1. Muitų sąjunga – Sąjungos muitų teritorija – Monako Kunigaikštystė
(SESV 34 ir 36 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 2913/92 3 straipsnio 2 dalies b punktas)
2. Laisvas prekių judėjimas – Kiekybiniai apribojimai – Lygiaverčio poveikio priemonės
(SESV 34 straipsnis)
1. Pagal Reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 3 straipsnio 2 dalies b punktą Monako Kunigaikštystės teritorija laikoma Bendrijos muitų teritorijos dalimi. Kadangi dėl to prekyboje tarp Monako ir valstybių narių negali būti taikomi jokie muitai arba jiems lygiaverčio poveikio mokesčiai, Monako kilmės prekėms, kurios tiesiogiai eksportuojamos į valstybę narę, turėtų būti taikomas toks pat režimas kaip ir minėtų valstybių kilmės prekėms. Dėl tokio prilyginimo valstybių narių kilmės prekėms Monako kilmės prekėms turi būti taikomos Sutarties nuostatos, susijusios su laisvu prekių judėjimu.
(žr. 14 punktą)
2. SESV 34 straipsnis aiškintinas taip, kad juo nedraudžiama, kad pagal valstybės narės teisės nuostatą Monako pilietybę turintis ieškovas, pareiškęs ieškinį šios valstybės narės piliečiui dėl sąskaitų faktūrų už Bendrijos kilmės prekėms prilyginamų prekių tiekimą apmokėjimo jos civiliniame teisme, turėtų sumokėti cautio jurdicatum solvi užstatą, nors to nereikalaujama iš šios valstybės narės piliečių.
Dėl šios priemonės ketinantiems pareikšti ieškinį ūkio subjektams iš tikrųjų taikoma kitokia procedūra atsižvelgiant į tai, ar jie turi atitinkamos valstybės narės pilietybę. Vis dėlto aplinkybė, kad dėl šios priežasties kitų valstybių narių piliečiai nesiryžta parduoti prekių minėtoje valstybėje narėje įsteigtiems ir jos pilietybę turintiems pirkėjams, yra pernelyg neapibrėžta ir netiesioginė, kad tokia nacionalinė priemonė galėtų būti laikoma valstybių narių tarpusavio prekybos kliūtimi. Taigi negali būti laikoma, jog įrodytas priežastinis ryšys tarp galimo valstybių narių tarpusavio prekybos sumažėjimo ir nagrinėjamo skirtingo vertinimo.
(žr. 17 bei 21 punktus ir rezoliucinę dalį)