Sąjungos teisė – Principai – Teisė į gynybą – Sprendimas įšaldyti lėšas, priimtas dėl tam tikrų teroristine veikla įtariamų asmenų ir subjektų – Tarybos pareigos – Kaltę patvirtinančių įrodymų pateikimas suinteresuotajam asmeniui ir teisė būti išklausytam – Apimtis – Nesilaikymas – Teisės į gynybą pažeidimas
(ESS 6 straipsnio 1 dalis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktas; Tarybos reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalis; Tarybos sprendimas 2008/583)
Priimdama pradinį sprendimą įšaldyti lėšas Taryba neprivalo atitinkamam asmeniui ar subjektui iš anksto pranešti apie motyvus, kuriais ši institucija ketina pagrįsti šio asmens pavardės ar subjekto pavadinimo įtraukimą į Reglamento Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalyje numatytą sąrašą. Iš tiesų dėl paties tokios priemonės pobūdžio, kad ji neprarastų savo veiksmingumo, būtina turėti galimybę tokią priemonę priimti netikėtai ir nedelsiant taikyti. Tokiu atveju institucijai iš esmės užtenka pranešti atitinkamam asmeniui ar subjektui motyvus ir leisti jiems pasinaudoti teise būti išklausytiems priimant sprendimą arba iškart po to, kai sprendimas buvo priimtas.
Tačiau priimant vėlesnį sprendimą įšaldyti lėšas, kuriuo Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalyje numatytame sąraše jau esantys asmens pavardė ar subjekto pavadinimas jame paliekami, toks netikėtumas nebūtinas siekiant užtikrinti priemonės veiksmingumą, todėl prieš priimant tokį sprendimą iš esmės turi būti pateikti kaltę patvirtinantys įrodymai ir suteikta galimybė atitinkamam asmeniui ar subjektui būti išklausytiems.
Šiuo atžvilgiu apsauga, kurią užtikrina reikalavimas pateikti kaltę patvirtinančius įrodymus ir teisė pateikti pastabas prieš priimant sprendimą taikyti ribojamąsias priemones, yra pagrindinis ir esminis teisės į gynybą elementas, juo labiau kad tokios priemonės daro svarbią įtaką asmenų ir grupių, kurių atžvilgiu jos priimtos, teisėms ir laisvėms. Iš tiesų taisykle, kad asmeniui, kurio nenaudai priimtas sprendimas, turi būti suteikta galimybė pateikti pastabas prieš jį priimant, siekiama užtikrinti, kad atitinkama valdžios institucija galėtų atsižvelgti į visas svarbias aplinkybes. Siekiant užtikrinti veiksmingą tokio asmens apsaugą, ji, be kita ko, skirta tam, kad jis galėtų ištaisyti klaidą ar pateikti su savo individualia situacija susijusių įrodymų, kurie būtų palankūs sprendimui priimti ar nepriimti, arba nulemtų jo turinį.
Ši pagrindinė teisė į teisės į gynybą užtikrinimą vykstant procedūrai, per kurią patvirtinama ribojamoji priemonė, be kita ko, aiškiai įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, kuriai ESS 6 straipsnio 1 dalyje pripažinta tokia pati teisinė galia kaip ir Sutartims, 41 straipsnio 2 dalies a punkte. Nors buvo leista padaryti šios pagrindinės teisės išimtį dėl pradinių sprendimų įšaldyti lėšas, ji buvo pateisinta būtinybe užtikrinti įšaldymo priemonių veiksmingumą ir galiausiai viršesniais su saugumu ar Sąjungos ir jos valstybių narių užsienio santykiais susijusiais motyvais.
(žr. 61, 62, 64–67 punktus)