Byla T‑145/08 DEP
(ištraukų skelbimas)
Atlas Transport GmbH
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)
„Procedūra — Bylinėjimosi išlaidų nustatymas“
Santrauka – 2014 m. gegužės 21 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) nutartis
Teismo procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Nustatymas – Teismas, kompetentingas nagrinėti apeliacinį skundą
(Teisingumo Teismo procedūros reglamento 137 ir 184 straipsniai; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 1 dalis)
Teismo procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Ginčai dėl teisių į intelektinę nuosavybę – Atlygintinos bylinėjimosi išlaidos – Būtinosios išlaidos, šalių patirtos per procedūrą Apeliacinėje taryboje – Apeliacinės tarybos sprendimo dėl per joje vykusią procedūrą patirtų bylinėjimosi išlaidų nebuvimas
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 136 straipsnio 2 dalis; Tarybos reglamento Nr. 207/2009 85 straipsnio 1 ir 6 dalys)
Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 137 ir 184 straipsnius bei pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 1 dalį klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų sprendžiamas sprendime ar nutartyje, kuriais užbaigiamas procesas. Taigi, kai Teisingumo Teismas atmeta apeliacinį skundą ir priteisia iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, toks jo sprendimas turi būti aiškinamas kaip susijęs tik su išlaidomis, patirtomis apeliaciniame procese. Iš tikrųjų, apeliacinio skundo atmetimas reiškia, kad Teisingumo Teismas nepanaikino Bendrojo Teismo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų.
Taigi Bendrasis Teismas turi nustatyti atlygintiną sumą po jame vykusio proceso byloje, kurioje buvo priimtas skundžiamas sprendimas. Todėl Bendrasis Teismas yra kompetentingas nagrinėti prašymą nustatyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas per jame vykusį procesą, kuriame buvo priimtas skundžiamas sprendimas.
(žr. 11–13 punktus)
Kaip matyti iš Bendrojo Teismo procedūros reglamento 136 straipsnio 2 dalies, Bendrasis Teismas nėra kompetentingas nuspręsti dėl išlaidų, patirtų per procedūrą Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) Anuliavimo skyriuje. Todėl prašymą dėl tokių išlaidų nustatymo reikia pripažinti nepriimtinu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų Tarnybos apeliacinėje taryboje, reikia pažymėti, kad kai Apeliacinė taryba atmeta ieškovės apeliaciją ir nepriima sprendimo dėl per joje vykusią procedūrą patirtų išlaidų, įstojusi į bylą šalis turi pateikti prašymą Apeliacinės tarybos raštinei pagal Reglamento Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 85 straipsnio 1 ir 6 dalis, kad būtų nustatyta atlygintina išlaidų, patirtų per Apeliacinėje taryboje vykusią procedūrą, suma. Ieškinys Bendrajame Teisme ir apeliacinis skundas Teisingumo Teisme nedaro įtakos šiam vertinimui, nes nei Bendrojo Teismo sprendimu, nei Teisingumo Teismo nutartimi Apeliacinės tarybos sprendimas nebuvo pripažintas neteisėtu. Dėl šių teisminių procesų buvo tik atitolinta Apeliacinės tarybos sprendimo, dėl kurio buvo paduotas prašymas nustatyti išlaidas, įsigaliojimo data.
Todėl pagal analogiją, kaip ir tuo atveju, kai Apeliacinė taryba nusprendžia dėl bylinėjimosi išlaidų ir jos sprendimas lieka galioti Bendrajam Teismui atmetus ieškovės ieškinį, Bendrasis Teismas nepriima sprendimo dėl Apeliacinėje taryboje patirtų išlaidų, taip ir šiuo atveju Bendrasis Teismas neturi nuspręsti dėl Apeliacinėje taryboje patirtų išlaidų.
(žr. 17, 20–22 punktus)