos jus informavo, kad vadovaujantis jų turima informacija nėra pakankamo pagrindo tęsti šios bylos tyrimą ir kad nesant papildomos informacijos, kurios pagrindu būtų galima tęsti tyrimą, Komisija nutraukė administracinį šios bylos nagrinėjimą.
Atsižvelgdamos į [minėtą Sprendimą Athinaïki Techniki prieš Komisiją], Konkurencijos DG tarnybos jus informuoja, kad šis laiškas atšaukiamas, o minėta byla atnaujinama.
Todėl vėl pateikiame mūsų ankstesnį prašymą ir dar kartą prašome jūsų pateikti informaciją, patvirtinančią, kad parduodant Casino Mont Parnès buvo suteikta neteisėta valstybės pagalba.“
30 Komisijos nuomone, dėl 2008 m. rugsėjo 26 d. laiško byla neteko savo dalyko ir todėl nebereikėjo priimti sprendimo.
31 Apeliantė tam paprieštaravo savo 2008 m. lapkričio 26 d. pastabose, pateiktose atsakant į Komisijos prašymą dėl nereikalingumo priimti sprendimą.
32 Šiuo aspektu ieškovė pateikė keturis pagrindus, susijusius atitinkamai su tuo, kad 2008 m. rugsėjo 26 d. laiškas nėra aktas, kuriuo teisėtai panaikinamas ginčijamas aktas, kad ginčijamas aktas, kurį priimant užbaigtas pirminis tyrimas, nebuvo atšauktas, kad 2008 m. rugsėjo 26 d. laišku siekiama užkirsti teisminę ginčijamo akto kontrolę ir kad šis laiškas prieštarauja minėto Sprendimo Athinaïki Techniki prieš Komisiją res judicata galiai.
33 2008 m. lapkričio 27 d. pastabose Athens Resort Casino AE Symmetochon pritarė Komisijos pateiktam prašymui dėl nereikalingumo priimti sprendimą.
Skundžiama nutartis
34 Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nėra reikalo priimti sprendimo dėl ieškinio, susijusio su ginčijamojo akto panaikinimu, dėl šių skundžiamos nutarties 31–37 punktuose pateiktų motyvų:
„31 Reikia konstatuoti, kad 2008 m. rugsėjo 26 d. Komisijos laišku pateikiamas atskiras procesinis klausimas, kurio nereikia nagrinėti žodžiu pagal Procedūros reglamento 114 straipsnio 3 dalį.
32 Iš pradžių reikia pabrėžti, kad dar 1992 m. lapkričio 18 d. Nutartyje SFEI ir kt. prieš Komisiją (C‑222/92, <...> 1 ir 2 punktuose) Teisingumo Teismas yra nusprendęs, jog ieškinio dėl sprendimo nutraukti skundo, susijusio su tariama valstybės pagalba, nagrinėjimą atveju pirminio tyrimo procedūros atnaujinimas reiškia, kad atšaukiamas sprendimas nutraukti skundo nagrinėjimą. Teisingumo Teismas laikėsi nuomonės, kad minėtas ieškinys neteko dalyko, ir pripažino, kad dėl jo nereikia priimti sprendimo (minėtos Nutarties SFEI ir kt. prieš Komisiją 5 ir 7 punktai; taip pat šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 1 d. Teisingumo Teismo sprendimo Chronopost ir La Poste prieš UFEX ir kt., C‑341/06 P ir C‑342/06 P, [Rink. p. I‑4777], 3 punktą ir 2006 m. birželio 7 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo UFEX ir kt. prieš Komisiją, T‑613/97, Rink. p. II‑1531, 8 ir 11 punktus).
33 Antra, iš [minėto Sprendimo Athinaïki Techniki prieš Komisiją] 52, 54 ir 58 punktų matyti, kad Teisingumo Teismo išvada, pagal kurią [sprendimas nutraukti skundo nagrinėjimą] galutinai įtvirtino Komisijos poziciją dėl ginčijamos priemonės, buvo būtina, kad [šis sprendimas] galėtų būti laikomas sprendimu, dėl kurio galima pareikšti ieškinį. Tačiau po to, kad buvo atnaujinta pirminio tyrimo procedūra ir apeliantės paprašyta pateikti jos kaltinimus pagrindžiančius dokumentus, nebėra akto, kuriuo galutinai nustatoma Komisijos pozicija, tai yra, akto, dėl kurio gali būti pareiškiamas ieškinys.
34 Trečia, reikia pažymėti, kad [sprendimas nutraukti skundo nagrinėjimą] buvo priimtas baigus pirminio tyrimo procedūrą ir, vadovaujantis [minėtu Sprendimu Athinaïki Techniki prieš Komisiją], turi būti aiškinamas arba kaip implicitinis sprendimas, kuriuo konstatuojama, kad nagrinėjama priemonė nėra pagalba EB 87 straipsnio 1 dalies prasme, arba kaip implicitinis sprendimas nepareikšti prieštaravimų. Todėl panaikinimo atveju Komisija privalėtų atnaujinti pirminio tyrimo procedūrą ir, kaip Teisingumo Teismas patikslino [minėto Sprendimo Athinaïki Techniki prieš Komisiją] 40 punkte, oficialiai priimti vieną iš Reglamento Nr. 659/1999 4 straipsnyje numatytų sprendimų arba sprendimą nutraukti skundo nagrinėjimą, kurie būtų nauji aktai, dėl kurių būtų galima pareikšti ieškinį.
35 Šiomis aplinkybėmis reikia atkreipti dėmesį, kad ginčijamo akto atšaukimas turi tokį patį poveikį kaip ir [jį] panaikinantis teismo sprendimas, nes taip atnaujinta pirminio tyrimo procedūra bus užbaigta vienu iš Reglamento Nr. 659/1999 4 straipsnyje numatytų oficialių sprendimų ar sprendimu nutraukti skundo nagrinėjimą. Teismo sprendimas, kuriuo būtų panaikintas ginčijamas aktas, neturėtų jokių papildomų teisinių pasekmių, palyginti su atšaukimo pasekmėmis (1999 m. gruodžio 6 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Elder prieš Komisiją, T‑178/99, Rink. p. II‑3509, 20 punktas).
36 Todėl apeliantė nėra niekaip suinteresuota, kad būtų panaikintas ginčijamas aktas (šiuo klausimu žr. 1997 m. gegužės 28 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Proderec prieš Komisiją, T‑145/95, Rink. p. II‑823, 27 punktą ir minėtos Nutarties Elder prieš Komisiją 21 punktą).
37 Todėl konstatuotina, kad šis ieškinys neteko dalyko ir nėra reikalo priimti sprendimą.“
35 Paskui Pirmosios instancijos teismas išdėstė motyvus, dėl kurių jis mano, kad ieškovės argumentai neprieštarauja tokiai išvadai.
36 Šiuo aspektu dėl apeliantės argumento, kad ginčijamame laiške minima Komisija, o 2008 m. rugsėjo 26 d. laiške kalbama apie Komisijos tarnybas, jis nurodė, pirma, kad šis argumentas neturi įtakos paskutiniojo laiško kvalifikavimui.
37 Antra, dėl argumento, pagal kurį Komisija negalėjo atsisakyti imtis veiksmų ir kad privalėjo pradėti oficialią tyrimo procedūrą, Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad apeliantė nenurodė jokios teisės nuostatos, kuri įpareigotų Komisiją, atšaukus sprendimą nutraukti skundo nagrinėjimą, pradėti kitokią procedūrą nei ta, kurioje buvo priimtas šis sprendimas.
38 Trečia, dėl apeliantės teiginių, jog, pirma, Komisijos veiksmais siekiama užkirsti kelią teisminei sprendimo nutraukti skundo nagrinėjimą kontrolei ir, antra, prašymas pateikti informaciją nėra svarbus, Teismas nusprendė, kad iš to neišplaukia joks teisinis argumentas.
39 Pirmosios instancijos teismas papildė, jog iš apeliantės Pirmosios instancijos teismo procese pateiktų dokumentų nematyti, kad ji dar vykstant administracinei procedūrai būtų paaiškinusi, kaip ginčijamos priemonės atitiko valstybės pagalbos buvimą apibrėžiančias sąlygas, ir todėl ji negali teisėtai ginčyti, jog, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, Komisijos prašymas pateikti papildomos informacijos buvo tinkamas veiksmas.
40 Ketvirta, kalbėdamas apie apeliantės argumentus dėl res judicata galios, Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Sprendimu Athinaïki Techniki prieš Komisiją Teisingumo Teismas panaikino Nutartį Athinaïki Techniki prieš Komisiją, bet šis sprendimas neturėjo įtakos sprendimo nutraukti skundo nagrinėjimą galiojimui.
Šalių reikalavimai
41 Apeliaciniame skunde Athinaïki Techniki Teisingumo Teismo prašo:
– panaikinti skundžiamą nutartį,
– patenkinti Pirmosios instancijos teisme pareikštus reikalavimus ir
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
42 Komisija Teisingumo Teismo prašo:
– atmesti apeliacinį skundą kaip akivaizdžiai nepagrįstą ir
– priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas.
43 Athens Resort Casino AE Symmetochon Teisingumo Teismo prašo:
– atmesti apeliacinį skundą kaip akivaizdžiai nepagrįstą ir
– priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl apeliacinio skundo
Šalių argumentai
44 Apeliantė pateikia keturis pagrindus pagrįsti savo apeliaciniam skundui.
45 Pateikdama pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą ji teigia, kad Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino teismų praktiką dėl administracinio akto atšaukimo sąlygų, tvirtindamas, kad administracinis aktas atšaukiamas teisėtai, jeigu jis yra neteisėtas ir atšaukiama per protingą terminą. Tačiau, pirma, sprendimas dėl atšaukimo buvo priimtas vėliau nei po ketverių su puse metų po pirminio sprendimo, t. y. pasibaigus protingam terminui. Antra, sprendimas dėl atšaukimo buvo motyvuojamas ne sprendimo nutraukti skundo nagrinėjimą neteisėtumu, o tik Sprendimu Athinaïki Techniki prieš Komisiją. Kadangi sprendimo motyvavimas priklauso ordre public sričiai, į tokio motyvavimo stoką Pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti ex officio ir nuspręsti, jog sprendimas dėl atšaukimo buvo neteisėtas.
46 Pateikdama antrąjį apeliacinio skundo pagrindą apeliantė kaltina Pirmosios instancijos teismą padarius teisės klaidą, nes jis neišsprendė klausimo dėl piktnaudžiavimo įgaliojimais. Šiuo aspektu ji tvirtina, kad akto atšaukimu gali būti siekiama vienintelio tikslo – suteikti administracijai galimybę užtikrinti teisėtumo principo laikymąsi. Tačiau nagrinėjamas atšaukimas buvo motyvuotas paprasčiausia nuoroda į minėtą Sprendimą Athinaïki Techniki prieš Komisiją, kuriame buvo pareikšta nuomonė ne dėl sprendimo nutraukti skundo nagrinėjimą teisėtumo, o tik dėl jo kvalifikavimo kaip akto, dėl kurio galima pareikšti ieškinį. Todėl Komisija siekė atšaukti šį sprendimą ne tam, kad užtikrintų teisėtumo principą, bet tik norėdama išvengti Bendrijos teismų kontrolės.
47 Trečiajame apeliacinio skundo pagrinde apeliantė kaltina Pirmosios instancijos teismą padarius teisės klaidą, nes jis nusprendė, kad vienintelė sprendimo nutraukti skundo nagrinėjimą panaikinimo pasekmė – tai pareiga atnaujinti pirminio tyrimo procedūrą. Jei teismas būtų tiesiogiai konstatavęs EB 87 straipsnio pažeidimą, Komisija turėtų padaryti išvadas remdamasi valstybės pagalbos buvimu, o tai, vadovaujantis EB 88 straipsnio 2 dalimi, reikštų, kad suinteresuotoji valstybė privalėtų panaikinti pagalbą arba ją pakeisti per Komisijos nustatytą terminą.
48 Ketvirtajame apeliacinio skundo pagrinde apeliantė kaltina Pirmosios instancijos teismą padarius teisės klaidą dėl to, kad jis nepaisė minėto Sprendimo Athinaïki Techniki prieš Komisiją res judicata galios. Iš tiesų iš šio sprendimo 40 punkto matyti, jog Komisija negali nesiimdama veiksmų vilkinti valstybės pagalbos nagrinėjimo tyrimo. Tačiau atšaukusi sprendimą nutraukti skundo nagrinėjimą Komisija kaip tik atkūrė padėtį, kuri egzistavo prieš priimant šį sprendimą, o Pirmosios instancijos teismas, nepripažinęs tokio atšaukimo neteisėtumo, padarė teisės klaidą. Be to, bet koks protingas terminas jau pasibaigė. Todėl Komisija nebegali išlaikyti netikrumo. Ji privalo priimti sprendimą ir prireikus paklusti Bendrijos teismo sprendimui.
49 Komisija pirmiausia atsikerta, kad visi kaltinimai dėl ginčijamo akto atšaukimo susiję ne su skundžiama nutartimi, o tik su šio akto atšaukimu, ir tai nebuvo ginčo Pirmosios instancijos teisme dalykas. Be to, apeliacinio skundo dalis dėl ginčijamo akto atšaukimo teisėtumo išdėstyta piktnaudžiaujant teisėmis. Komisija atšaukė sprendimą nutraukti skundo nagrinėjimą apeliantės naudai, taip galbūt pablogindama jos konkurentės padėtį. Todėl apeliantė neturi jokio intereso kelti klausimą dėl termino, taikytino jos naudai paskelbtam atšaukimui. Tas pats pasakytina apie argumentą, susijusį su sprendimo dėl atšaukimo motyvavimu. Todėl šie argumentai atmestini kaip akivaizdžiai nepriimtini. Bet kuriuo atveju Komisija mano, kad 2008 m. rugsėjo 26 d. laiške buvo aiškiai nurodyta, kad ji priima sprendimą dėl atšaukimo vadovaudamasi minėtu Sprendimu Athinaïki Techniki prieš Komisiją, kuris buvo žinomas apeliantei, nes ji pati buvo ieškovė byloje, kurioje priimtas šis sprendimas.
50 Dėl esmės Komisija atsako iš karto į visus pagrindus dėl piktnaudžiavimo įgaliojimais, Sprendimo Athinaïki Techniki prieš Komisiją pasekmių ir proporcingumo principo, nes, jos nuomone, visi šie pagrindai susiję su tuo, kad Komisija tik siekė išvengti teisminės sprendimo nutraukti skundo nagrinėjimą kontrolės ir atkūrė neveikimo situaciją. Tačiau šie teiginiai klaidingi, nes atnaujinusi pirminio tyrimo procedūrą ji pradėjo vertinti bylos duomenis.
51 Be to, apeliantė nenurodė priežasčių, dėl kurių Komisija tariamai privalėjo pradėti oficialią tyrimo procedūrą. Dar daugiau, Pirmosios instancijos teismas negali priimti sprendimo ultra petita. Atšaukus sprendimą nutraukti skundo nagrinėjimą ieškinys dėl panaikinimo neteko dalyko ir ieškinio reikalavimai neapima jokių kitų reikalavimų dėl Komisijos procedere.
52 Athens Resort Masino AE Symmetochon tvirtina, kad, nesant specialių teisės nuostatų, administracinių aktų atšaukimą reglamentuojantys bendrieji principai – tai teisėtumo principas ir suinteresuoto asmens teisėtų lūkesčių apsaugos principas. Kadangi apeliantė nuo pat pradžių ginčijo sprendimo nutraukti skundo nagrinėjimą teisėtumą, ji nebegali remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu. Be to, kalbant apie atšaukimo motyvavimą, vadovaujantis teismų praktika nėra būtina, kad motyvavimas būtų pateiktas pačiame akte; motyvavimas gali netiesiogiai išplaukti iš taikomų teisės nuostatų ar nagrinėjamo akto konteksto.
53 Be to, Athens Resort Masino AE Symmetochon mano, kad, pirma, Komisija ne tik nesiekė išvengti teismo kontrolės, bet priešingai – „viršijo“ minėto Sprendimo Athinaïki Techniki prieš Komisiją reikalavimus, nes nusprendė atnaujinti bylą ir taip sutiko atsižvelgti į naują, jai dar nežinomą informaciją. Antra, tik iš šio sprendimo matyti, kad Komisija neturėjo teisės nesiimti veiksmų ir per protingą terminą nuo skundo pateikimo užbaigti atitinkamos procedūros priimant sprendimą ir kad šioje byloje nebebuvo galima grįžti prie pirminio tyrimo procedūros.
Teisingumo Teismo vertinimas
Dėl priimtinumo
54 Dėl nurodomo kaltinimų, susijusių su ginčijamo akto teisėtumu, nepriimtinumo dėl to, kad jie pateikti dėl sprendimo atšaukti, reikia nurodyti, kad šie kaltinimai pateikiami dėl skundžiamos nutarties, o ne dėl sprendimo atšaukti. Apeliantė, pateikdama skirtingus apeliacinio skundo pagrindus, iš esmės priekaištauja, kad Pirmosios instancijos teismas padarė teisės klaidą, atsižvelgdamas į ginčijamo akto atšaukimą, nors šis buvo neteisėtas.
55 Dėl argumento, kad šie kaltinimai nepriimtini, nes sprendimas dėl atšaukimo nebuvo ginčo Pirmosios instancijos teisme dalykas, reikia konstatuoti, jog – atvirkščiai – iš skundžiamos nutarties matyti, kad apeliantė buvo pateikusi šiuos kaltinimus Pirmosios instancijos teisme ir kad jie buvo nagrinėjami šioje byloje. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje išdėstė nuomonę dėl to, ar remiantis 2008 m. rugsėjo 26 d. Komisijos laišku, kuriuo ši institucija paskelbė, be kita ko, atšaukianti ginčijamą aktą, ieškinys dėl šio ginčijamo akto neteko dalyko. Be to, iš šios nutarties 23–30 punktų išplaukia, kad Pirmosios instancijos teisme apeliantė ginčijo atšaukimo, apie kurį paskelbta minėtame 2008 m. rugsėjo 26 d. laiške, teisėtumą.
56 Galiausiai nėra pagrindo teigti, kad apeliantė nėra suinteresuota ginčyti Pirmosios instancijos teismo vertinimą dėl ginčijamo akto atšaukimo teisėtumo, nes šis suinteresuotumas tiesiogiai priklauso nuo atsakymo į klausimą, kuris yra šio ginčo dalykas, ar ieškinys dėl ginčijamo akto neturėjo arba neteko dalyko.
57 Iš to išplaukia, kad visi apeliacinio skundo pagrindai priimtini.
Dėl esmės
58 Pirmuoju, antruoju ir ketvirtuoju apeliacinio skundo pagrindais apeliantė kaltina Pirmosios instancijos teismą padarius teisės klaidą, nes jis nusprendė, kad nebereikia priimti sprendimo dėl ieškinio, kadangi 2008 m. rugsėjo 26 d. Komisijos sprendimas yra aktas dėl ginčijamo akto atšaukimo, nors šis atšaukimas buvo neteisėtas.
59 Pirmiausia reikia nurodyti, kad apeliantė, šiuo klausimu teigdama, jog ginčijamas aktas nebuvo atšauktas per protingą terminą, remiasi teismo praktika dėl neteisėto administracinio akto, sukuriančio subjektyvias teises, atšaukimo atgaline data (žr. 1978 m. kovo 9 d. Sprendimo Herpels prieš Komisiją, 54/77, Rink. p. 585, 38 punktą; 1982 m. kovo 3 d. Sprendimo Alpha Steel prieš Komisiją, 14/81, Rink. p. 749, 10 punktą; 1987 m. vasario 26 d. Sprendimo Consorzio Cooperative d’Abruzzo prieš Komisiją, 15/85, Rink. p. 1005, 12 punktą ir 1997 m. balandžio 17 d. Sprendimo Compte prieš Parlamentą, C‑90/95 P, Rink. p. I‑1999, 35 punktą).
60 Tačiau neginčijama, kad ginčijamas aktas apeliantės atveju yra ne teises sukuriantis, bet jos nenaudai priimtas aktas. Todėl pirmesniame punkte nurodyta teismo praktika nėra reikšminga šioje byloje.
61 Taigi pažymėtina, kad šioje byloje Komisija 2008 m. rugsėjo 26 d. laiške informavo apeliantę, kad atsižvelgdama į minėtą Sprendimą Athinaïki Techniki prieš Komisiją atšaukė ginčijamą laišką, atnaujino pirminio tyrimo procedūrą, pakartojo savo ankstesnį prašymą, kviesdama apeliantę pateikti valstybės pagalbos suteikimą įrodančią informaciją, ir kad atšaukė ginčijamą aktą.
62 Minėtame Sprendime Athinaïki Techniki prieš Komisiją Teisingumo Teismas priminė, kokias pareigas turi Komisija, kai suinteresuotoji šalis pagal Reglamento Nr. 659/1999 10 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnį 2 dalį inicijuoja EB 88 straipsnio 3 dalyje numatytą pirminio tyrimo etapą.
63 Teisingumo Teismas konstatavo, kad suinteresuotosioms šalims pateikus galimas papildomas pastabas arba pasibaigus protingam terminui pagal Reglamento Nr. 659/1999 13 straipsnio 1 dalį Komisija privalo užbaigti pirminį tyrimo etapą ir priimti sprendimą pagal šio reglamento 4 straipsnio 2, 3 arba 4 dalį, t. y. sprendimą, kuriuo konstatuojamas pagalbos nebuvimas, neteikiami prieštaravimai arba pradedama oficiali tyrimo procedūra (žr. minėto Sprendimo Athinaïki Techniki prieš Komisiją 40 punktą).
64 Todėl Komisija negali vilkinti procedūros pirminio tyrimo stadijoje. Atėjus laikui ji privalo pradėti kitą tyrimo etapą arba atitinkamu sprendimu nuspręsti nutraukti bylos nagrinėjimą ir priėmusi tokį sprendimą po to, kai suinteresuotoji šalis pateikė pastabas, pastarajai išsiųsti to sprendimo kopiją (žr. minėto Sprendimo Athinaïki Techniki prieš Komisiją 40 punktą).
65 Šioje byloje Teisingumo Teismas konstatavo, kad ginčijamu aktu Komisija priėmė sprendimą nutraukti administracinį bylos nagrinėjimą. Šiuo aktu ši institucija nusprendė užbaigti apeliantės inicijuotą pirminę tyrimo procedūrą ir konstatavo, kad, remiantis pradėtu tyrimu, nebuvo galima daryti išvados, jog egzistuoja pagalba pagal EB 87 straipsnį, ir implicitiškai atsisakė pradėti EB 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą oficialią tyrimo procedūrą (žr. minėto Sprendimo Athinaïki Techniki prieš Komisiją 51 ir 52 punktus).
66 Taigi Teisingumo Teismas nusprendė, kad Komisija priėmė galutinę poziciją dėl apeliantės prašymo konstatuoti, jog padarytas EB 87 ir 88 straipsnių pažeidimas. Be to, kadangi ginčijamu aktu iš apeliantės buvo atimta galimybė pateikti pastabas per EB 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą oficialią tyrimo procedūrą, jis sukėlė privalomų teisinių pasekmių, galinčių pažeisti jo interesus. Todėl ginčijamas aktas yra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį pagal EB 230 straipsnį (žr. minėto Sprendimo Athinaïki Techniki prieš Komisiją 58, 61 ir 62 punktus).
67 Taigi apeliantė, turinti EB 88 straipsnio 2 dalyje numatytas procedūrines garantijas, turėjo teisę ginčyti ginčijamo akto teisėtumą pagal EB 230 straipsnio ketvirtą pastraipą kaip asmuo, su kuriuo nagrinėjamas aktas yra tiesiogiai ir konkrečiai susijęs (šiuo klausimu žr. 1998 m. balandžio 2 d. Sprendimo Komisija prieš Sytraval ir Brink’s France, C‑367/95 P, Rink. p. I‑1719, 41 ir 48 punktus). Be to, ji turėjo teisę į tai, kad Bendrijos teismas patikrintų Komisijos vertinimą, pagal kurį pastaroji, remdamasi informacija, turėta 2004 m. birželio 2 d., galėjo teisėtai nutraukti bylos nagrinėjimą ir implicitiškai nuspręsti, jog nebereikia pradėti oficialios tyrimo procedūros.
68 Jeigu Komisija turėjo teisę atšaukti aktą, kaip antai ginčijamą aktą, šioje byloje nagrinėjamomis sąlygomis, ji, pažeisdama pagal Reglamento Nr. 659/1999 13 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnio 2 dalį jai tenkančias pareigas, galėjo nesiimti jokių veiksmų pirminio tyrimo etape išvengti bet kokios teisminės kontrolės. Kaip pastebėjo generalinis advokatas savo išvados 101 punkte, pakanka, kad ši institucija nutrauktų suinteresuotosios šalies pateikto skundo nagrinėjimą, o vėliau, jei ši šalis pareikštų ieškinį, – atnaujintų pirminį tyrimo etapą ir kartotų šiuos veiksmus tiek, kiek to reikėtų siekiant išvengti jos elgesio teisminės kontrolės.
69 Be to, tokia galimybė pažeistų teisinį saugumą, kurį kaip tik siekiama padidinti Reglamento Nr. 659/1999 3, 7 ir 11 konstatuojamosiomis dalimis.
70 Atsižvelgiant į gero administravimo bei teisinio saugumo reikalavimus ir veiksmingos teisminės gynybos principą, reikia konstatuoti, pirma, kad Komisija gali atšaukti sprendimo nutraukti skundo, susijusio su tariamai neteisėta valstybės pagalba, nagrinėjimą tik siekdama panaikinti šio sprendimo neteisėtumą, ir, antra, kad po tokio atšaukimo ji negali tęsti procedūros etape, kuris yra ankstesnis už tikslų momentą, kai buvo nustatytas neteisėtumas.
71 Šioje byloje neatrodo, kad 2008 m. rugsėjo 26 d. laišku siekta panaikinti ginčijamo akto neteisėtumą. Šiame laiške nenuodytas ginčijamo akto neteisėtumo pobūdis, kuris vienintelis galėtų pateisinti atšaukimą.
72 Šiuo laišku Komisija tik informavo apeliantę, kad „Atsižvelgdamos į [minėtą Sprendimą Athinaïki Techniki prieš Komisiją], Konkurencijos DG tarnybos jus informuoja, jog šis laiškas atšaukiamas, o minėta byla atnaujinama“. Tačiau neginčijama, kad šiame sprendime Teisingumo Teismas tik išreiškė nuomonę dėl ginčijamo akto kvalifikavimo, o ne dėl jo teisėtumo, ir todėl tik šia nuoroda negalima pateisinti sprendimo dėl ginčijamo akto atšaukimo.
73 Be to, kalbant apie Komisijos argumentą, kad ginčijamą aktą reikėjo atšaukti, nes jis buvo nepakankamai teisiškai motyvuotas, turi būti konstatuota, kad tokį neteisėtumą buvo galima panaikinti priimant naują spendimą nutraukti nagrinėjimą ir todėl šis neteisėtumas bet kuriuo atveju nebūtų pateisinęs pirminio tyrimo etapo atnaujinimo.
74 Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, reikia konstatuoti, kad Pirmosios instancijos teismas neteisingai nusprendė, jog Komisija turėjo teisę atšaukti ginčijamą sprendimą 2008 m. rugsėjo 26 d. laiške išdėstytomis sąlygomis.
75 Iš to išplaukia, kad pirmasis, antrasis ir ketvirtasis pagrindai, kuriais apeliantė grindžia apeliacinį skundą ir kuriais Pirmosios instancijos teismas kaltinamas neteisingai nusprendęs, jog ginčijamas aktas buvo atšauktas, nors šis atšaukimas buvo neteisėtas, yra pagrįsti.
76 Šiomis aplinkybėmis nereikia nagrinėti apeliantės pateikto trečiojo apeliacinio skundo pagrindo.
77 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad reikia patenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti skundžiamą nutartį.
Dėl bylos grąžinimo Bendrajam Teismui
78 Pagal Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą, jei apeliacinis skundas pagrįstas, Teisingumo Teismas gali pats paskelbti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti, arba grąžinti bylą Pirmosios instancijos teismui, kad jis priimtų sprendimą.
79 Atsižvelgdamas į šios bylos aplinkybes, Teisingumo Teismas mano, kad jis negali išspręsti bylos, nes Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo apeliantės ieškinio dėl ginčijamo akto iš esmės.
80 Todėl bylą reikėtų grąžinti Bendrajam Teismui, kad jis priimtų sprendimą dėl apeliantės reikalavimų, susijusių su ginčijamo akto panaikinimu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
81 Kadangi byla grąžinama Bendrajam Teismui, reikia atidėti apeliacinio proceso išlaidų klausimo nagrinėjimą.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:
1. Panaikinti 2006 m. rugsėjo 26 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo nutartį Athinaïki Techniki prieš Komisiją (T‑94/05).
2. Grąžinti bylą Europos Sąjungos Bendrajam Teismui.
3. Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.
Parašai.
* Proceso kalba: prancūzų.