1. Prejudiciniai klausimai – Teisingumo Teismo kompetencija – Ribos – Išaiškinimas, prašomas dėl Sąjungos teisės nuostatų taikymo, kurį lemia nacionalinėje teisėje daroma nuoroda į minėtomis nuostatomis perimtą tarptautinę konvenciją – Kompetencija pateikti tokį išaiškinimą
(EB 68 ir 234 straipsniai)
2. Vizos, prieglobstis, imigracija – Prieglobsčio politika – Pabėgėlio statusas ar papildomos apsaugos statusas – Direktyva 2004/83 – Statuso nesuteikimas
(Tarybos bendroji pozicija 2001/931; Tarybos direktyvos 2004/83 12 straipsnio 2 dalies b ir c punktai)
3. Vizos, prieglobstis, imigracija – Prieglobsčio politika – Pabėgėlio statusas ar papildomos apsaugos statusas – Direktyva 2004/83 – Statuso nesuteikimas
(Tarybos direktyvos 2004/83 12 straipsnio 2 dalies b ir c punktai)
4. Vizos, prieglobstis, imigracija – Prieglobsčio politika – Pabėgėlio statusas ar papildomos apsaugos statusas – Direktyva 2004/83 – Statuso nesuteikimas
(Tarybos direktyvos 2004/83 12 straipsnio 2 dalies b ir c punktai)
5. Vizos, prieglobstis, imigracija – Prieglobsčio politika – Pabėgėlio statusas ar papildomos apsaugos statusas – Direktyva 2004/83 – Statuso nesuteikimas
(Tarybos direktyvos 2004/83 3 straipsnis ir 12 straipsnio 2 dalis)
1. Kai nacionalinių teismų pateikti prejudiciniai klausimai yra susiję su Bendrijos teisės nuostatos išaiškinimu, Teisingumo Teismas iš principo turi į juos atsakyti. Iš tiesų nei iš EB 68 ir EB 234 straipsnių formuluočių, nei iš pastarajame straipsnyje nustatytos procedūros tikslo negalima daryti išvados, kad Sutarties autoriai norėjo Teisingumo Teismo kompetencijai nepriskirti prašymų priimti prejudicinį sprendimą dėl direktyvos tuo atveju, kai valstybės narės nacionalinė teisė, nustatydama taisykles, taikytinas išimtinai šios valstybės narės vidaus situacijai, nurodo į šia direktyva perimtas tarptautinės konvencijos nuostatas. Tokiu atveju egzistuoja konkretus Sąjungos interesas, jog, siekiant ateityje išvengti aiškinimo skirtumų, šios tarptautinės konvencijos nuostatos, perimtos į nacionalinę ir Sąjungos teisę, būtų aiškinamos vienodai, nesvarbu kokiomis aplinkybėmis jos taikomos.
(žr. 71 punktą)
2. Direktyvos 2004/83 dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų 12 straipsnio 2 dalies b ir c punktai turi būti aiškinami taip, jog:
– tai, kad asmuo priklausė organizacijai, kuri yra įtraukta į Bendrosios pozicijos 2001/931 dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu priede pateiktą sąrašą dėl to, kad yra susijusi su teroro aktais, ir aktyviai rėmė šios organizacijos ginkluotą kovą, automatiškai nėra rimta priežastis manyti, kad šis asmuo padarė sunkų nepolitinį nusikaltimą arba Jungtinių Tautų siekiams ir principams prieštaraujančius veiksmus,
– tokiomis aplinkybėmis konstatuoti, kad yra rimtų priežasčių manyti, jog asmuo padarė tokį nusikaltimą arba yra kaltas dėl tokių veiksmų, galima tik kiekvienu atveju atlikus konkrečių faktinių aplinkybių vertinimą, siekiant nustatyti, ar atitinkamos organizacijos įvykdyti aktai tenkina minėtose nuostatose įtvirtintas sąlygas ir ar atitinkamam asmeniui gali būti priskiriama asmeninė atsakomybė už šių aktų vykdymą, atsižvelgiant į minėto 12 straipsnio 2 dalyje reikalaujamą įrodymo lygį.
Iš tikrųjų nėra tiesioginio ryšio tarp Bendrosios pozicijos 2001/931 ir Direktyvos 2004/83 siekiamų tikslų, todėl nepateisinama tai, kad kompetentinga valdžios institucija, ketinanti nesuteikti asmeniui pabėgėlio statuso pagal šios direktyvos 12 straipsnio 2 dalį, remtųsi tik jo priklausymu organizacijai, įtrauktai į sąrašą, sudarytą ne pagal tas taisykles, kurios direktyvoje buvo įtvirtintos atsižvelgiant į Ženevos konvenciją.
(žr. 89, 99 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)
3. Pabėgėlio statuso nesuteikimas pagal Direktyvos 2004/83 dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų 12 straipsnio 2 dalies b arba c punktus nesusiejamas su tuo, kad atitinkamas asmuo kelia grėsmę priimančiajai valstybei narei.
(žr. 105 punktą ir rezoliucinės dalies 2 punktą)
4. Pabėgėlio statuso nesuteikimas pagal Direktyvos 2004/83 dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų 12 straipsnio 2 dalies b arba c punktus nesusiejamas su proporcingumo vertinimu konkrečiu atveju.
(žr. 111 punktą ir rezoliucinės dalies 3 punktą)
5. Direktyvos 2004/83 dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų 3 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad valstybės narės gali pripažinti teisę į prieglobstį pagal savo nacionalinę teisę asmeniui, kuriam pagal šios direktyvos 12 straipsnio 2 dalį pabėgėlio statusas nesuteikiamas, jeigu nėra galimybės šios kitos rūšies apsaugos supainioti su šioje direktyvoje numatytu pabėgėlio statusu.
(žr. 121 punktą ir rezoliucinės dalies 4 punktą)