1. Prieštaravimas dėl teisėtumo – Papildomasis pobūdis
(EB 230 straipsnio ketvirta pastraipa; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/30 1 straipsnio 8 dalis)
2. Teisės aktų derinimas – Degalai – Direktyva 2009/30
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/30 1 straipsnio 8 dalis)
3. Teisės aktų derinimas – Degalai – Direktyva 2009/30
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/30 1 straipsnio 8 dalis)
4. Teisės aktų derinimas – Degalai – Direktyva 2009/30
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/30 1 straipsnio 8 dalis)
1. Negalima pripažinti, kad Direktyvos 2009/30/EB, iš dalies keičiančios Direktyvos 98/70 nuostatas dėl benzino, dyzelinių degalų (dyzelino) ir gazolių kokybės rodiklių, nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų stebėsenos ir mažinimo mechanizmą, iš dalies keičiančios Direktyvos 1999/32 nuostatas dėl vidaus vandens kelių laivų kuro kokybės rodiklių ir panaikinančios Direktyvą 93/12, kuria ribojamas metilciklopentadienilmangano trikarbonilo (MMT) kiekis degaluose, 1 straipsnio 8 dalis yra neabejotinai konkrečiai susijusi, kaip tai suprantama pagal EB 230 straipsnio ketvirtą pastraipą, su MTT gaminančia bendrove, nes šio 1 straipsnio 8 dalis nėra skirta konkrečiai jai, o su ja susijusi tik dėl jos, kaip tokio priedo gamintojos, objektyvios savybės, taip pat kaip ir su bet kuriuo kitu ūkio subjektu, kurio padėtis dabar yra arba gali būti identiška. Galimybė daugiau ar mažiau tiksliai nustatyti teisės subjektų, kuriems taikoma ši priemonė, skaičių ar net tapatybę, nereiškia, kad tokia priemonė turi būti laikoma konkrečiai susijusia su šiais subjektais, kai akivaizdu, jog ginčijama priemonė taikoma atsižvelgiant į joje apibrėžtas objektyvias teisines ar faktines aplinkybes. Todėl tokios bendrovės gamintojos ieškinys dėl minėtos 8 straipsnio 1 dalies panaikinimo pagal EB 230 straipsnį nėra neabejotinai priimtinas ir ji gali, pareikšdama ieškinį pagal nacionalinę teisę, iškelti minėtų nuostatų negaliojimo klausimą, net jei ieškinio dėl šių nuostatų panaikinimo per EB 230 straipsnyje nustatytą terminą Bendrijos teisme nepareiškė.
(žr. 20, 23–25 punktus)
2. Tokioje srityje, kaip antai degalų priedų, kur technologijos yra sudėtingos ir nuolat vystosi, Sąjungos teisės aktų leidėjas turi didelę diskreciją vertindamas labai sudėtingas faktines mokslinio ir techninio pobūdžio aplinkybes, kad nustatytų savo priimamų priemonių pobūdį ir apimtį, o Bendrijos teismo kontrolė turi apimti tik nagrinėjimą, ar įgyvendinant tokią diskreciją nebuvo padaryta akivaizdi klaida, ar nepiktnaudžiauta įgaliojimais arba ar teisės aktų leidėjas akivaizdžiai neviršijo savo diskrecijos ribų. Tokiomis aplinkybėmis Bendrijos teismas iš tikrųjų negali savo faktinių mokslinio ir techninio pobūdžio aplinkybių vertinimu pakeisti teisės aktų leidėjo, kuriam Sutartyje nustatyta ši pareiga, vertinimo. Ši didelė Sąjungos teisės aktų leidėjo diskrecija, kurios atžvilgiu vykdoma teisminė kontrolė, yra ribota, taikoma ne tik nuostatų, kurias reikia priimti, pobūdžio ir apimties atžvilgiu, bet tam tikra dalimi ir nustatant bazinius duomenis. Vis dėlto tokia teismine kontrole, netgi jeigu ji ribota, reikalaujama, kad Bendrijos institucijos, priėmusios nagrinėjamą aktą, Teisingumo Teisme įrodytų, jog priėmė aktą veiksmingai pasinaudojusios diskrecija, kurią įgyvendinant būtina atsižvelgti į visus šioje situacijoje, kurią šiuo aktu siekiama reglamentuoti, svarbius duomenis ir aplinkybes.
Taigi, kadangi vykstant Direktyvos 2009/30/EB, iš dalies keičiančios Direktyvos 98/70 nuostatas dėl benzino, dyzelinių degalų (dyzelino) ir gazolių kokybės rodiklių, nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų stebėsenos ir mažinimo mechanizmą, iš dalies keičiančios Direktyvos 1999/32 nuostatas dėl vidaus vandens kelių laivų kuro kokybės rodiklių ir panaikinančios Direktyvą 93/12, priėmimo procedūrai Europos Parlamento aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas organizavo bendro pobūdžio ir specialias darbo grupes ir kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad Parlamentas, Taryba ir Komisija atsižvelgė į turimus mokslo duomenis, susijusius su metilciklopentadienilmangano trikarbonilo (MMT) poveikiu žmonių sveikatai bei aplinkai ir jo įtaka transporto priemonėms, Parlamentas ir Taryba nepadarė jokios akivaizdžios vertinimo klaidos, kai nusprendė nustatyti didžiausią leistiną MMT kiekį degaluose.
(žr. 28, 33–34, 36, 41–42 punktus)
3. Direktyvos 2009/30/EB, iš dalies keičiančios Direktyvos 98/70 nuostatas dėl benzino, dyzelinių degalų (dyzelino) ir gazolių kokybės rodiklių, nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų stebėsenos ir mažinimo mechanizmą, iš dalies keičiančios Direktyvos 1999/32 nuostatas dėl vidaus vandens kelių laivų kuro kokybės rodiklių ir panaikinančios Direktyvą 93/12, 1 straipsnio 8 dalis, kuria į Direktyvą 98/70 įterpiama 8a straipsnio 2 dalis, nėra negaliojanti dėl atsargumo ir proporcingumo principų pažeidimo ar dėl vienodo požiūrio principo ir teisinio saugumo principo pažeidimo.
Dėl teisminės proporcingumo principo laikymosi sąlygų kontrolės reikia pripažinti, kad srityje, kur Sąjungos teisės aktų leidėjas turi priimti politinius, ekonominius ir socialinius sprendimus ir kur jis turi atlikti sudėtingus vertinimus, jam suteikiama didelė diskrecija. Tik akivaizdžiai netinkamas šioje srityje priimtos priemonės pobūdis kompetentingų institucijų siekiamo tikslo atžvilgiu gali turėti įtakos tokios priemonės teisėtumui. Šiuo atžvilgiu MMT kiekio degaluose ribojimas, sudarant sąlygas labiau sumažinti šios medžiagos, galinčios sukelti žalą sveikatai, kiekį, nėra akivaizdžiai netinkamas siekiant įgyvendinti Sąjungos teisės aktų leidėjo siekiamus sveikatos ir aplinkos apsaugos tikslus. Be to, atsižvelgiant į žalos sveikatai pavojų ir neigiamas pasekmes transporto priemonių varikliams bei sunkumus, susijusius su testavimo metodikos parengimu, tokia ribojamoji priemonė, kaip antai MMT ribojimas degaluose, neviršija to, kas yra būtina Direktyvos 2009/30 tikslams pasiekti.
Toliau dėl atsargumo principo reikia pažymėti, kad kai dėl atliktų tyrimų rezultatų nepakankamumo, neįtikinamumo arba netikslumo neįmanoma neabejotinai nustatyti nurodomo pavojaus buvimo arba apimties, tačiau realaus pavojaus visuomenės sveikatai tikimybė išlieka tuo atveju, jeigu pavojus pasitvirtintų, minėtas atsargumo principas pateisina ribojamųjų priemonių ėmimąsi, jeigu jos yra nediskriminacinės ir objektyvios. Tačiau Direktyvos 2009/30 1 straipsnio 8 dalyje nustatytas didžiausias leistinas MMT kiekis degaluose nėra diskriminacinis, nes jis taikomas visoje Sąjungoje ir visiems MMT gamintojams ir importuotojams. Be to, atsižvelgiant į abejones dėl MMT naudojimo daromos žalos bei MMT naudotojui keliamo žalos pavojaus, didžiausio leistino MMT kiekio degaluose nustatymas, siekiant užtikrinti aukšto lygio sveikatos ir aplinkos apsaugą, neatrodo akivaizdžiai neproporcingas, atsižvelgiant į MMT gamintojų ekonominius interesus.
Kalbant apie vienodo požiūrio principą, reikia pastebėti, kad kiti metalo priedai, kuriuose yra mangano ir kuriems netaikomas MMT skirtas apribojimas, Sąjungoje nebuvo naudojami ar į ją importuojami. Iš to matyti, kad MMT padėtis nėra panaši į kitų metalo priedų, kuriuose yra mangano, padėtį, todėl Sąjungos teisės aktų leidėjas neprivalėjo nustatyti tokių priedų leistino kiekio.
Galiausiai negalima nustatyti jokio teisinio saugumo principo pažeidimo, nes iš Direktyvos 98/70 8a straipsnio 2 dalies nekyla joks neaiškumas dėl ryšio tarp didžiausio leistino MMT kiekio degaluose ir testavimo metodikos parengimo.
(žr. 46, 50, 55, 61, 63, 68–69, 75–77, 82–83 punktus)
4. Priimdamas Direktyvos 2009/30/EB, iš dalies keičiančios Direktyvos 98/70 nuostatas dėl benzino, dyzelinių degalų (dyzelino) ir gazolių kokybės rodiklių, nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų stebėsenos ir mažinimo mechanizmą, iš dalies keičiančios Direktyvos 1999/32 nuostatas dėl vidaus vandens kelių laivų kuro kokybės rodiklių ir panaikinančios Direktyvą 93/12, 1 straipsnio 8 dalį, kuria į Direktyvą 98/70 įterpiamos 8a straipsnio 4–6 dalys ir numatomas privalomas metalo priedo turinčių degalų žymėjimas, Sąjungos teisės aktų leidėjas nepadarė jokios akivaizdžios vertinimo klaidos. Iš tikrųjų žymėjimo reikalavimu siekiama apsaugoti vartotojus, o tai pagal EB 153 straipsnį yra vienas iš Sąjungos tikslų. Šio tikslo turi būti siekiama užtikrinant vartotojų teisę į informaciją. Gerai matomo ženklo, kuriame pateikiamas tekstas „Turi metalų priedų“, pritvirtinimas yra tinkama priemonė šiam tikslui pasiekti. Be to, reikalaujama žymėti, tik kai parduodami metalo priedų turintys degalai, o ne MMT kaip priedas, ir tai negali pernelyg apsunkinti degalų gamintojų ir platintojų, nes tokių priedų turinčių degalų yra nedaug. Todėl šis reikalavimas žymėti nėra akivaizdžiai netinkama pareiga siekiant Direktyvoje 2009/30 numatyto vartotojų apsaugos tikslo.
(žr. 88–89, 94–96 punktus)