1. Prejudiciniai klausimai – Galiojimo vertinimas – Priimtinumas – Būtinybė Teisingumo Teismui pakankamai patikslinti faktines aplinkybes ir teisės nuostatas
(EB 234 straipsnis)
2. Žemės ūkis – Teisės aktų derinimas – Augalų apsaugos produktų pateikimas į rinką – Direktyva 91/414
(Tarybos direktyvos 91/414 19 straipsnis ir I priedas; Komisijos direktyva 2006/134)
3. Žemės ūkis – Teisės aktų derinimas – Augalų apsaugos produktų pateikimas į rinką – Direktyva 91/414
(Tarybos direktyvos 91/414 19 straipsnis ir I priedas; Komisijos direktyva 2006/134)
4. Žemės ūkis – Teisės aktų derinimas – Augalų apsaugos produktų pateikimas į rinką – Direktyva 91/414
(SESV 168 straipsnis ir SESV 191 straipsnio 1 ir 2 dalys; Tarybos direktyvos 91/414 I priedas; Komisijos direktyva 2006/134)
5. Žemės ūkis – Teisės aktų derinimas – Augalų apsaugos produktų pateikimas į rinką – Direktyva 91/414
(Tarybos direktyvos 91/414 5 straipsnio 5 dalis ir I priedas; Komisijos direktyva 2006/134)
1. Teisingumo Teismas gali atsisakyti nagrinėti nacionalinio teismo pateiktą prejudicinį klausimą, tik kai, be kita ko, yra akivaizdu, kad nacionalinio teismo prašomas Sąjungos teisės normos išaiškinimas arba jos galiojimo įvertinimas yra visiškai nesusijęs su pagrindinės bylos faktais arba dalyku, ar kai problema hipotetinė arba Teisingumo Teismui trūksta faktinių ar teisinių aplinkybių, kad galėtų pateikti naudingą atsakymą į jam pateiktus klausimus.
Taip nėra tuo atveju, jei, pirma, Teisingumo Teisme neginčijama, kad pateiktas klausimas dėl direktyvos galiojimo yra svarbus ginčui pagrindinėje byloje išspręsti, ir jei, antra, nacionalinis teismas paaiškino, jog abejoja dėl jos galiojimo iš esmės dėl to, kad šia direktyva nustatyti medžiagos naudojimo apribojimai yra nesuderinami su atliktais šios medžiagos moksliniais ir techniniais vertinimais, kurie iš esmės yra teigiami, nes Teisingumo Teismui buvo pateikta pakankamai informacijos, kad galėtų išnagrinėti direktyvos galiojimą dėl situacijos, kuri yra pagrindinės bylos dalykas.
(žr. 25–27 punktus)
2. Direktyva 91/414 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką, kaip matyti iš jos penktos, šeštos ir devintos konstatuojamųjų dalių, siekiama pašalinti augalų apsaugos produktų prekybos Bendrijoje kliūtis, išsaugant aukštą aplinkos apsaugos ir žmonių bei gyvūnų sveikatos apsaugos lygį. Atsižvelgiant į kompleksinius mokslinius vertinimus, kuriuos Komisija turi atlikti, kai, nagrinėdama prašymus įtraukti veikliąsias medžiagas į Direktyvos 91/414 I priedą, ji atlieka dėl šių medžiagų naudojimo kylančio pavojaus vertinimą, jai turi būti pripažinta didelė diskrecija tam, kad galėtų veiksmingai siekti iškelto tikslo.
Tačiau naudojimasis šia diskrecija neturi išvengti teisminės kontrolės. Vykdydamas tokią kontrolę Sąjungos teismas turi patikrinti, ar buvo laikomasi procedūrinių normų, ar Komisijos nustatytos faktinės aplinkybės buvo tikslios, ar vertinant šias aplinkybes nebuvo padaryta akivaizdi klaida ir ar nebuvo piktnaudžiaujama įgaliojimais. Siekiant patikrinti, ar kompetentinga institucija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, būtent Sąjungos teismas turi patikrinti, ar ši institucija rūpestingai ir nešališkai išnagrinėjo visas konkretaus atvejo svarbias aplinkybes, kuriomis grindžiamos išvados.
(žr. 54–57 punktus)
3. Pagal Direktyvą 91/414 dėl augalų apsaugos produktų tiekimo į rinką, jei Komisija privalo atsižvelgti į valstybės narės pranešėjos parengtą mokslinį vertinimą, šis vertinamas neįpareigoja nei Komisijos, nei prireikus Tarybos, kurios, vadovaudamosi šios direktyvos 19 straipsnyje numatyta procedūra, turi teisę priimti kitokias rizikos valdymo priemones, nei pasiūlė valstybė narė pranešėja.
Kadangi, kalbant apie Direktyvą 2006/134, iš dalies keičiančią Direktyvą 91/414, įtraukiant į ją veikliąją medžiagą fenarimolį, pirma, pranešėjo pateikti duomenys patvirtino pirminį valstybės narės pranešėjos vertinimą, kad nėra nepriimtino poveikio pavojaus ir jiems pritarė „vertinimo“ darbo grupė ir, antra, minėta Direktyva 2006/134 nepaneigiami šia veikliąja medžiaga keliamo pavojaus mokslinio vertinimo rezultatai, nes šia direktyva leidžiama ją naudoti augalų apsaugos produktuose, jokia aplinkybė neleidžia daryti išvados, kad Direktyvoje 2006/134 Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.
Šiomis aplinkybėmis Komisija negali būti kaltinama tuo, kad per vertinimo etapą dėl fenarimolio naudojimo kylančio pavojaus tinkamai ir nešališkai neatsižvelgė į valstybės narės pranešėjos pateiktą mokslinę informaciją.
(žr. 60, 62–63, 65, 67 punktus)
4. Jeigu paaiškėja, kad dėl atliktų tyrimų rezultatų nepakankamumo, neįtikinamumo arba netikslumo neįmanoma neabejotinai nustatyti nurodomo pavojaus buvimo arba apimties, tačiau realaus pavojaus visuomenės sveikatai tikimybė išlieka tuo atveju, jeigu pavojus pasitvirtintų, atsargumo principas pateisina ribojamųjų priemonių nustatymą, jeigu jos yra nediskriminacinės ir objektyvios.
Kalbant apie fenarimolio įtraukimą į Direktyvos 91/414 dėl augalų apsaugos produktų tiekimo į rinką I priedą, reikia konstatuoti, kad rengiant sprendimo projektą dėl fenarimolio įtraukimo į Direktyvos 91/414 I priedą paaiškėjo, jog tam tikrą susirūpinimą vis dar kelia esminis fenarimolio toksinis poveikis, galintis sutrikdyti endokrininės sistemos veiklą, ir tai pateisina, kad jo naudojimas turėtų būti ribojamas. Negalima manyti, kad toks susirūpinimas grindžiamas vien visiškai hipotetiniu svarstymu.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kurios įrodo, kad dar buvo tam tikrų abejonių mokslo atžvilgiu dėl tokios medžiagos, kaip antai fenarimolis, poveikio endokrininei sistemai vertinimo, negalima manyti, jog Komisija, nustatydama šios medžiagos naudojimo apribojimus, akivaizdžiai klaidingai taikė atsargumo principą.
(žr. 76–79 punktus)
5. Reikia pripažinti, kad Komisija, spręsdama dėl rizikos valdymo priemonių vykstant procedūrai dėl medžiagos įtraukimo į Direktyvos 91/414 dėl augalų apsaugos produktų tiekimo į rinką I priedą, turi didelę diskreciją.
Dėl klausimo, ar fenarimolio naudojimo apribojimo priemonės yra tinkamos Direktyva 91/414 siekiamiems tikslams įgyvendinti, iš Direktyvos 2006/134, iš dalies keičiančios Direktyvą 91/414, siekiant į ją įtraukti veikliąją medžiagą fenarimolį, priėmimo procedūros ir šios direktyvos konstatuojamųjų dalių matyti, kad Komisija stengėsi suderinti Direktyvos 91/414 tikslus pagerinti augalų auginimą ir apsaugoti žmonių bei gyvūnų sveikatą, požeminį vandenį bei aplinką ir pranešėjo interesus, kad fenarimolis būtų įtrauktas į Direktyvos 91/414 I priedą atlikus šios medžiagos keliamo pavojaus mokslinį vertinimą. Atsižvelgiant į susirūpinimą dėl galimų fenarimolio sukeliamų endokrininės sistemos trikdžių ir į mokslininkų abejones šiuo klausimu, dėl kurių pateisinamas Komisijos rėmimasis atsargumo principu, nepanašu, kad apribojimai, kurie pagal Direktyvą 2006/134 taikomi šios medžiagos naudojimui, yra netinkami šiems tikslams pasiekti.
Dėl nagrinėjamos priemonės būtinumo reikia pažymėti, kad nors fenarimolio įtraukimo į Direktyvos 91/414 I priedą terminas buvo sutrumpintas iki 18 mėnesių, iš Direktyvos 2006/134 vienuoliktos konstatuojamosios dalies matyti, kad šis laiko terminas nedraudžia pratęsti šio įtraukimo remiantis Direktyvos 91/414 5 straipsnio 5 dalimi. Be to, iš Direktyvos 2006/134 šeštos konstatuojamosios dalies aiškiai matyti, kad tai, jog fenarimolio leidimas ribojamas tik tais naudojimo atvejais, kurie buvo realiai įvertinti ir laikomi kaip atitinkantys Direktyvos 91/414 sąlygas, nedraudžia įtraukti į šios direktyvos I priedą kitų naudojimo atvejų atlikus jų išsamų vertinimą.
Šiomis aplinkybėmis negalima manyti, kad fenarimolio naudojimo ribojimo priemonėmis viršijama tai, kas gali būti laikoma būtina siekiamiems tikslams įgyvendinti. Iš to darytina išvada, kad Direktyva 2006/134 nėra negaliojanti dėl proporcingumo principo pažeidimo.
(žr. 82–87 punktus)