2010 m. gruodžio 22 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Kammergericht Berlin (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) DEB Deutsche Energiehandels-und Beratungsgesellschaft mbH prieš Bundesrepublik Deutschland

(Byla C-279/09) (1)

(Veiksminga teisių, kylančių iš Sąjungos teisės, teisminė gynyba - Teisė kreiptis į teismą - Teisinė pagalba - Nacionalinės teisės aktai, kuriais atsisakoma suteikti teisinę pagalbą juridiniams asmenims, nesant „bendrųjų interesų“)

2011/C 55/15

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Kammergericht Berlin

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: DEB Deutsche Energiehandels-und Beratungsgesellschaft mbH

Atsakovė: Bundesrepublik Deutschland

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Kammergericht Berlin — Veiksmingumo principo išaiškinimas — Nacionalinės teisės normos, pagal kurią, nesant „bendrųjų interesų“, juridiniams asmenims negali būti skiriama teisinė pagalba, atitiktis šiam principui — Ieškinys dėl valstybės narės atsakomybės pripažinimo dėl pavėluoto Bendrijos direktyvų perkėlimo

Rezoliucinė dalis

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje įtvirtintą veiksmingos teisminės gynybos principą reikia aiškinti taip, kad juridiniai asmenys gali juo remtis ir kad pagal šį principą suteikta pagalba gali apimti, be kita ko, atleidimą nuo teismo išlaidų išankstinio sumokėjimo ir (arba) advokato pagalbą.

Šiuo atžvilgiu nacionalinis teismas turi įvertinti, ar teisinės pagalbos suteikimo sąlygos yra teisės kreiptis į teismą apribojimas, pažeidžiantis pačią šios teisės esmę, ar jomis siekiama teisėto tikslo ir ar tarp naudojamų priemonių ir siekiamo tikslo yra pagrįstas proporcingumo ryšys.

Atlikdamas šį vertinimą nacionalinis teismas gali atsižvelgti į ginčo dalyką, tai, ar prašytojas turi pagrįstą galimybę laimėti bylą, tai, kokią reikšmę jam turi byla, taikytinos teisės ir proceso sudėtingumą ir tai, ar šis prašytojas turi galimybę veiksmingai vesti savo bylą. Siekdamas įvertinti proporcingumą nacionalinis teismas taip pat gali atsižvelgti į teismo išlaidų, kurios turi būti iš anksto sumokėtos, dydį ir tai, ar kliūtis, kurią jos gali sudaryti kreipimuisi į teismą, yra įveikiama.

Kalbant konkrečiai apie juridinius asmenis, darytina išvada, kad nacionalinis teismas gali atsižvelgti į jų padėtį. Taigi jis gali atsižvelgti, be kita ko, į nagrinėjamo juridinio asmens teisinę formą ir tai, ar jis siekia pelno, taip pat į jo dalininkų ar akcininkų finansinį pajėgumą ir jų galimybę gauti reikiamą sumą ieškiniui teisme pareikšti.

(1)  OL C 267, 2009 11 07.