1. Tarptautiniai susitarimai – Europos ekonominės erdvės susitarimas – Laisvas kapitalo judėjimas – Teisinė galia, sutampanti su Bendrijos teisės nuostatų teisine galia
(SESV 63 straipsnis, EEE susitarimo 40 straipsnis ir XII priedas)
2. Tarptautiniai susitarimai – Europos ekonominės erdvės susitarimas – Laisvas kapitalo judėjimas – Apribojimai – Mokesčių teisės aktai – Mokestis, skaičiuojamas nuo juridinių asmenų turimo nekilnojamojo turto komercinės vertės
(EEE susitarimo 40 straipsnis)
1. Viena pagrindinių Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimo užduočių yra kiek įmanoma visapusiškai užtikrinti laisvą prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimą visoje EEE, kad Sąjungos teritorijoje sukurta bendroji rinka būtų išplėsta į Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) valstybes. Šiuo tikslu keliomis minėto susitarimo nuostatomis siekiama užtikrinti kuo vienodesnį jo aiškinimą visoje EEE. Šiuo atžvilgiu Teisingumo Teismas turi prižiūrėti, kad EEE susitarimo nuostatos, iš esmės identiškos ESV sutarties nuostatoms, būtų vienodai aiškinamos valstybėse narėse.
Iš EEE susitarimo 40 straipsnio nuostatų matyti, kad kapitalo judėjimo apribojimus ir diskriminaciją draudžiančios taisyklės, kiek tai susiję su santykiais tarp valstybių EEE susitarimo šalių, ar jos būtų Sąjungos, ar ELPA narės, yra identiškos taisyklėms, kurios nustatytos ES teisėje santykiams tarp valstybių narių.
Iš to išplaukia, kad nors laisvo kapitalo judėjimo tarp EEE susitarimo šalimis esančių valstybių nacionalinių subjektų apribojimai turi būti vertinami minėto susitarimo 40 straipsnio ir XII priedo atžvilgiu, šios nuostatos turi tokią pačią teisinę galią kaip ir SESV 63 straipsnio nuostatos.
(žr. 20–22 punktus)
2. Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimo 40 straipsnis nedraudžia nacionalinio reglamentavimo, pagal kurį Europos Sąjungos valstybėje narėje pagrindinę buveinę turinčios bendrovės yra atleidžiamos nuo mokesčio, skaičiuojamo nuo šioje valstybėje narėje turimo nekilnojamojo turto komercinės vertės, o trečiojoje valstybėje, EEE narėje, pagrindinę buveinę turinčioms bendrovėms numatytas minėtas atleidimas nuo mokesčio su sąlyga, kad tarp minėtos valstybės narės ir šios trečiosios valstybės būtų sudaryta sutartis dėl administracinės pagalbos kovojant su sukčiavimu ir mokesčių vengimu, arba su sąlyga, kad taikant sutartį, kurioje numatyta nediskriminavimo dėl pilietybės sąlyga, šie juridiniai asmenys nebūtų daugiau apmokestinami nei šios ES valstybės narės teritorijoje įsteigtos bendrovės.
Iš tikrųjų, nors toks reglamentavimas riboja juridinių asmenų teisę į laisvą kapitalo judėjimą, o tai iš principo draudžia ir EEE susitarimo 40 straipsnis, ir SESV 63 straipsnis, pateisinimas, grindžiamas kova su sukčiavimu mokesčių srityje, ir būtinybė užtikrinti mokesčių kontrolės veiksmingumą yra vertinami skirtingai, nes tarp valstybių narių kompetentingų institucijų ir trečiosios valstybės kompetentingų institucijų nėra bendradarbiavimo sistemos, nustatytos Direktyvoje 77/799 dėl valstybių narių kompetentingų institucijų savitarpio pagalbos tiesioginių ir netiesioginių mokesčių srityje, jei ši trečioji valstybė neprisiėmė jokių savitarpio pagalbos įsipareigojimų. Tokiomis aplinkybėmis valstybė narė iš principo gali atsisakyti suteikti tokią lengvatą, jeigu dėl to, kad ši trečioji valstybė neturi sutartinės pareigos pateikti informaciją, neįmanoma šios informacijos iš jos gauti.
(žr. 29, 41, 44 ir 52 punktus bei rezoliucinę dalį)