12.4.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 92/33

2008 m. sausio 23 d. pareikštas ieškinys byloje Walton prieš Komisiją

(Byla T-37/08)

(2008/C 92/68)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovas: Robert Walton (Oksfordas, Jungtinė Karalystė), atstovaujama barrister D. Beard

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

—

pripažinti, kad Komisijos sprendimas atskaityti 36 551,58 eurų sumą iš R. Walton pagal Pirmosios instancijos teismo sprendimą byloje T-144/02 mokėtinų sumų, buvo neteisėtas; arba

—

pripažinti, kad Komisijos sprendimas atskaityti 36 551,58 eurų sumą iš R. Walton pagal Pirmosios instancijos teismo sprendimą byloje T-144/02 mokėtinų sumų, buvo iš dalies neteisėtas; arba

—

pripažinti, kad reikia perskaičiuoti Komisijos atskaitytą 36 551,58 eurų sumą iš R. Walton pagal Pirmosios instancijos teismo sprendimą byloje T-144/02 mokėtinų sumų taip, kad būtų atimtos Komisijos reikalaujamos palūkanos; ir (arba)

—

nurodyti panaikinti a) nustatytą 13 104,14 eurų skolą kartu su palūkanomis ir (arba) b) nustatytą 13 815,14 eurų skolą kartu su palūkanomis; ir

—

nurodyti Komisijai padengti ieškovo bylinėjimosi išlaidas; ir

—

imtis visų kitų priemonių, kurias Pirmosios instancijos teismas laikys esančiomis tinkamomis ir teisingomis.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

2007 m. liepos 12 d. Sprendime byloje T-144/02, Richard J. Eagle ir kt prieš Komisiją, dar nepaskelbtame Rinkinyje, Pirmosios instancijos teismas priteisė iš Komisijos sumokėti ieškovui tam tikrą pinigų sumą.

2007 m. lapkričio 16 d. mokėjimu Komisija sumokėjo mažesnę sumą, atskaičiavusi 36 551,58 eurų sumą. Ieškovas ginčija Komisijos sprendimą sumažinti šia suma sumas, kurios turėjo būti jam sumokėtos.

Grįsdamas savo ieškinį ieškovas teigia, kad Komisija padarė teisės klaidą priimdama ginčijamą sprendimą, nes šis sprendimas yra neteisėtas piktnaudžiavimas procedūra todėl, kad Komisija per procesą Pirmosios instancijos teisme atsiėmė savo reikalavimą dėl atskaitymo ir todėl negali vienašališkai veikti šiuo atžvilgiu.

Be to, ieškovas teigia, kad ginčijamas sprendimas prieštaravo privalomiesiems ieškovo teisėtiems lūkesčiams, nes Komisija sutiko su ieškovo nurodyta suma per susirašinėjimą po Pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Galiausiai ieškovas teigia, kad debeto avizos, kuriomis yra grindžiamas ginčijamas sprendimas, nėra tinkamas sprendimo teisinis pagrindas ir kad sprendimas buvo grindžiamas esmine skaičiavimo klaida, susijusia su reikalaujamomis palūkanomis.