Byla T‑540/08
Esso Société anonyme française ir kt.
prieš
Europos Komisiją
„Konkurencija — Karteliai — Parafino vaško rinka — Parafino šlamo rinka — Sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio pažeidimas — Kainų nustatymas ir rinkų pasidalijimas — 2006 m. baudų apskaičiavimo gairės — Pažeidimo trukmė — Vienodas požiūris — Proporcingumas — Neribota jurisdikcija“
Santrauka – 2014 m. liepos 11 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas
Karteliai – Įmonės dalyvavimas antikonkurencinėje iniciatyvoje – Tylaus sutikimo viešai neatsiribojant ir nepranešant kompetentingoms institucijoms pakankamumas tam, kad įmonę būtų galima patraukti atsakomybėn – Įmonei tenkanti pareiga pateikti priešingų įrodymų
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
Teismo procesas – Proceso organizavimo priemonės – Šalims raštu pateikti klausimai – Savaime kylančių pasekmių bylos išsprendimui nebuvimas – Nepriklausomas Bendrojo Teismo faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimas
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 49 ir 64 straipsniai)
Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Apyvarta, į kurią buvo atsižvelgta – Referenciniai metai – Paskutiniai nepertraukiami pažeidimo metai – Šių metų išimtinumas tam tikrų dalyvių atveju – Vienodas atsižvelgimas į ilgesnį laikotarpį visų dalyvių atveju – Įmonė, kurios padėtis skiriasi nuo kitų kartelyje dalyvavusių įmonių padėties – Vienodo požiūrio principo pažeidimas
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalis; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 6 ir 13 punktai)
Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Komisijos priimtose gairėse nustatytas baudų apskaičiavimo metodas – Bazinio baudos dydžio apskaičiavimas – Pardavimų vertės nustatymas – Kriterijai – Referencinis laikotarpis pardavimų vertei apskaičiuoti – Kartelio laikotarpiu įvykęs susijungimas – Referencinio laikotarpio pardavimų vertės reprezentatyvumo nebuvimas – Proporcingumo principo pažeidimas
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalis; Komisijos pranešimas 2006/C 210/02)
Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Komisijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Sąjungos teismo neribota jurisdikcija – Apimtis
(SESV 261 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnis)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 38–46, 54 punktus)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 56–62 punktus)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 93–103 punktus)
Konkurencijos srityje bazinis baudos dydis, apskaičiuotas, kaip nurodyta pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairėse, padauginus referencinio laikotarpio pardavimų vertę iš trukmės koeficiento, yra tinkama pakaitinė vertė, atspindinti ekonominę situaciją visą pažeidimo laikotarpį, tik jeigu šio dydžio sudedamąją dalį sudarantis pradinis dydis (pardavimų vertė) yra bent jau apytiksliai reprezentatyvus visą pažeidimo laikotarpį.
Žinoma, diskrecija, kurią Komisija turi apskaičiuodama baudos dydį, įprastomis sąlygomis leidžia jai atsižvelgti į paskutinius dalyvavimo darant pažeidimą metus kaip į referencinį laikotarpį. Toks apibendrinantis sprendimas pateisinamas, nes minėta diskrecija leidžia Komisijai neatsižvelgti į pardavimų vertės svyravimus per pažeidimo darymo metus, o pardavimų vertės padidėjimą gali lemti pats kartelis.
Vis dėlto tuo atveju, kai susijungimas įvyksta veikiant karteliui, kuriame iki susijungimo dalyvavo tik viena iš įmonių, po susijungimo atsiradusio subjekto paskutinių pilnų metų pardavimų vertė, padauginta ne tik iš atsiradusio po susijungimo ekonominio vieneto, bet ir įmonės, kuri viena dalyvavo kartelyje iki susijungimo, dalyvavimo kartelyje metų skaičiaus, negali būti „tinkama pakaitinė vertė, parodanti ekonominę pažeidimo svarbą ir santykinę kiekvienos darant pažeidimą dalyvaujančios įmonės reikšmę“ per visą dalyvavimo darant pažeidimą laikotarpį. Po susijungimo atsiradusio subjekto pardavimų vertę daugindama ir iš metų, kuriais tik viena iš įmonių susijungimo šalių dalyvavo darant pažeidimą, skaičiaus Komisija dirbtinai ir neproporcingai padidina bazinį baudos dydį tokiu būdu, kuris neatspindi ekonominės situacijos laikotarpiu iki susijungimo. Todėl ji pažeidžia Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalį ir proporcingumo principą.
(žr. 110–114 punktus)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 132, 133 punktus)