16.7.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 211/4

2011 m. gegužės 26 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Raad van State (Nyderlandai) prašymai priimti prejudicinį sprendimą) Stichting Natuur en Milieu ir kt. (C-165/09) prieš College van Gedeputeerde Staten van Groningen, Stichting Natuur en Milieu ir kt. (C-166/09) prieš College van Gedeputeerde Staten van Zuid-Holland, Stichting Natuur en Milieu ir kt. (C-167/09) prieš College van Gedeputeerde Staten van Zuid-Holland

(Sujungtos bylos C-165/09–C-167/09) (1)

(Aplinka - Direktyva 2008/1/EB - Jėgainės statybos ir eksploatavimo leidimas - Direktyva 2001/81/EB - Tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinės ribos - Valstybių narių galios pereinamuoju laikotarpiu - Tiesioginis veikimas)

2011/C 211/06

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Raad van State

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Stichting Natuur en Milieu, Stichting Greenpeace Nederland, B. Meijer, E. Zwaag, F. Pals (C-165/09), Stichting Natuur en Milieu, Stichting Zuid-Hollandse Milieufederatie, Stichting Greenpeace Nederland, Vereniging van Verontruste Burgers van Voorne (C-166/09), Stichting Natuur en Milieu, Stichting Zuid-Hollandse Milieufederatie, Stichting Greenpeace Nederland, Vereniging van Verontruste Burgers van Voorne (C-167/09)

Atsakovės: College van Gedeputeerde Staten van Groningen (C-165/09), College van Gedeputeerde Staten van Zuid-Holland (C-166/09 ir C-167/09)

dalyvaujant: RWE Eemshaven Holding BV, anksčiau — RWE Power AG (C-165/09), Electrabel Nederland NV (C-166/09), College van Burgemeester en Wethouders Rotterdam (C-166/09 ir C-167/09), E.On Benelux NV (C-167/09)

Dalykas

Prašymai priimti prejudicinį sprendimą — Raad van State — 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (OL L 257, p. 26; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 3 t., p. 80), dabar — 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/1/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (kodifikuota redakcija) (OL L 24, p. 8), 9 straipsnio ir 2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/81/EB dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų (OL L 309, p. 22; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 6 t., p. 320) 4 straipsnio 1 dalies aiškinimas — Prašymas išduoti leidimą pagal aplinkos apsaugą reglamentuojančius teisės aktus — Kompetentingos valdžios institucijos sprendimas — Valstybių narių įsipareigojimai laikotarpiu tarp direktyvos perkėlimo termino ir Direktyvos 2001/81 4 straipsnio 1 dalyje numatytos datos, kuri yra vėlesnė nei jos perkėlimo terminas — Jėgainė

Rezoliucinė dalis

Pirminės redakcijos 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės bei šios direktyvos redakcijos, kodifikuotos 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/1/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės, 9 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys turi būti aiškinamos taip: išduodamos tokį aplinkosaugos leidimą statyti ir eksploatuoti pramonės įrenginį, kaip nagrinėjamieji pagrindinėse bylose, valstybės narės neprivalo atsižvelgti į 2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/81/EB dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų nustatytas SO2 ir NOx išmetimo nacionalines ribas kaip į vieną šio leidimo išdavimo sąlygų, tačiau turi laikytis iš Direktyvos 2001/81 kylančio įsipareigojimo įgyvendinant nacionalines programas priimti arba planuoti tinkamą bei nuoseklią politiką ir priemones, galinčias visų pirma sumažinti šių teršalų išmetimą iki kiekių, vėliausiai 2010 m. pabaigoje neviršijančių šios direktyvos I priede nurodytų ribų.

Direktyvos 2001/81 4 straipsnyje numatytu pereinamuoju laikotarpiu, nuo 2002 m. lapkričio 27 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.:

—	ESS 4 straipsnio 3 dalimi, SESV 288 straipsnio 3 dalimi ir Direktyva 2001/81 valstybės narės įpareigojamos susilaikyti nuo nuostatų, kurios gali rimtai trukdyti pasiekti šioje direktyvoje nurodytą rezultatą, priėmimo,

—

tai, kad valstybės narės priima konkrečią, tik SO2 ir NOx šaltiniui skirtą priemonę, atrodo, negali rimtai trukdyti pasiekti Direktyvoje 2001/81 nurodytą rezultatą. Nacionalinis teismas turi patikrinti, ar taip yra kiekvieno iš sprendimų išduoti tokį aplinkosaugos leidimą statyti ir eksploatuoti pramonės įrenginį, kaip nagrinėjamieji pagrindinėse bylose, atveju,

—

SESV 288 straipsnio 3 dalimi ir Direktyvos 2001/81 6 straipsniu, 7 straipsnio 1 ir 2 dalimis, taip pat 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis valstybėms narėms nustatoma pareiga, pirma, parengti, atnaujinti ir peržiūrėti, jei reikia, nacionalines SO2 ir NOx išmetimo laipsniško sumažinimo programas, su kuriomis jos privalo leisti susipažinti visuomenei ir atitinkamoms organizacijoms pateikdamos aiškią, suprantamą ir lengvai prieinamą informaciją ir kurias per nustatytus terminus jos privalo pateikti Komisijai, ir, antra, parengti ir kasmet atnaujinti minėtų išmetamų teršalų apskaitą bei jų 2010 m. nacionalines prognozes, kurias jos per nustatytus terminus privalo pateikti Komisijai ir Europos aplinkos agentūrai,

—

SESV 288 straipsnio 3 dalimi ir pačia Direktyva 2001/81 valstybės narės neįpareigojamos nei atsisakyti išduoti tokį aplinkosaugos leidimą statyti ir eksploatuoti pramonės įrenginį, kaip nagrinėjamieji pagrindinėse bylose, ar apriboti jo išdavimo, nei patvirtinti konkrečių kompensacinių priemonių dėl kiekvieno tokio išduoto leidimo, net jei būtų viršytos SO2 ir NOx išmetimo nacionalinės ribos arba kiltų tokio viršijimo grėsmė.

Direktyvos 2001/81 4 straipsnis nėra besąlyginis ir pakankamai tikslus, kad privatūs asmenys galėtų juo remtis nacionaliniuose teismuose prieš 2010 m. gruodžio 31 d.

Direktyvos 2001/81 6 straipsniu privatiems asmenims, su kuriais aktas yra tiesiogiai susijęs, suteikiamos teisės, kuriomis galima remtis nacionaliniuose teismuose reikalaujant, kad pereinamuoju laikotarpiu, nuo 2002 m. lapkričio 27 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., valstybės narės, vykdydamos nacionalines programas, priimtų arba planuotų tinkamą bei nuoseklią politiką ir priemones, galinčias sumažinti nurodytų teršalų išmetimą tiek, kad vėliausiai 2010 m. pabaigoje būtų laikomasi šios direktyvos I priede numatytų nacionalinių ribų, ir leistų visuomenei bei atitinkamoms organizacijoms naudotis šiuo tikslu parengtomis programomis, pateikdamos aiškią, suprantamą ir lengvai prieinamą informaciją.

(1) OL C 193, 2009 8 15.