Byla C‑327/09
Mensch und Natur AG
prieš
Freistaat Bayern
(Bayerischer Verwaltungsgerichtshof prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„EB 249 straipsnio ketvirta pastraipa – Institucijų aktai – Fiziniam asmeniui skirtas Komisijos sprendimas – Reglamentas (EB) Nr. 258/97 – Naujas maisto produktas arba naujas maisto komponentas – Sprendimas 2000/196/EB – „Stevia rebaudiana Bertoni: augalai ir džiovinti lapai“ – Atsisakymas leisti pateikti į rinką – Pasekmės ne tam asmeniui, kuriam jis skirtas, o kitam“
Sprendimo santrauka
Teisės aktų derinimas – Nauji maisto produktai ir nauji maisto komponentai – Pateikimas į rinką – Reglamentas Nr. 258/97 – Komisijos sprendimas neleisti pateikti į Sąjungos rinką tam tikro maisto produkto ar maisto komponento – Neprivalomumas kitiems asmenims, kuriems šis sprendimas neskirtas – Prekyba tam tikros valstybės narės teritorijoje produktu, kurio požymiai panašūs į to produkto, dėl kurio priimtas sprendimas neleisti pateikti į rinką – Minėtos valstybės narės kompetentingoms institucijoms tenkančios pareigos
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 258/97 1 straipsnio 2 ir 7 dalys)
Remiantis Reglamento Nr. 258/97 dėl naujų maisto produktų ir naujų maisto komponentų 7 straipsniu priimtas Komisijos sprendimas neleisti pateikti į Sąjungos rinką maisto produkto arba maisto komponento privalomas tik tam asmeniui ar asmenims, kuriems toks sprendimas skirtas. Tačiau valstybės narės kompetentingos institucijos privalo patikrinti, ar produktas, kuriuo prekiaujama šios valstybės narės teritorijoje ir kurio požymiai, atrodo, atitinka požymius to produkto, dėl kurio Komisija priėmė minėtą sprendimą, yra naujas maisto produktas arba maisto komponentas, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 1 straipsnio 2 dalį, ir prireikus privalo įpareigoti suinteresuotąjį asmenį laikytis to reglamento nuostatų.
(žr. 36 punktą ir rezoliucinę dalį)
TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija)
SPRENDIMAS
2011 m. balandžio 14 d.(*)
„EB 249 straipsnio ketvirta pastraipa – Institucijų aktai – Fiziniam asmeniui skirtas Komisijos sprendimas – Reglamentas (EB) Nr. 258/97 – Naujas maisto produktas arba naujas maisto komponentas – Sprendimas 2000/196/EB – „Stevia rebaudiana Bertoni: augalai ir džiovinti lapai“ – Atsisakymas leisti pateikti į rinką – Pasekmės ne tam asmeniui, kuriam jis skirtas, o kitam“
Byloje C‑327/09
dėl Bayerischer Verwaltungsgerichtshof (Vokietija) 2009 m. liepos 1 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2009 m. rugpjūčio 14 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Mensch und Natur AG
prieš
Freistaat Bayern
TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas K. Lenaerts, teisėjai E. Juhász (pranešėjas), G. Arestis, J. Malenovský ir T. von Danwitz,
generalinis advokatas N. Jääskinen,
posėdžio sekretorius B. Fülöp, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2010 m. rugsėjo 9 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Mensch und Natur AG, atstovaujamos advokato H. Schmidt,
– Graikijos vyriausybės, atstovaujamos E. Leftheriotou ir A. Vasilopoulou,
– Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos M. Dowgielewicz,
– Švedijos vyriausybės, atstovaujamos A. Falk, A. Engman ir S. Johannesson,
– Europos Komisijos, atstovaujamos L. Pignataro‑Nolin ir T. Scharf,
susipažinęs su 2010 m. lapkričio 23 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl EB 249 straipsnio ketvirtos pastraipos, 1997 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 258/97 dėl naujų maisto produktų ir naujų maisto komponentų (OL L 43, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 18 t., p. 244) ir 2000 m. vasario 22 d. Komisijos sprendimo 2000/196/EB dėl atsisakymo leisti pateikti į rinką „Stevia rebaudiana Bertoni: augalus ir džiovintus lapus“ kaip naujus maisto produktus arba naujus maisto komponentus pagal Reglamentą Nr. 258/97 (OL L 61, p. 14).
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant ginčą tarp Mensch und Natur AG (toliau – Mensch und Natur) ir Bavarijos federalinės žemės (Freistaat Bayern) dėl draudimo pateikti į Vokietijos rinką tam tikrus produktus, kuriais prekiauja ši bendrovė, nes jų sudėtyje yra Stevia rebaudiana Bertoni (toliau – stevija).
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
Reglamentas Nr. 258/97
3 Reglamento Nr. 258/97 1 ir 2 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:
„1) kadangi nacionalinių įstatymų, susijusių su naujais maisto produktais ir maisto komponentais, skirtumai gali trukdyti laisvam maisto produktų judėjimui; kadangi jie gali sukurti sąlygas nesąžiningai konkurencijai taip tiesiogiai veikdami vidaus rinkos funkcionavimą;
2) kadangi, siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą, būtina užtikrinti, kad, remiantis Bendrijos tvarka, prieš pateikiant naujus maisto produktus bei naujus maisto komponentus vidaus rinkai, jiems būtų taikomas bendras saugos įvertinimas; <...>“
4 Šio reglamento 1 straipsnyje nustatyta:
„1. Šis reglamentas skirtas naujų maisto produktų ar naujų maisto komponentų pateikimui į Bendrijos rinką.
2. Šis reglamentas taikomas pateikiant į Bendrijos rinką iki šiol Bendrijoje plačiai žmonėms vartoti neskirtus maisto produktus ir maisto komponentus, skirstomus į tokias grupes:
<...>
e) maisto produktai ir maisto komponentai, kurie susidaro arba yra išskirti iš augalų, bei maisto komponentai, kurie yra išskirti iš gyvūnų, išskyrus maisto produktus ir maisto komponentus, kurie gaunami tradiciniais dauginimo ar auginimo būdais ir kurie per daugelį metų įsitvirtino kaip saugūs vartoti maisto produktai;
<...>
3. Prireikus pagal 13 straipsnyje numatytą tvarką gali būti nustatyta, ar maisto produkto ar maisto komponento kategorija įeina į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą taikymo sritį.“
5 Šio reglamento 3 straipsnyje numatyta:
„1. Į šio reglamento taikymo sritį įeinantys maisto produktai bei maisto komponentai privalo:
– nekelti pavojaus vartotojui,
– neklaidinti vartotojo,
– nesiskirti nuo maisto produktų ir maisto komponentų, kuriuos jie skirti pakeisti, tiek, kad normaliai juos vartojant mitybos požiūriu tai būtų žalinga.
2. Pateikiant į Bendrijos rinką į šio reglamento taikymo sritį įeinančius maisto produktus ir maisto komponentus, 4, 6, 7 ir 8 straipsniuose nurodyta tvarka taikoma remiantis šio straipsnio 1 dalyje numatytais kriterijais ir kitais atitinkamais tuose straipsniuose minimais veiksniais.
<…>“
6 Pagal Reglamento Nr. 258/97 4 straipsnį:
„1. Asmuo, atsakingas už produkto pateikimą į Bendrijos rinką (toliau vadinamas „pareiškėju“), privalo pateikti prašymą valstybei narei, į kurios rinką produktas pateikiamas pirmą kartą. Tuo pačiu metu jis perduoda prašymo kopiją Komisijai.
2. Kaip numatyta 6 straipsnyje, turi būti atliktas pirminis įvertinimas.
Remiantis 6 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka, šio straipsnio 1 dalyje minima valstybė narė tuoj pat informuoja pareiškėją apie tai, kad:
– jis gali pateikti maisto produktą ar maisto komponentą į rinką, jei nereikalaujama 6 straipsnio 3 dalyje minimo papildomo įvertinimo ir jei remiantis 6 straipsnio 4 dalimi nebuvo pateiktas motyvuotas prieštaravimas,
arba
– pagal 7 straipsnį reikalingas sprendimas dėl leidimo.
3. Kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai maisto įvertinimo institucijų, kurios jos teritorijoje yra atsakingos už 6 straipsnio 2 dalyje minimų pirminių įvertinimo ataskaitų paruošimą, pavadinimus ir adresus.
4. Prieš įsigaliojant šiam reglamentui, Komisija išleidžia rekomendacijas, susijusias su moksliniais aspektais dėl:
– informacijos, kurią būtina pateikti siekiant pagrįsti prašymą, ir jos pateikimo,
– 6 straipsnyje nurodytų pirminių įvertinimo ataskaitų rengimo.
<...>“
7 Šio reglamento 6 straipsnyje numatyta:
„1. 4 straipsnio 1 dalyje minėtame prašyme turi būti nurodyta būtina informacija, įskaitant atliktų tyrimų medžiagos kopiją bei bet kokią kitą turimą medžiagą, įrodančią, kad maisto produktas ar maisto komponentas atitinka 3 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, ir atitinkamas pasiūlymas dėl maisto produkto ar maisto komponento pristatymo ir ženklinimo etiketėmis, remiantis 8 straipsnyje numatytais reikalavimais. Be to, prie prašymo turi būti pridėta visų dokumentų santrauka.
2. Gavusi prašymą valstybė narė, minima 4 straipsnio 1 dalyje, užtikrina, kad būtų atliktas pirminis įvertinimas. Dėl to ji praneša Komisijai kompetentingos maisto produktų įvertinimo institucijos, kuri yra atsakinga už pirminio įvertinimo ataskaitos parengimą, pavadinimą arba paprašo Komisijos susitarti su kita valstybe nare, kad viena iš 4 straipsnio 3 dalyje minimų kompetentingų maisto įvertinimo institucijų parengtų tokią ataskaitą.
Komisija nedelsdama perduoda valstybėms narėms pareiškėjo pateiktą santraukos kopiją bei kompetentingos institucijos, atsakingos už pirminį įvertinimą, pavadinimą.
3. Remiantis 4 straipsnio 4 dalyje pateiktomis rekomendacijomis, per tris mėnesius nuo prašymo, atitinkančio šio straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, gavimo parengiama pirminio įvertinimo ataskaita, kurioje pateikiamas sprendimas dėl to, ar maisto produktą ar maisto komponentą reikia papildomai vertinti pagal 7 straipsnį.
4. Suinteresuotoji valstybė narė nedelsdama perduoda kompetentingos maisto produktų įvertinimo institucijos ataskaitą Komisijai, kuri ją pateikia kitoms valstybėms narėms. Per 60 dienų nuo ataskaitos, kurią platino Komisija, išplatinimo dienos valstybė narė ar Komisija gali pateikti pastabas ar motyvuotus prieštaravimus dėl prekybos minimais maisto produktais ar maisto komponentais. Šios pastabos ar prieštaravimai taip pat gali būti susiję su maisto produktų ar maisto komponentų pristatymu ar ženklinimu etiketėmis.
Pastabos ar prieštaravimai pateikiami Komisijai, kuri juos per šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytą 60 dienų laikotarpį išplatina valstybėms narėms.
Valstybei narei paprašius, pareiškėjas turi pateikti bet kokios tokiame prašyme nurodytos tiesiogiai susijusios informacijos kopiją.“
8 To paties reglamento 7 straipsnyje nustatyta:
„1. Jei, remiantis 6 straipsnio 3 dalimi, reikalingas papildomas įvertinimas ar pagal 6 straipsnio 4 dalį yra pareikštas prieštaravimas, sprendimas dėl leidimo priimamas 13 straipsnyje numatyta tvarka.
2. Sprendime apibrėžiama leidimo taikymo sritis ir, jei reikia, nurodoma:
– maisto produkto ar maisto komponento vartojimo sąlygos,
– maisto produkto ar maisto komponento paskirtis bei jų specifikacijos,
– specifiniai ženklinimo etiketėmis reikalavimai, kaip nurodyta 8 straipsnyje.
3. Komisija nedelsdama informuoja pareiškėją apie priimtą sprendimą. Sprendimai skelbiami Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.“
9 Reglamento Nr. 258/97 13 straipsnyje numatyta:
„1. Tais atvejais įgyvendinti šiame straipsnyje numatytą tvarką Komisijai padeda Maisto produktų nuolatinis komitetas, toliau vadinamas „Komitetu“.
2. Pirmininkas savo iniciatyva arba valstybės narės atstovo prašymu klausimą perduoda Komitetui.
3. Komisijos atstovas Komitetui pateikia numatomų priemonių projektą. Komitetas savo nuomonę apie projektą pareiškia per tokį laiką, kurį nustato pirmininkas, atsižvelgdamas į klausimo skubumą. Nuomonė patvirtinama balsų dauguma, nustatyta [EB] sutarties [205] straipsnio 2 dalyje, kai Taryba svarsto Komisijos pateiktą pasiūlymą. Komitete valstybių narių balsai skaičiuojami taip, kaip numatyta tame straipsnyje. Pirmininkas nebalsuoja.
4. a) Komisija patvirtina pasiūlytas priemones, jeigu jos atitinka Komiteto nuomonę;
<...>“
10 Pagal Reglamento Nr. 258/97 15 straipsnį jis įsigalioja devyniasdešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.
Sprendimas 2000/196
11 Sprendimo 2000/196 trečioje nurodomojoje dalyje minimas „1997 m. lapkričio 5 d. KUL augalų fiziologijos laboratorijos profesoriaus J. Geuns Belgijos kompetentingoms institucijoms pateiktas prašymas dėl „[stevijos]: augalų ir džiovintų lapų“, kaip naujo maisto produkto arba naujo maisto komponento, pateikimo į rinką“.
12 Sprendimo 2000/196 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:
„1. Belgijos kompetentingų institucijų parengtoje pirmoje vertinimo ataskaitoje buvo konstatuota, kad, remiantis pateikta informacija, neturėtų būti išduotas leidimas pateikti produktą į rinką.
2. Atsakydamas į pirmąją vertinimo ataskaitą pareiškėjas Komisijai pateikė papildomus dokumentus, o Komisija šią informaciją perdavė valstybėms narėms ir Maisto produktų moksliniam komitetui.
3. Pagal Reglamento [Nr. 258/97] 7 straipsnį buvo atliktas papildomas vertinimas. 1999 m. birželio 17 d. Maisto produktų mokslinis komitetas paskelbė nuomonę, kuria iš esmės patvirtinama pirmoji vertinimo ataskaita.
4. [Stevijos] augalai ir džiovinti lapai yra naujas maisto produktas, kaip tai suprantama pagal Reglamentą <...> Nr. 258/97, ir, kadangi nebuvo įrodyta, jog šis produktas atitinka šio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, jis nebus teikiamas į Bendrijos rinką.
5. Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto produktų nuolatinio komiteto nuomonę.“
13 Sprendimo 2000/196 1 ir 2 straipsniuose nustatyta:
„1 straipsnis
„[Stevija]: augalai ir džiovinti lapai“ negali būti pateikiami į Bendrijos rinką kaip maisto produktas arba maisto komponentas.
2 straipsnis
Šis sprendimas skirtas KUL augalų fiziologijos laboratorijos profesoriui J. Geuns, Kardinal Mercierlaan 92, 3001 Heverlee, Belgija.“
Nacionalinė teisė
14 Pagal 1997 m. lapkričio 11 d. Bavarijos žemės įstatymo dėl maisto produktų kontrolės (Bayerisches Lebensmittelüberwachungsgesetz) 2 straipsnio 1 dalies 1 punktą institucijos, vykdydamos savo funkcijas, konkrečiais atvejais gali priimti sprendimus, kad užkirstų kelią su maisto produktais susijusių teisės aktų pažeidimams ar juos nutrauktų.
15 Nutarimo dėl naujų maisto produktų ir maisto komponentų (Neuartige Lebensmittel- und Lebensmittelzutaten-Verordnung) 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad maisto produktų ir maisto komponentų, kaip jie suprantami pagal Reglamento Nr. 258/97 1 straipsnio 2 dalį, už prekybą jais atsakingas asmuo negali pateikti į rinką, neturėdamas šio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka išduoto leidimo.
Pagrindinės bylos aplinkybės ir prejudiciniai klausimai
16 Mensch und Natur gamina ir prekiauja įvairių rūšių arbata. Kai kurių rūšių arbatoje kaip saldinimo priemonė naudojamas stevijos lapų ekstraktas.
17 Komisija Sprendime 2000/196 nusprendė, kad stevija negali būti teikiama į Sąjungos rinką kaip maisto produktas arba maisto komponentas. Šis sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus profesoriaus J. Geuns pateiktą prašymą ir yra jam skirtas.
18 2003 m. balandžio 8 d. Mensch und Natur skirtu sprendimu Bad Telco ir Volfratshauzeno apylinkės taryba (Landratsamt Bad Tölz-Wolfratshausen) uždraudė prekiauti kai kurių rūšių arbata ir draudimo nesilaikymo atveju pagrasino skirti administracinę baudą.
19 Ši institucija tame sprendime konstatavo, kad prašymas dėl leidimo pateikti steviją kaip naują maisto produktą buvo atmestas Sprendimu 2000/196, pagal kurį visos valstybės narės privalo uždrausti prekybą šiuo produktu. Ji taip pat nurodė, kad Mensch und Natur neįrodė, kad didelis kiekis nagrinėjamų rūšių arbatos, skirtos žmonėms vartoti, jau buvo parduotas Europos Sąjungoje dar iki 1997 m. gegužės 15 d., kai įsigaliojo Reglamentas Nr. 258/97.
20 Mensch und Natur šį 2003 m. balandžio 8 d. Landratsamt Bad Tölz-Wolfratshausen sprendimą apskundė Miuncheno administraciniam teismui (Verwaltungsgericht München), tvirtindama, kad šiuos produktus, kurių sudėtyje yra stevijos, dar dešimtojo dešimtmečio pradžioje išrado jos pirmtakės ir jie dar iki 1997 m. gegužės 15 d. dideliais kiekiais buvo parduodami Sąjungoje paštu ir natūralių maisto produktų parduotuvėse. Be to, Mensch und Natur teigimu, Sprendimas 2000/196 jai neturi jokios privalomos galios.
21 Verwaltungsgericht München patenkino šį skundą 2004 m. gegužės 13 d. sprendimu.
22 Dėl šio sprendimo Freistaat Bayern pateikė apeliacinį skundą Bavarijos administraciniame teisme (Bayerischer Verwaltungsgerichtshof).
23 Manydamas, kad prieš priimant sprendimą reikia išsiaiškinti dėl kai kurių su Sąjungos teise susijusių klausimų, Bayerischer Verwaltungsgerichtshof nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir Teisingumo Teismui pateikti šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar pagal EB 249 straipsnio ketvirtą pastraipą draudžiamas aiškinimas, kad Komisijos sprendimas, kuris, atsižvelgiant į jo formuluotę, skirtas tik konkrečiam asmeniui, taip pat privalomas kitoms įmonėms, kurios, atsižvelgiant į [šio] sprendimo turinį ir tikslą, turi būti traktuojamos taip pat?
2. Ar sprendimas [2000/196], pagal kurio 1 straipsnį draudžiama pateikti į Bendrijos rinką [steviją] kaip naują maisto produktą arba maisto komponentą, yra privalomas ir [Mensch und Natur], kuri šiuo metu [ja] prekiauja Bendrijoje <...>?“
Dėl prejudicinių klausimų
24 Šiais dviem klausimais, kurie nagrinėtini kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo iš esmės prašo išaiškinti Komisijos sprendimo neleisti pateikti produkto į Sąjungos rinką kaip maisto produkto arba maisto komponento, priimto remiantis Reglamento Nr. 258/97 7 straipsniu, teisines pasekmes.
25 Pagal EB 249 straipsnio ketvirtą pastraipą „sprendimas yra privalomas visas tiems, kam jis skirtas“. Ši nuostata tapo SESV 288 straipsnio ketvirta pastraipa, kurioje nustatyta, kad „sprendimas yra privalomas visas. Sprendimas, kuriame nurodomi jo adresatai, yra privalomas tik tiems adresatams.“
26 Dėl Reglamente Nr. 258/97 nustatytos tvarkos pobūdžio taip pat užkertamas kelias plačiai aiškinti, kam skirtas sprendimas, priimtas remiantis šiuo aktu.
27 Šiuo atžvilgiu pažymėtina, pirma, kad šis reglamentas taikomas tik naujiems maisto produktams ir naujiems maisto elementams, kaip jie suprantami pagal jo 1 straipsnio 2 dalį. Prie tokių jie priskiriami atsižvelgiant į tai, ar iki šio reglamento įsigaliojimo žmonės Sąjungoje šiuos maisto produktus arba maisto komponentus vartojo gausiai, ar negausiai.
28 Reglamento Nr. 258/97 1 straipsnio 3 dalyje numatyta tik galimybė „prireikus“, vykdant jo 13 straipsnyje įtvirtintą vadinamąją „komitologijos“ procedūrą, nustatyti, ar maisto produkto arba maisto komponento kategorija patenka į šio reglamento taikymo sritį (žr. 2009 m. sausio 15 d. Sprendimo M-K Europa, C‑383/07, Rink. p. I‑115, 40 punktą). Tačiau verslininkas neprivalo pradėti šiame 13 straipsnyje įtvirtintos procedūros (minėto Sprendimo M-K Europa 43 punktas).
29 Antra, Komisijos sprendimas neleisti pateikti produkto į rinką iš esmės grindžiamas asmens prašymu leisti atitinkamą produktą pateikti į rinką ir šio asmens pateikta informacija, kaip matyti visų pirma iš Reglamento Nr. 258/97 4 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 1 dalies.
30 Remiantis Sprendimo 2000/196 tekstu negalima akivaizdžiai teigti, kad Komisija išnagrinėjo klausimą, ar Sąjungoje aptariamą produktą žmonės vartojo gausiai iki įsigaliojant šiam reglamentui.
31 Tačiau valstybės narės, saistomos lojalaus bendradarbiavimo pareigos, įtvirtintos EB 10 straipsnyje, o po pakeitimo − ESS 4 straipsnio 3 dalyje, privalo laikytis Reglamento Nr. 258/97 ir todėl užtikrinti, kad jų teritorijoje nebūtų prekiaujama „nauju“ maisto produktu arba maisto komponentu, kaip jie suprantami pagal šio reglamento 1 straipsnio 2 dalį, dėl ko jie patenka į jo taikymo sritį, jeigu atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija nėra konstatavusi, jog leidimas nebūtinas, pagal šio reglamento 4 straipsnį ir tam tikrais atvejais Komisija nėra priėmusi sprendimo dėl leidimo pagal to paties reglamento 7 straipsnį.
32 Pagal Reglamento Nr. 258/97 7 straipsnio 3 dalį jo pagrindu priimti sprendimai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
33 Šiomis aplinkybėmis, jeigu valstybės narės institucijos turi informacijos, kad jų teritorijoje prekiaujama produktais, kurių požymiai, atrodo, atitinka požymius tų produktų, kurių pateikti į Sąjungos rinką Komisija neleido, jos privalo patikrinti šios prekybos aplinkybes, atsižvelgdamos į Reglamento Nr. 258/97 nuostatas, ir prireikus užkirsti kelią prekybai šiais produktais.
34 Visų pirma jos turi pareigą nustatyti, ar aptariamas produktas yra naujas maisto produktas arba naujas maisto komponentas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 258/97 1 straipsnio 2 dalį, suteikdamos suinteresuotajam asmeniui galimybę įrodyti, kad šiuo produktu Sąjungoje iki šio reglamento įsigaliojimo buvo gausiai prekiaujama.
35 Paskui, jei konstatuojama, kad šis produktas yra naujas maisto produktas arba naujas maisto komponentas, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija privalo imtis priemonių, reikalingų tam, kad būtų veiksmingai taikomos Reglamento Nr. 258/97 nuostatos: tai gali būti nurodymas suinteresuotajam asmeniui pateikti prašymą pagal šio reglamento 4 straipsnį tam, kad jis galėtų toliau prekiauti šiuo produktu.
36 Atsižvelgiant į tai, kad pasakyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti taip: remiantis Reglamento Nr. 258/97 7 straipsniu priimtas Komisijos sprendimas neleisti pateikti į Sąjungos rinką maisto produkto arba maisto komponento privalomas tik tam asmeniu ar asmenims, kuriems toks sprendimas skirtas. Tačiau valstybės narės kompetentingos institucijos privalo patikrinti, ar produktas, kuriuo prekiaujama šios valstybės narės teritorijoje ir kurio požymiai, atrodo, atitinka požymius to produkto, dėl kurio Komisija priėmė minėtą sprendimą, yra naujas maisto produktas arba maisto komponentas, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 1 straipsnio 2 dalį, ir prireikus privalo įpareigoti suinteresuotąjį asmenį laikytis šio reglamento nuostatų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:
Remiantis 1997 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 258/97 dėl naujų maisto produktų ir naujų maisto komponentų 7 straipsniu priimtas Komisijos sprendimas neleisti pateikti į Sąjungos rinką maisto produkto arba maisto komponento privalomas tik tam asmeniu ar asmenims, kuriems toks sprendimas skirtas. Tačiau valstybės narės kompetentingos institucijos privalo patikrinti, ar produktas, kuriuo prekiaujama šios valstybės narės teritorijoje ir kurio požymiai, atrodo, atitinka požymius to produkto, dėl kurio Komisija priėmė minėtą sprendimą, yra naujas maisto produktas arba maisto komponentas, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 1 straipsnio 2 dalį, ir prireikus privalo įpareigoti suinteresuotąjį asmenį laikytis šio reglamento nuostatų.
Parašai.
* Proceso kalba: vokiečių.