4.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 328/6

2010 m. spalio 5 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Administrativen sad Sofia-grad (Bulgarija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Georgi Ivanov Elchinov prieš Natsionalna zdravnoosiguritelna kasa

(Byla C-173/09) (1)

(Socialinė apsauga - Laisvė teikti paslaugas - Sveikatos draudimas - Gydymas ligoninėje kitoje valstybėje narėje - Išankstinis leidimas - Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 22 straipsnio 2 dalies antros pastraipos taikymo sąlygos - Apdraustojo asmens kitoje valstybėje narėje patirtų gydymo ligoninėje išlaidų kompensavimo tvarka - Žemesnės instancijos teismo pareiga laikytis aukštesnės instancijos teismo duotų nurodymų)

2010/C 328/09

Proceso kalba: bulgarų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Administrativen sad Sofia-grad

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Georgi Ivanov Elchinov

Atsakovė: Natsionalna zdravnoosiguritelna kasa

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Administrativen sad Sofia-grad — EB sutarties 49 straipsnio ir 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje (OL L 149, p. 2; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 5), iš dalies pakeisto ir atnaujinto 1996 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 118/97 (OL L 28, 1997, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 3), 22 straipsnio 1 dalies c punkto ir 2 dalies antros pastraipos aiškinimas — Sveikatos draudimas — Kompetentingos nacionalinės institucijos atsisakymas suteikti leidimą iš jos biudžeto finansuojamoms išlaidoms (forma E 112), reikalingoms gauti veiksmingesnį gydymą kitoje valstybėje narėje nei apdraustojo paciento gyvenamosios vietos valstybė — Prielaida dėl būtinojo ryšio tarp šio finansavimo ir tokio gydymo buvimo nacionalinėje teritorijoje — „Gydymo, kurio suinteresuotasis asmuo negali gauti savo gyvenamosios vietos valstybėje“ sąvoka — Leidimo finansavimui suteikimo būdas ir patirtų išlaidų atlyginimo tvarka — Žemesnės instancijos nacionalinio teismo pareiga paisyti aukštesnės instancijos teismo aiškinamųjų nurodymų, kurie, jo manymu, prieštarauja Bendrijos teisei.

Rezoliucinė dalis

1.

Pagal Sąjungos teisę draudžiama tai, kad nacionaliniam teismui, turinčiam iš naujo nagrinėti bylą, kurią jam grąžino aukštesnės instancijos teismas, šią bylą nagrinėjęs apeliacine tvarka, pagal nacionalinę proceso teisę privalomi aukštesnės instancijos teismo vertinimai teisės klausimais, kai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, jog atsižvelgiant į Teisingumo Teismo aiškinimą, kurį prašoma pateikti, šie nurodymai neatitinka Sąjungos teisės.

2.

EB 49 straipsniu ir 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, iš dalies pakeisto ir atnaujinto 1996 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 118/97, iš dalies pakeisto 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1992/2006, 22 straipsniu draudžiama tokia valstybės narės teisės nuostata, kuri aiškinama taip, kad pagal ją visais atvejais atmetama galimybė apmokėti kitoje valstybėje narėje suteikto gydymo ligoninėje išlaidas negavus išankstinio leidimo.

3.

Kai gydymas negali būti suteiktas apdraustojo gyvenamosios vietos valstybėje narėje, Reglamento Nr. 1408/71, iš dalies pakeisto ir atnaujinto Reglamentu Nr. 118/97, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1992/2006, 22 straipsnio 2 dalies antra pastraipa turi būti aiškinama taip, kad negalima atsisakyti išduoti pagal to paties straipsnio 1 dalies c punkto i papunktį reikalaujamo leidimo:

—

jeigu kai nacionalinės teisės aktuose numatytų paslaugų sąraše aiškiai ir konkrečiai nenumatytas taikomo gydymo metodas, bet apibrėžtos kompetentingos institucijos apmokamo gydymo rūšys, taikant įprastus aiškinimo principus ir remiantis objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, atsižvelgiant į visas svarbias su medicina susijusias aplinkybes ir turimus mokslo duomenis, nustatyta, kad šis gydymo metodas atitinka šiame sąraše minimas gydymo rūšis, ir

—

jeigu atitinkamas tiek pat veiksmingas gydymas negali būti suteiktas laiku valstybėje narėje, kurioje gyvena apdraustasis.

Tuo pačiu straipsniu draudžiama nacionalinėms institucijoms, kurių prašoma priimti sprendimą dėl prašymo išduoti išankstinį leidimą, taikant šią nuostatą daryti prielaidą, kad gydymo ligoninėje, kurio negalima suteikti apdraustojo gyvenamosios vietos valstybėje narėje, negalima priskirti paslaugoms, kurių kompensacija numatyta šios valstybės teisės aktuose, ir, atvirkščiai, kad gydymas ligoninėje, kuris priskirtinas šioms paslaugoms, gali būti suteiktas šioje valstybėje narėje

4.

Nustačius, kad atsisakymas išduoti Reglamento Nr. 1408/71, iš dalies pakeisto ir atnaujinto Reglamentu Nr. 118/97, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1992/2006, 22 straipsnio 1 dalies c punkto i papunktyje reikalaujamą leidimą nėra pagrįstas, kai gydymas ligoninėje buvo atliktas ir apdraustasis patyrė su tuo susijusių išlaidų, nacionalinis teismas turi įpareigoti kompetentingą instituciją kompensuoti šiam apdraustajam tokią išlaidų sumą, kokia būtų kompensuota tinkamai išdavus leidimą.

Ši suma turi atitikti nustatytąją pagal teisės aktų nuostatas, taikomas valstybės narės, kurioje buvo suteiktas gydymas ligoninėje, institucijai. Jeigu ši suma yra mažesnė nei suma, kuri būtų gauta taikant gyvenamosios vietos valstybėje narėje galiojančius teisės aktus, jei gydymas ligoninėje būtų suteiktas joje, kompetentinga institucija apdraustajam turi skirti papildomą kompensaciją, lygią šių dviejų sumų skirtumui ir neviršijančią realiai patirtų išlaidų.

(1)  OL C 180, 2009 8 1.