|
17.12.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 370/9 |
2011 m. spalio 25 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Bundesgerichtshof, Tribunal de grande instance de Paris (Vokietija, Prancūzija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) eDate Advertising GmbH prieš X, Olivier Martinez, Robert Martinez prieš MGN Limited
(Sujungtos bylos C-509/09 ir C-161/10) (1)
(Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 - Jurisdikcija ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymas - Jurisdikcija „delikto arba kvazidelikto bylose“ - Direktyva 2000/31/EB - Informacijos paskelbimas internete - Asmeninių teisių pažeidimas - Vieta, kur įvyko žalą sukėlęs įvykis ar jis gali įvykti - Informacinės visuomenės paslaugoms taikytina teisė)
2011/C 370/13
Proceso kalba: vokiečių ir prancūzų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Bundesgerichtshof, Tribunal de grande instance de Paris
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovai: eDate Advertising GmbH, Olivier Martinez, Robert Martinez
Atsakovai: X, MGN Limited
Dalykas
(C-509/09)
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Bundesgerichtshof — 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 12, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 42) 5 straipsnio 3 punkto ir 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (OL L 178, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 25 t., p. 399) 3 straipsnio 1 ir 2 dalių aiškinimas — Teismo kompetencijos ir taikytino įstatymo nustatymas pareiškus ieškinį dėl asmens teisių pažeidimo, padaryto paskelbus duomenis internete — „Vietos, kurioje įvyko arba gali įvykti žalą sukėlęs įvykis“ nustatymo kriterijai
(C-161/10)
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Tribunal de grande instance de Paris — 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 12, 2001, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 42) 2 straipsnio ir 5 straipsnio 3 dalies aiškinimas — Teismas, turintis jurisdikciją priimti sprendimą dėl ieškinio, grindžiamo pasikėsinimu į privatų gyvenimą ir į teisę į atvaizdą, kuris įvykdytas paskelbus informaciją ir nuotraukas interneto svetainėje, patalpintoje kitos valstybės narės nei ieškovo gyvenamoji valstybė, serveryje — Vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis, nustatymas — Prisijungimų prie ginčijamos interneto svetainės iš valstybės, kurioje yra ieškovo gyvenamoji vieta, skaičiaus, jo pilietybės ir, jei reikia, kalbos, kuria išplatinta ginčijama informacija, reikšmė tos vietos nustatymui
Rezoliucinė dalis
|
1. |
2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 5 straipsnio 3 punktą reikia aiškinti taip, kad, patalpinus turinį į internetą ir taip tariamai pažeidus asmenines teises, asmuo, kuris mano, kad jo teisės buvo pažeistos, turi teisę pareikšti ieškinį dėl visos žalos atlyginimo šio turinio skleidėjo įsteigimo valstybės narės teismuose arba valstybės narės, kur yra jo pagrindinis interesų centras, teisme. Šis asmuo nebūtinai turi reikšti ieškinį dėl visos žalos atlyginimo, jis gali kreiptis į kiekvienos valstybės narės, iš kurios teritorijos yra arba buvo pasiekiamas internete patalpintas turinys, teismą. Šie teismai turi jurisdikciją nagrinėti tik jų buvimo valstybės narėje padarytos žalos klausimą. |
|
2. |
2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) 3 straipsnį reikia aiškinti taip, kad jį perkeliant į nacionalinę teisę nereikalaujama priimti specifinės kolizinės normos. Tačiau, kiek tai susiję su koordinuojama sritimi, valstybės narės turi užtikrinti, kad, išskyrus direktyvos 3 straipsnio 4 dalyje nustatytomis sąlygomis leidžiamas išimtis, elektroninės komercijos paslaugų teikėjui nebūtų taikomi griežtesni reikalavimai nei tie, kurie nustatyti valstybės narės, kur įsisteigęs šis paslaugų teikėjas, galiojančioje materialinėje teisėje. |