Byla T‑237/08
Abadía Retuerta, SA
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)
„Bendrijos prekių ženklas – Žodinio Bendrijos prekių ženklo CUVÉE PALOMAR paraiška – Absoliutus atmetimo pagrindas – Vynų prekių ženklai, kuriuose yra geografinių nuorodų – TRIPS sutartis – Reglamento (EB) Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies j punktas (dabar – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies j punktas)“
Sprendimo santrauka
1. Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Absoliutūs atmetimo pagrindai – Vynų arba stiprių alkoholinių gėrimų prekių ženklai, kuriuose yra arba kurie sudaryti iš geografinių nuorodų, skirtų vynams ar stipriems alkoholiniams gėrimams, kurių kilmė kitokia, identifikuoti – Sąvoka
(TRIPS sutarties 23 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies j punktas)
2. Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Absoliutūs atmetimo pagrindai – Vynų arba stiprių alkoholinių gėrimų prekių ženklai, kuriuose yra arba kurie sudaryti iš geografinių nuorodų, skirtų vynams ar stipriems alkoholiniams gėrimams, kurių kilmė kitokia, identifikuoti
(Tarybos reglamentų Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies j punktas ir Nr. 1493/1999 52 straipsnis)
3. Žemės ūkis – Bendras rinkų organizavimas – Vynas – Rūšinis vynas, pagamintas konkrečiuose regionuose – Geografinių nuorodų Bendrijos apsauga – Sąlygos
(Tarybos reglamento Nr. 1493/1999 52 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa ir 54 straipsnio 4 ir 5 dalys)
4. Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Absoliutūs atmetimo pagrindai – Vynų arba stiprių alkoholinių gėrimų prekių ženklai, kuriuose yra arba kurie sudaryti iš geografinių nuorodų, skirtų vynams ar stipriems alkoholiniams gėrimams, kurių kilmė kitokia, identifikuoti – Klaidinantis pobūdis – Galimybė supainioti – Poveikio nebuvimas
(Tarybos reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies j punktas)
5. Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Absoliutūs atmetimo pagrindai – Vynų arba stiprių alkoholinių gėrimų prekių ženklai, kuriuose yra arba kurie sudaryti iš geografinių nuorodų, skirtų vynams ar stipriems alkoholiniams gėrimams, kurių kilmė kitokia, identifikuoti – Žymimieji ar nežymimieji artikeliai – Poveikio nebuvimas
(Tarybos reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies j punktas)
6. Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Absoliutūs atmetimo pagrindai – Vynų arba stiprių alkoholinių gėrimų prekių ženklai, kuriuose yra arba kurie sudaryti iš geografinių nuorodų, skirtų vynams ar stipriems alkoholiniams gėrimams, kurių kilmė kitokia, identifikuoti – Kontroliuojama kilmės vietos nuoroda pripažinto pavadinimo nežinomumas plačiajai visuomenei ar suinteresuotiems jos sluoksniams – Daugiareikšmiškumas – Poveikio nebuvimas
(Tarybos reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies j punktas)
1. Nepaisant to, kad Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS), nuostatos neveikia tiesiogiai, prekių ženklus reglamentuojančius teisės aktus, įskaitant Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies j punktą, privalu kiek įmanoma aiškinti atsižvelgiant į šios sutarties tekstą ir tikslą.
Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies j punkto versijoje prancūzų kalba esanti sąvoka „indication géographique destinée à identifier les vins“ (vynus identifikuoti skirta geografinė nuoroda) skiriasi nuo TRIPS sutarties 23 straipsnyje esančios sąvokos. Tačiau remiantis Baigiamuoju dokumentu, išreiškiančiu daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raundo rezultatus, kurio tekstas buvo parengtas prancūzų, anglų ir ispanų kalbomis, tekstai kitomis dviem kalbomis taip pat yra autentiški. Reikia pažymėti, kad žodžiai „geographical indication identifying wines“ (vynus identifikuojanti geografinė nuoroda) vartojami tiek TRIPS sutarties 23 straipsnio, tiek Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies j punkto versijose anglų kalba. Be to, žodžiai „indicación geográfica que identifique vinos“ (vynus identifikuojanti geografinė nuoroda) vartojami TRIPS 23 straipsnio versijoje ispanų kalba, o žodžiai „indicación geográfica que identifique el vino“ (vyną identifikuojanti geografinė nuoroda) – Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies j punkto versijoje ispanų kalba. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies j punkte yra numatytos vynus identifikuojančios geografinės nuorodos, o ne „vynus identifikuoti skirtos“ geografinės nuorodos.
(žr. 67–72 punktus)
2. Žodiniam žymeniui CUVÉE PALOMAR, kurį prašoma įregistruoti kaip Bendrijos prekių ženklą Nicos sutarties 33 klasei priklausančiam „vynui“, taikomas Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 7 straipsnio 1 dalies j punkte numatytas absoliutus atsisakymo registruoti pagrindas dėl kontroliuojamos kilmės vietos nuorodos „valencia“ buvimo.
Pagal Ispanijos teisę kontroliuojamos kilmės vietos nuorodos „valencia“ saugomą gamybos zoną, be kita ko, sudaro Clariano subregionas, į kurį įeina ir savivaldybė pavadinimu „el Palomar“.
Taigi pagal Ispanijos teisės aktus ir atitinkamai pagal Reglamento Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo 52 straipsnį, kuriame numatyta, kad jei valstybė narė naudoja konkretaus regiono pavadinimą rūšiniam vynui, pagamintam konkrečiuose regionuose (rūšinis vynas pkr), pavadinti, tas pavadinimas negali būti naudojamas pavadinti vyno sektoriaus produktus, kurie nėra pagaminti tame regione, ir (arba) produktus, pavadintus tuo pavadinimu ne pagal atitinkamas Bendrijos ar nacionalines taisykles, pavadinimas „el Palomar“ yra rūšiniam vynui pkr naudojama geografinė nuoroda.
Kadangi pavadinimas „el Palomar“ yra rūšiniam vynui pkr naudojama geografinė nuoroda, jis yra vynus identifikuojanti geografinė nuoroda, kaip numatyta Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies j punkte.
Vyno, dėl kurio pateikta registravimo paraiška, kilmės vieta nėra el Palomar savivaldybė. Dėl šios priežasties pateiktas registruoti prekių ženklas yra sudarytas iš rūšinį vyną pkr identifikuojančios geografinės nuorodos, nors vyno, kuriam prašoma įregistruoti prekių ženklą, kilmė yra kitokia.
(žr. 82, 86–88, 110–112 punktus)
3. Geografinių nuorodų apsauga Bendrijoje, įsteigta Reglamentu Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo, remiasi valstybių narių teisės aktuose laikantis atitinkamų minėto reglamento nuostatų apibrėžtomis geografinėmis nuorodomis. Iš tikrųjų ši apsauga neišplaukia nei iš autonominės Bendrijos procedūros, nei iš mechanizmo, pagal kurį valstybių narių pripažintos geografinės nuorodos būtų patvirtinamos privalomu Bendrijos aktu.
Vienintelė iš Reglamento Nr. 1493/1999 54 straipsnio 4 ir 5 dalių kylanti pareiga valstybėms narėms – persiųsti Komisijai jų pripažintų rūšinių vynų, pagamintų konkrečiuose regionuose (rūšiniai vynai pkr) sąrašą, nurodant kiekvienam iš jų taikomų nacionalinių nuostatų, reglamentuojančių jų gamybą, detales, o Komisijai – paskelbti šį sąrašą Oficialiojo leidinio C (o ne L) serijoje.
Kadangi geografinių nuorodų apsaugos šaltinis yra valstybių narių teisės aktai, galimybė prieš trečiuosius asmenis remtis nacionalinėmis priemonėmis, kuriomis valstybė narė suteikia rūšiniam vynui pkr konkretaus regiono, savivaldybės, jos dalies ar vietovės pavadinimą pagal Reglamento Nr. 1493/1999 52 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, kyla iš šių nuostatų paskelbimo jas priėmusios valstybės narės oficialiajame leidinyje.
(žr. 97–99 punktus)
4. Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 7 straipsnio 1 dalies j punkte numatytas absoliutus atmetimo pagrindas taikomas nereikalaujant išsiaiškinti, ar pateikti registruoti prekių ženklai gali suklaidinti visuomenę arba ar jie sukelia jai pavojų supainioti prekių kilmę.
(žr. 120 punktą)
5. Taikant Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 7 straipsnio 1 dalies j punkte numatytą atmetimo pagrindą pakanka, kad prekių ženklai turėtų ar būtų sudaryti iš elementų, leidžiančių neklystamai identifikuoti atitinkamą geografinę nuorodą, neatsižvelgiant į jos dalimi galinčius būti žymimuosius ar nežymimuosius artikelius. Kitaip būtų tik tuo atveju, jei geografinę nuorodą sudarytų vietovės pavadinimas su nuo jo neatskiriamu artikeliu, suteikiančiu šiam pavadinimui atskirą ir savarankišką reikšmę.
(žr. 125–126 punktus)
6. Kadangi pagal Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 7 straipsnio 1 dalies j punktą įregistruoti pateiktą prekių ženklą turi būti atsisakyta vien todėl, kad jis apima ar yra sudarytas iš vynus identifikuojančios geografinės nuorodos, kai tų vynų kilmė yra kitokia, darytina išvada, jog aplinkybė, kad kontroliuojama kilmės vietos nuoroda pripažintas pavadinimas nėra žinomas plačiajai visuomenei ar suinteresuotiems jos sluoksniams ar kad jis daugiareikšmis ir tai susilpnina jo, kaip geografinės nuorodos, reikšmę, neturi įtakos taikant šį absoliutų atmetimo pagrindą.
(žr. 131 punktą)
BENDROJO TEISMO (trečioji kolegija)
SPRENDIMAS
2010 m. gegužės 11 d.(*)
„Bendrijos prekių ženklas – Žodinio Bendrijos prekių ženklo CUVÉE PALOMAR paraiška – Absoliutus atmetimo pagrindas – Vynų prekių ženklai, kuriuose yra geografinių nuorodų – TRIPS sutartis – Reglamento (EB) Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies j punktas (dabar – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies j punktas)“
Byloje T‑237/08
Abadía Retuerta, SA, įsteigta Sardón de Duero (Ispanija), atstovaujama advokatų X. Fàbrega Sabaté ir M‑l. Curell Aguilà,
ieškovė,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą J. Crespo Carrillo,
atsakovę,
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2008 m. balandžio 2 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1185/2007‑1), susijusio su žodinio žymens CUVÉE PALOMAR registravimu kaip Bendrijos prekių ženklo,
BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas J. Azizi, teisėjai E. Cremona ir S. Frimodt Nielsen (pranešėjas),
posėdžio sekretorius J. Palacio González, vyriausiasis administratorius,
susipažinęs su ieškiniu, pateiktu Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai 2008 m. birželio 19 d.,
susipažinęs su atsakymu į ieškinį, pateiktu Pirmosios instancijos kanceliarijai 2008 m. rugsėjo 18 d.,
įvykus 2009 m. lapkričio 24 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Teisinis pagrindas
Tarptautinės teisės aktai
1 Sutartis dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (toliau – TRIPS sutartis), esanti Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) steigimo sutarties 1 C priede, buvo pasirašyta 1994 m. balandžio 15 d. Marakeše ir patvirtinta 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimu 94/800/EB dėl daugiašalių derybų Urugvajaus raunde (1986–1994) priimtų susitarimų patvirtinimo Europos Bendrijos vardu jos kompetencijai priklausančių klausimų atžvilgiu (OL L 336, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 21 t., p. 80).
2 TRIPS sutarties 23 straipsnyje „Papildoma vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų geografinių nuorodų apsauga“ nustatyta:
„1. Kiekviena valstybė narė numato suinteresuotosioms šalims teisėtas priemones, kad išvengtų vynus identifikuojančios geografinės nuorodos naudojimo vynams, kilusiems ne iš tos vietovės, kuri nurodyta minimoje geografinėje nuorodoje, arba stiprius alkoholinius gėrimus identifikuojančios geografinės nuorodos naudojimo stipriems alkoholiniams gėrimams, kilusiems ne iš tos vietovės, kuri nurodyta minimoje geografinėje nuorodoje, net jeigu tikroji prekių kilmė yra nurodyta arba geografinė nuoroda yra vartojama vertime arba kartu vartojami tokie žodžiai kaip „rūšis“, „tipas“, „stilius“, „imitacija“ ar pan.
2. Vynų prekių ženklo, kuriame yra arba kurį sudaro vynus identifikuojanti geografinė nuoroda, arba stiprių alkoholinių gėrimų prekių ženklo, kuriame yra arba kurį sudaro stiprius alkoholinius gėrimus identifikuojanti geografinė nuoroda, registruoti neturi būti leidžiama arba jo registracija turi būti panaikinama ex officio, jeigu tai daryti leidžia valstybės narės teisės aktai arba to prašo suinteresuotoji šalis, kai vynų ar stiprių alkoholinių gėrimų kilmė yra kitokia.
3. Jei vynų geografinės nuorodos homoniminės, tai apsauga turi būti teikiama kiekvienai nuorodai, kaip nurodyta 22 straipsnio 4 dalyje. Kiekviena valstybė narė nustato praktines sąlygas, pagal kurias viena nuo kitos bus atskiriamos homoniminės nuorodos, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti teisingą režimą atitinkamiems gamintojams ir į tai, kad nebūtų klaidinami vartotojai.
4. Siekiant palengvinti vynų geografinių nuorodų apsaugą, TRIPS taryboje turi įvykti derybos dėl daugiašalės vynų geografinių nuorodų pranešimo ir registravimo sistemos sukūrimo, kuri būtų tinkama apsauga valstybėms narėms, dalyvaujančioms tokioje sistemoje.“
3 TRIPS sutarties 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta:
„Jeigu prekių ženklas buvo taikomas [pateiktas registruoti] ar įregistruotas sąžiningai arba jeigu teisės į prekių ženklą buvo įgytos sąžiningai jį naudojant: <…>
b) iki įvedant geografinės nuorodos apsaugą jos kilmės šalyje,
priemonės, kurios priimamos tam, kad būtų įgyvendintas šis skyrius, nesumažina prekių ženklo galimybės būti įregistruotam ar jo registracijos galiojimo arba teisės naudoti prekių ženklą tokiu pagrindu, jog toks prekių ženklas yra tapatus geografinei nuorodai arba į ją panašus.“
Bendrijos teisės aktai
4 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146) 7 straipsnio 1 dalies j punktas buvo įtrauktas 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 3288/94, iš dalies keičiančiu Reglamentą Nr. 40/94, skirtu Urugvajaus raunde pasiektiems susitarimams įgyvendinti (OL L 349, 1994, p. 83; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 185). Šioje nuostatoje, tapusioje 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1) 7 straipsnio 1 dalies j punktu, nustatyta:
„Neregistruojami šie žymenys: j) vynų prekių ženklai, kuriuose yra arba kurie sudaryti iš vynus identifikuojančios geografinės nuorodos <...>, kuriuos siekiama įregistruoti kaip tos kilmės neturinčių vynų <...> prekių ženklus.“
5 Reglamento Nr. 3288/94 ketvirtoje konstatuojamojoje dalyje patikslinama: „kadangi TRIPS sutarties 23 straipsnio 2 dalyje numatyta atsisakyti teikti teisinę apsaugą arba paskelbti negaliojančiais vynų bei stiprių alkoholinių gėrimų prekių ženklus, kuriuose yra arba kurie sudaryti iš neteisingų geografinių nuorodų, nekeliant sąlygos, kad dėl savo kilmės [jie] klaidintų visuomenę, Reglamento (EB) Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalis turi būti papildyta nauju j punktu“.
6 Šiai bylai taikomos 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo (OL L 179, 1999, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 26 t., p. 25) redakcijos 50 straipsnyje nustatyta:
„1. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kad suinteresuotos šalys galėtų pagal [TRIPS] 23 ir 24 straipsniuose išdėstytas sąlygas neleisti geografinės nuorodos, priskiriamos [Reglamento Nr. 1493/1999] 1 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytiems produktams, Bendrijoje naudoti tiems produktams, kurie nėra kilę iš geografine nuoroda įvardijamos vietovės, netgi kai tikroji prekių kilmė yra nurodyta arba geografinė nuoroda yra išversta į kitą kalbą arba vartojama kartu su tokiais žodžiais kaip „rūšis“, „tipas“, „stilius“, „imitacija“ ar panašiais.
2. Šiame straipsnyje „geografinės nuorodos“ reiškia nuorodas į tai, kad produkto kilmės vieta yra trečiosios šalies, kuri yra [PPO] narė, teritorija arba tos teritorijos kuris nors regionas ar vietovė, jei tai geografinei kilmės vietai gali būti priskiriama tam tikra kokybė, reputacija ar kita kuri nors produkto charakteristika.“
7 Reglamento Nr. 1493/1999 52 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta:
„Jei valstybė narė naudoja konkretaus regiono pavadinimą rūšiniam vynui, pagamintam konkrečiuose regionuose (rūšinis vynas pkr), pavadinti arba prireikus vynui, skirtam perdirbti į tokį rūšinį vyną pkr, pavadinti, tas pavadinimas negali būti naudojamas pavadinti vyno sektoriaus produktus, kurie nėra pagaminti tame regione, ir (arba) produktus, pavadintus tuo pavadinimu ne pagal atitinkamas Bendrijos ar nacionalines taisykles. Tai taip pat taikoma tais atvejais, kai valstybė narė vartoja mažo administracinio teritorinio vieneto, jo dalies ar mažos vietovės pavadinimą tik rūšiniam vynui pkr pavadinti arba prireikus vynui, skirtam perdirbti į tokį rūšinį vyną pkr, pavadinti.“
8 Reglamento Nr. 1493/1999 54 straipsnyje nustatyta:
„1. Rūšiniai vynai, pagaminti konkrečiuose regionuose – tai vynai, kurie atitinka šios antraštinės dalies nuostatas ir dėl to priimtas Bendrijos bei nacionalines nuostatas.
4. Valstybės narės pateikia Komisijai rūšinių vynų pkr, kuriuos jos pripažįsta, sąrašą, nurodydamos kiekvienam šių rūšinių vynų pkr taikomų nacionalinių nuostatų, reglamentuojančių tų rūšinių vynų pkr gamybą, detales.
5. Komisija sąrašą paskelbia [Oficialiojo leidinio] C serijoje.“
9 Komisija, remdamasi Reglamento Nr. 1493/1999 54 straipsnio 4 dalimi, pirmą kartą paskelbė rūšinių vynų, pagamintų konkrečiuose regionuose (rūšiniai vynai pkr), sąrašą 1999 m. vasario 19 d. Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje (C 46, p. 113). Šiame sąraše, kuriuo buvo panaikintas ir pakeistas ankstesnis sąrašas, paskelbtas 1996 m. lapkričio 15 d. Oficialiajame leidinyje C 344 (p. 110) pagal 1987 m. kovo 16 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 823/87, nustatančio specialias nuostatas dėl rūšinių vynų pkr (OL L 84, p. 59), 1 straipsnio 3 dalį, minima, kiek tai susiję su Ispanija, kontroliuojama kilmės vietos nuoroda „valencia“ ir nurodomi šie ministro dekretai: 1987 m. birželio 13 d. (Boletín oficial del Estado (BOE), 1987 m. liepos 3 d.), 1991 m. kovo 11 d. (BOE, 1991 m. kovo 14 d.) ir 1995 m. lapkričio 29 m. (BOE, 1995 m. gruodžio 8 d.).
10 Naują rūšinių vynų pkr sąrašą Komisija paskelbė 2004 m. balandžio 14 d. Oficialiajame leidinyje C 90 (p. 1). Kiek tai susiję su Ispanija ir regionu Valencia (Valensija), jame minimas subregionas Clariano ir 2000 m. spalio 19 d. ministro dekretas (BOE, 2000 m. lapkričio 3 d.) bei Ministro dekretas APA/1815/2002 (BOE, 2002 m. liepos 16 d.).
11 Vėliau Komisija skelbė naujus sąrašus Oficialiajame leidinyje 2006 m. (C 41, p. 1) ir 2007 m. (C 106, p. 1). Šiuose sąrašuose yra tos pačios nuorodos į Valensijos regioną, Clariano subregioną ir į ministro dekretus, kokios buvo pateiktos 2004 m. balandžio 14 d. Oficialiajame leidinyje (C 90).
Nacionalinės teisės aktai
12 Naujo Nutarimo dėl kontroliuojamos kilmės vietos nuorodos „valencia“ ir ją administruojančios tarybos, patvirtinto 2000 m. spalio 19 d. ministro dekretu ir paskelbto 2000 m. lapkričio 3 d. Boletín Oficial del Estado, 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:
„1. Šia kontroliuojama kilmės vietos nuoroda suteikiama apsauga atitinka numatytąją 1970 m. gruodžio 2 d. Įstatymo Nr. 25/1970 81 straipsnyje ir kituose taikytinuose teisės aktuose bei taikoma žodžiui „Valencia“ ir visiems subregionų, apygardų, savivaldybių, vietovių ir teritorijų, patenkančių į 4 straipsnyje nurodytas gamybos ir brandinimo zonas, pavadinimams.
2. Draudžiama kitam vynui naudoti pavadinimus, prekių ženklus, žodžius, frazes ir žymenis, kurie dėl savo fonetinio ar grafinio panašumo į kontroliuojamos kilmės vietos nuorodos saugomus pavadinimus, prekių ženklus, žodžius, frazes ir žymenis gali būti supainioti su tais, kurie reglamentuojami šiuo įstatymu, net jei prieš juos nurodomi žodžiai „rūšis“, „tipas“, „stilius“, „išpilstyta“, „laikyta rūsyje“ ir pan.“
13 Naujo Nutarimo dėl kontroliuojamos kilmės vietos nuorodos „valencia“ ir ją administruojančios tarybos 4 straipsnio 1 dalyje numatyta:
„Kontroliuojamos kilmės vietos nuorodos „valencia“ saugomą gamybos zoną sudaro Valensijos provincijos žemės, kurias administruojanti taryba pripažįsta tinkamomis auginti 5 straipsnyje nurodytas vynuogių rūšis; ji apima toliau išvardytus subregionus ir savivaldybes: <...> Clariano subregionas: <...> Palomar <...>.“
14 Naujo Nutarimo dėl kontroliuojamos kilmės vietos nuorodos „valencia“ ir ją administruojančios tarybos 4 straipsnio 1 dalis buvo pakeista 2002 m. liepos 4 d. Ministro dekretu APA/1815/2002 (BOE, Nr. 169, 2002 m. liepos 16 d., p. 25958). Juo žodis „Palomar“ buvo pakeistas į „el Palomar“.
Ginčo aplinkybės
15 2006 m. lapkričio 27 d. ieškovė Abadía Retuerta, SA, remdamasi Reglamentu Nr. 40/94, pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą.
16 Prekių ženklas, kurį buvo prašoma įregistruoti, yra žodinis žymuo CUVÉE PALOMAR.
17 Prekės, kurioms buvo prašoma įregistruoti prekių ženklą, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 33 klasei ir atitinka šį aprašymą: „vynas“.
18 Ekspertas, manydamas, kad pateiktam registruoti prekių ženklui taikomas Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies j punkte numatytas absoliutus atmetimo pagrindas, 2007 m. birželio 5 d. sprendimu atmetė registravimo paraišką.
19 Ieškovė pateikė apeliaciją dėl eksperto sprendimo.
20 2008 m. balandžio 2 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) Pirmoji apeliacinė taryba atmetė apeliaciją ir nurodė ieškovei atlyginti per procedūrą patirtas išlaidas.
21 Apeliacinė taryba primena, jog remiantis Teisingumo Teismo praktika (žr. 2004 m. lapkričio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo Anheuser-Busch, C‑245/02, Rink. p. I‑10989, 42 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką), kadangi Bendrija yra TRIPS sutarties šalis, ji kiek įmanoma privalo aiškinti savo teisės aktus, reglamentuojančius prekių ženklus, atsižvelgdama į šios sutarties tekstą ir tikslą (ginčijamo sprendimo 13 punktas).
22 Apeliacinė taryba patikslina, kad palyginus TRIPS 22 straipsnio 3 dalies ir 23 straipsnio 2 dalies nuostatas matyti, jog pastaroji nuostata, kurios turinys buvo inkorporuotas į Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies j punktą, yra lex specialis, numatantis ypatingą draudimą registruoti geografines nuorodas, skirtas žymėti vyną ir stiprius alkoholinius gėrimus. Jos teigimu, tai yra absoliutus ir besąlyginis draudimas, nes jam netaikoma sąlyga, kad geografinės nuorodos naudojimu minėtoms prekėms skirtuose prekių ženkluose visuomenė būtų klaidinama dėl tikros kilmės vietos, tačiau ši sąlyga aiškiai taikoma TRIPS 22 straipsnio 3 dalyje numatytam bendram draudimui registruoti geografines nuorodas (ginčijamo sprendimo 16 ir 17 punktai).
23 Apeliacinė taryba iš esmės pripažįsta, kad el Palomar yra vienos Clariano subregiono savivaldybės pavadinimas, ir, remiantis taikomais Bendrijos ir nacionalinės teisės aktais, yra kontroliuojamos kilmės vietos nuorodos „valencia“ saugoma gamybos zona (ginčijamo sprendimo 19 ir 20 punktai).
24 Apeliacinė taryba mano, kad tarp kontroliuojamos kilmės vietos nuorodos „valencia“ saugomo el Palomar savivaldybės pavadinimo ir į pateiktą registruoti prekių ženklą įtraukto žodžio „palomar“ yra didelis panašumas (ginčijamo sprendimo 26 punktas).
25 Apeliacinė taryba mano, kad dėl to, remiantis 2000 m. spalio 19 d. ministro dekreto 2 straipsnio 2 dalimi, jį draudžiama naudoti, nes Bendrijos prekių ženklą prašoma įregistruoti ne iš minėtos zonos kilusiam vynui (ginčijamo sprendimo 26 punktas).
26 Apeliacinė taryba taip pat pažymi, kad nors oficialus savivaldybės pavadinimas yra el Palomar, būtent elementas „palomar“ identifikuoja šią konkrečią zoną ir yra esminis elementas, kuriuo grindžiama geografinė nuoroda, ir šis pripažinimas negali priklausyti nuo artikelio „el“ buvimo. Be to, 2000 m. spalio 19 d. ministro dekrete nagrinėjama savivaldybė buvo nurodyta pavadinimu Palomar be artikelio (ginčijamo sprendimo 29 punktas).
27 Kadangi kontroliuojamos kilmės vietos nuorodos apsauga taikoma ir savivaldybių pavadinimams, šiuo atveju el Palomar ir žodžiams, kurie dėl jų panašumo gali suklaidinti, kaip tai atsitiko su į pateiktą registruoti prekių ženklą įtrauktu žodžiu „palomar“, Apeliacinė taryba nurodo, kad pagal taikytinus teisės aktus šio žodžio buvimas pateiktame registruoti Bendrijos prekių ženkle laikytinas vynui žymėti skirta geografine nuoroda. Kadangi nagrinėjamų prekių kilmė kitokia, Apeliacinė taryba mano, kad, remiantis Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies j punktu, negalima įregistruoti pateikto Bendrijos prekių ženklo vynui, nes jame yra klaidinga geografinė nuoroda (ginčijamo sprendimo 30 punktas).
28 Galiausiai Apeliacinė taryba patikslina, kad šis vertinimas taip pat taikomas pakeistam paraiškoje nurodytų prekių aprašymui, būtent „vynas, kilęs iš vyno gamybos valdos, žinomos pavadinimu „Pago Palomar“, esančios Sardón de Duero (Valjadolidas, Ispanija) savivaldybėje“. Apeliacinė taryba mano, kad šis apribojimas neleidžia atsakyti į pateiktą prieštaravimą, nes juo tik pabrėžiama aplinkybė, kad pateiktame registruoti prekių ženkle yra geografinė nuoroda, neatitinkanti ja žymimų prekių kilmės, o tai prieštarauja Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies j punktui (ginčijamo sprendimo 31 punktas).
Procesas ir šalių reikalavimai
29 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.
30 VRDT Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Šalių argumentai
31 Savo ieškinį ieškovė grindžia vieninteliu pagrindu, susijusiu su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies j punkto pažeidimu.
32 Pirmiausia ieškovė iš esmės nurodo, kad Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies j punktą reikia aiškinti siaurai, nes jame įtvirtintas draudimas registruoti. Dėl šios priežasties ji mano, kad ši nuostata netaikoma nagrinėjamoje byloje, nes pateiktame registruoti prekių ženkle CUVÉE PALOMAR nėra kontroliuojamos kilmės vietos nuorodos „el Palomar“.
33 Kaip nurodyta naujo Nutarimo dėl kontroliuojamos kilmės vietos nuorodos „valencia“ ir ją administruojančios tarybos, iš dalies pakeisto Ministro dekretu APA/1815/2002, 4 straipsnio 1 dalyje, tikrasis savivaldybės pavadinimas yra el Palomar, o ne Palomar.
34 Antra, ieškovė teigia, jog tai, kad kontroliuojamą kilmės vietos nuorodą „valencia“ ginti kompetentingos institucijos nepateikė prieštaravimo dėl prekių ženklo paraiškos, rodo, kad dėl šio prekių ženklo ir savivaldybės pavadinimo nėra ginčo.
35 Trečia, ieškovė teigia, kad el Palomar savivaldybėje gyvena kiek daugiau nei 500 žmonių. Taigi tai labai maža savivaldybė, visiškai nežinoma paprastiems Ispanijos ir Europos vartotojams, kurie neįsivaizduoja, kad vynas su kontroliuojama kilmės vietos nuoroda „valencia“ gaminamas el Palomar. Taigi pavadinimas el Palomar suinteresuotajai visuomenei yra visiškai nežinomas geografinis pavadinimas.
36 Ieškovė iš esmės nurodo, kad su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktu (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktas) susijusi teismų praktika, pagal kurią Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktas netaikomas prekių ženklams, sudarytiems iš nežinomų geografinių zonų pavadinimų (1999 m. gegužės 4 d. Teisingumo Teismo sprendimo Windsurfing Chiemsee, C‑108/97 ir C‑109/97, Rink. p. I‑2779, 31–33 punktai), mutatis mutandis taip pat turi būti taikoma Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies j punkte numatytam absoliučiam atmetimo pagrindui.
37 Ketvirta, ieškovė teigia, jog Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies j punktą reikia aiškinti taip, kad norint taikyti absoliutų registravimo draudimą pateiktas registruoti prekių ženklas turi apimti ar būti sudarytas iš klaidingos geografinės nuorodos.
38 Tačiau, ieškovės teigimu, prekių ženklo CUVÉE PALOMAR paraiška neapima ir nėra sudaryta iš klaidingos geografinės nuorodos. Atvirkščiai, šiuo prekių ženklu žymima ieškovės vyno geografinė kilmė. Prekių ženkle CUVÉE PALOMAR žodis „palomar“ iš tikro žymi nuo XIX a. egzistuojantį Palomar vynuogyną, esantį Abadía Retuerta priklausančioje Retuerta valdoje Ispanijos Sardón de Duero savivaldybėje (Valjadolidas).
39 Anot ieškovės, akivaizdu, kad būdama Palomar vynuogyno savininke ji turi visas teises žymėti šiame vynuogyne pagamintą vyną prekių ženklu CUVÉE PALOMAR. Būtent dėl šios priežasties, siekdama patenkinti VRDT pareikštus prieštaravimus ir išvengti bet kokios su jos prekių geografine kilme susijusios klaidos, 2007 m. vasario 16 d. ji sutiko apriboti prekių ženklo paraišką, nurodydama tik „vyną, kilusi iš vynuogyno, žinomo kaip „Palomar vynuogynas“, esančio Sardón de Duero savivaldybėje (Valjadolidas, Ispanija)“.
40 Dėl šios priežasties ieškovė iš esmės mano, kad pateiktame registruoti prekių ženkle CUVÉE PALOMAR nėra jokios klaidingos geografinės nuorodos, nes Palomar vynuogynas egzistuoja ir priklauso jai, ir kad todėl pateiktam registruoti prekių ženklui neturi būti taikomas Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies j punkte numatytas absoliutus registravimo draudimas.
41 Penkta, ieškovė teigia, kad jai priklausančio Palomar vynuogyno pavadinimas, minimas nuo XIX a., kaip nurodyta šio sprendimo 38 punkte, yra daug senesnis už el Palomar savivaldybės pripažinimą – 2000 m. – gamybos zona, saugoma kontroliuojamos kilmės vietos nuorodos „valencia“. Dėl šios priežasties atsisakymu įregistruoti prekių ženklą CUVÉE PALOMAR pažeidžiamas bendrasis teisės principas, išreikštas lotynišku posakiu prior tempore, potior iure. Ieškovė pažymi, kad 2000 m. spalio 19 d. ministro dekretas, kuriuo el Palomar savivaldybė buvo pripažinta gamybos zona, saugoma kontroliuojamos kilmės vietos nuorodos „valencia“, yra vėlesnis už Ispanijos prekių ženklą Nr. 2.085.129 CUVÉE EL PALOMAR, įregistruotą 1997 m.
42 Šešta, ieškovė iš esmės nurodo, kad žodis „palomar“ yra daugiareikšmis žodis, remiantis Real Academia Española žodynu, reiškiantis: „1) daiktavardį – vieta, kur veisiami balandžiai; 2) būdvardį – kalbant apie virvės rūšį: plonesnė ir labiau susukta nei paprasta virvė“.
43 Jos manymu, ši aplinkybė susilpnina el Palomar savivaldybės pavadinimo, kaip numanomos geografinės nuorodos, reikšmę.
44 Ji mano, kad tuo atveju, kai prekių ženklą sudarantis žymuo, be geografinės reikšmės, turi ir kitą, svarbesnę reikšmę, reikia atsižvelgti į jo pagrindinę reikšmę. Atlikus tokį vertinimą taikytinas atitinkamas teisinis reglamentavimas. Anot ieškovės, žodžio „palomar“ pagrindinė reikšmė, žinoma visiems vartotojams, yra „vieta, kur veisiami balandžiai“.
45 Ieškovė pateikia argumentą: kadangi žodžio „palomar“, kaip tariamos geografinės nuorodos, reikšmė papildyta kitomis šio žodžio reikšmėmis, tas žodis gali atlikti prekių ženklui būdingas funkcijas. Dėl šios priežasties ji mano, kad ginčijamu sprendimu klaidingai išaiškintas Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies j punktas. Ieškovės teigimu, tariamo bendrojo intereso apsauga, kuri pateisina atsisakymą registruoti geografinėms nuorodoms tapačius prekių ženklus, negali būti išplečiama iki absurdo, kai atsisakoma registruoti prekių ženklus, turinčius ir kitą reikšmę arba, kaip nagrinėjamu atveju, žyminčius nagrinėjamų prekių kilmės vietą.
46 Septinta, ieškovė iš esmės teigia, kad jai priklauso keli Bendrijos prekių ženklai – PAGO PALOMAR, ABADIA RETUERTA CUVÉE PALOMAR – žymintys 33 klasei priklausantį vyną, ir vienas ispaniškas prekių ženklas CUVÉE EL PALOMAR, kurį sudaro visas el Palomar savivaldybės pavadinimas.
47 Šiuo klausimu ieškovė remiasi TRIPS sutarties 24 straipsnio 5 dalimi (žr. šio sprendimo 3 punktą).
48 Anot jos, ispaniškas prekių ženklas Nr. 2.085.129 CUVÉE EL PALOMAR buvo įregistruotas 1997 m., taigi anksčiau už kontroliuojamos kilmės vietos nuorodos „valencia“ apsaugos suteikimo el Palomar savivaldybės pavadinimui, kuris buvo įtvirtintas 2000 m.
49 Dėl šios priežasties ieškovė mano, kad prekių ženklų CUVÉE EL PALOMAR (įregistruotas 1997 m.) ir CUVÉE PALOMAR (kurį ji sąžiningai prašo įregistruoti) galiojimas negali būti ginčijamas vien tuo pagrindu, kad šie prekių ženklai panašūs į geografinę nuorodą, kuri tokia pripažinta vėliau.
50 Be to, ieškovė pabrėžia, kad prekių ženklas CUVÉE EL PALOMAR taip pat saugomas keliose Europos Sąjungos valstybėse, 1998 m. rugsėjo 23 d. įregistravus tarptautinį prekių ženklą Nr. 699.977.
51 Dėl Apeliacinės tarybos vertinimo, kad ankstesnės registracijos neturi reikšmės, nes pagal nusistovėjusią teismų praktiką nacionaliniai sprendimai neprivalomi VRDT ir neatleidžia jos nuo pareigos konkrečiai nagrinėjamai bylai taikyti Bendrijos teisės aktus, ieškovė atsikerta, kad Apeliacinė taryba neatsižvelgė į tai, kad dvi iš nurodytų ankstesnių registracijų (būtent Bendrijos prekių ženklai Nr. 4.827.978 PAGO PALOMAR ir Nr. 5.501.978 ABADÍA RETUERTA CUVÉE PALOMAR) nagrinėjo pati VRDT, todėl tai nėra nacionaliniai sprendimai.
52 Ieškovė mano, jog VRDT turėjo atsižvelgti į aplinkybę, kad Vokietijos, Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Austrijos ir Jungtinės Karalystės prekių ženklų tarnybos sutiko įregistruoti prekių ženklą CUVÉE EL PALOMAR, kaip į aiškų pavyzdį, kad Bendrijos prekių ženklui CUVÉE PALOMAR netaikomas nė vienas absoliutus atsisakymo registruoti pagrindas, juo labiau kad pati VRDT pritarė Bendrijos prekių ženklų PAGO PALOMAR ir ABADÍA RETUERTA CUVÉE PALOMAR registracijai.
53 Aštunta, ieškovė iš esmės teigia, kad VRDT įregistravo tokius prekių ženklus, kaip antai CUVÉE MEDITERRANEO, CUVÉE DU GOLFE DE SAINT-TROPEZ ir CUVÉE OCCITANE.
54 Tačiau, anot ieškovės, šie prekių ženklai tiesiogiai ir akivaizdžiai susiję su vynuogininkystės srityje žinomomis geografinėmis zonomis, atsižvelgiant į tai, kad europiečiai bendrai sugeba geografiškai identifikuoti Viduržemio jūros regioną, Sen Tropezo įlanką ir Oksitaniją.
55 Ieškovės teigimu, iš to darytina išvada, kad atsisakymas įregistruoti prekių ženklą CUVÉE PALOMAR yra lygybės principo pažeidimas ir savavališkas VRDT sprendimas.
56 Galiausiai posėdyje ieškovė iš esmės nurodė aplinkybę, kad 2007 m. Oficialiajame leidinyje Komisijos paskelbtame rūšinių vynų pkr sąraše nėra pavadinimo el Palomar, o tik pateikiama nuoroda į šį pavadinimą mininčius nacionalinės teisės aktus. Tačiau, anot jos, sąrašo paskelbimas Oficialiajame leidinyje yra būtina sąlyga, kad galima būtų remtis nacionalinės teisės aktais saugomomis geografinėmis nuorodomis. Kadangi geografinė nuoroda el Palomar nebuvo paskelbta Oficialiajame leidinyje, ja negalima remtis prieš ieškovę.
57 Posėdyje ieškovė taip pat teigė, kad sąrašas Oficialiajame leidinyje buvo paskelbtas tik 2007 m., t. y. po prekių ženklo paraiškos pateikimo 2006 m. lapkričio 27 d. Tačiau faktas, lemiantis galimybę remtis nacionalinės teisės aktais saugomomis geografinėmis nuorodomis, anot jos, yra Komisijos atliekamas sąrašo paskelbimas Oficialiajame leidinyje. Dėl šios priežasties, jei Bendrasis Teismas pripažintų, kad sąrašo, kuriame yra tik nuorodos į nacionalinės teisės aktus, kur minimas pavadinimas el Palomar, paskelbimo Oficialiajame leidinyje pakanka užtikrinti šio pavadinimo viešumą, reikėtų konstatuoti, kad paskelbta buvo jau pateikus prekių ženklo paraišką, todėl šia saugoma geografine nuoroda negalima remtis prieš ieškovę.
58 VRDT ginčija šiuos argumentus ir iš esmės mano, kad Apeliacinė taryba ginčijamame sprendime teisingai įvertino faktines ir teisines aplinkybes.
Bendrojo Teismo vertinimas
59 Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies j punkte numatyta, kad neregistruojami vynų prekių ženklai, kuriuose yra arba kurie sudaryti iš vynus identifikuoti skirtų geografinių nuorodų, kai tų vynų kilmė yra kitokia.
60 Siekiant taikyti šią nuostatą reikia nustatyti sąvokos „indication géographique destinée à identifier les vins“ (vynus identifikuoti skirta geografinė nuoroda) reikšmę.
61 Reglamente Nr. 40/94 neapibrėžiama vynus identifikuoti skirtos geografinės nuorodos sąvoka.
62 Vis dėlto pažymėtina, kad Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies j punktas buvo įtrauktas Reglamentu Nr. 3288/94.
63 Reglamento Nr. 3288/94 ketvirtoje konstatuojamojoje dalyje patikslinama, kad „TRIPS sutarties 23 straipsnio 2 dalyje numatyta atsisakyti teikti teisinę apsaugą arba paskelbti negaliojančiais vynų bei stiprių alkoholinių gėrimų prekių ženklus, kuriuose yra arba kurie sudaryti iš neteisingų geografinių nuorodų, nekeliant sąlygos, kad dėl savo kilmės jie klaidintų visuomenę“ ir kad „Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalis turi būti papildyta nauju j punktu“.
64 Primintina: kadangi Bendrija yra TRIPS sutarties šalis, ji kiek įmanoma privalo aiškinti savo teisės aktus, reglamentuojančius prekių ženklus, atsižvelgdama į šios sutarties tekstą ir tikslą (žr. šio sprendimo 21 punkte minėto Sprendimo Anheuser-Busch 42 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
65 Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką Bendrijos su trečiosiomis šalimis sudarytos sutarties nuostata pripažįstama tiesiogiai taikoma, jei, atsižvelgiant į šios sutarties tekstą, dalyką ir pobūdį, galima daryti išvadą, kad šioje nuostatoje įtvirtinta aiški, tiksli ir besąlyginė pareiga, kuriai vykdyti ar poveikiui nebūtinas joks vėliau priimtas aktas (2000 m. gruodžio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Dior ir kt., C‑300/98 ir C‑392/98, Rink. p. I‑11307, 42 punktas).
66 Vis dėlto Teisingumo Teismas nusprendė, pirma, kad dėl savo pobūdžio ir struktūros PPO sutartis ir jos priedai iš esmės nėra normos, pagal kurias Teisingumo Teismas kontroliuoja Bendrijos institucijų veiksmus nagrinėdamas ieškinį dėl panaikinimo (šio sprendimo 65 punkte minėto Sprendimo Dior ir kt. 42 punktas), ir, antra, kad prie PPO sutarties pridėtomis TRIPS sutarties nuostatomis privatiems asmenims nesuteikiamos teisės, kuriomis jie tiesiogiai galėtų remtis teisme pagal Bendrijos teisę (šio sprendimo 65 punkte minėto Sprendimo Dior ir kt. 43 punktas).
67 Iš šios Teisingumo Teismo praktikos matyti, jog, nepaisant to, kad TRIPS sutarties nuostatos neveikia tiesiogiai, prekių ženklus reglamentuojančius teisės aktus – šioje byloje tai yra Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies j punktas – privalu kiek įmanoma aiškinti atsižvelgiant į šios sutarties tekstą ir tikslą.
68 Pažymėtina, kad Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies j punkto versijoje prancūzų kalba esanti sąvoka „indication géographique destinée à identifier les vins“ (vynus identifikuoti skirta geografinė nuoroda) skiriasi nuo šio sprendimo 2 punkte cituotame TRIPS 23 straipsnyje esančios sąvokos.
69 Tačiau remiantis 1994 m. balandžio 15 d. Marakeše pasirašytu Baigiamuoju dokumentu, išreiškiančiu daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raundo rezultatus (OL L 336, p. 253; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 21 t., p. 345), kurio tekstas buvo parengtas prancūzų, anglų ir ispanų kalbomis, tekstai kitomis dviem kalbomis taip pat yra autentiški.
70 Reikia pažymėti, kad žodžiai „geographical indication identifying wines“ (vynus identifikuojanti geografinė nuoroda) vartojami tiek TRIPS sutarties 23 straipsnio, tiek Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies j punkto versijose anglų kalba.
71 Be to, žodžiai „indicación geográfica que identifique vinos“ (vynus identifikuojanti geografinė nuoroda) vartojami TRIPS 23 straipsnio versijoje ispanų kalba, o žodžiai „indicación geográfica que identifique el vino“ (vyną identifikuojanti geografinė nuoroda) – Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies j punkto versijoje ispanų kalba.
72 Dėl šios priežasties darytina išvada, kad Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies j punkte yra numatytos vynus identifikuojančios geografinės nuorodos, o ne „vynus identifikuoti skirtos“ geografinės nuorodos.
73 Vynų geografinės nuorodos ir jų apsauga nustatomos Reglamentu Nr. 1493/1999, kuris ratione temporis taikomas nagrinėjamai bylai.
74 Be to, vynus identifikuojančios geografinės nuorodos sąvoką atsižvelgiant į Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies j punktą reikia skaityti atsižvelgiant į taikytinas Bendrijos teisės nuostatas, kuriomis nustatomos vynų geografinės nuorodos ir jų apsauga. Taigi reikia remtis Reglamentu Nr. 1493/1999, kuriuo taip pat siekiama užtikrinti Bendrijos teisės aktų atitiktį TRIPS sutarties nuostatoms, kaip matyti iš šio reglamento 56 ir 80 konstatuojamųjų dalių.
75 Reglamento Nr. 1493/1999 50 straipsnio 1 dalis yra susijusi su iš trečiųjų šalių kilusiems produktams naudojamų geografinių nuorodų apsauga pagal TRIPS sutarties 23 ir 24 straipsnius.
76 Tačiau minėto reglamento 50 straipsnio 2 dalyje geografinės nuorodos sąvoka apibrėžiama tik dėl šio straipsnio 1 dalies taikymo.
77 Dėl šios priežasties reikia remtis kitomis Reglamento Nr. 1493/1999 nuostatomis, siekiant nustatyti geografinės nuorodos sąvokos turinį atsižvelgiant į šį reglamentą.
78 Reglamento Nr. 1493/1999 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Šiame skyriuje ir VII bei VIII prieduose išdėstytos taisyklės dėl tam tikrų produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, aprašymo, pavadinimo ir pateikimo bei tam tikrų duomenų ir terminų apsaugos.“
79 Remiantis Reglamento Nr. 1493/1999 47 straipsnio 2 dalies e punktu, 1 dalyje nurodytos taisyklės visų pirma turi apimti nuostatas, reglamentuojančias geografinių nuorodų vartojimą.
80 Reglamento Nr. 1493/1999 VI priedo A dalyje numatyta:
„1. „Konkretus regionas“ – tai vynuogių auginimo vietovė arba vynuogių auginimo vietovių junginys, kuriose gaminami vynai, turintys tam tikrų kokybės charakteristikų, ir kurių pavadinimai yra naudojami rūšiniams vynams pkr apibūdinti.
2. Kiekvieno konkretaus regiono ribos turi būti tiksliai nustatytos kiek galima labiau remiantis atskirais vynuogynais ar vynuogynų sklypais. Tokias ribas turi nustatyti kiekviena atitinkama valstybė narė, atsižvelgdama į veiksnius, kurie turi įtakos tuose regionuose gaminamų vynų kokybei, pvz., dirvos ar podirvio rūšį, klimatą ir atskiro vynuogyno vietą.
3. Konkretus regionas vadinamas jo geografiniu pavadinimu <…>
4. Geografiniai pavadinimai, kuriais apibūdinami konkretūs regionai, turi būti pakankamai tikslūs ir siejami su gamybos vietove, kad esant įvairioms aplinkybėms jie nebūtų painiojami.“
81 Reglamento Nr. 1493/1999 B dalies 1 punkto c papunkčio pirmoje įtraukoje numatyta:
„Produktų, pagamintų Bendrijoje, ženklinimas gali būti papildytas tokiais duomenimis pagal tam tikras sąlygas, kurios turi būti nustatytos, nurodant: <…> rūšinio vyno pkr: <…> nuorodą į geografinę vietovę, mažesnę už konkretų regioną pagal vyną pagaminusios valstybės narės nustatytas nuostatas.“
82 Reglamento Nr. 1493/1999 52 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje patikslinama, kad jei valstybė narė naudoja konkretaus regiono pavadinimą rūšiniam vynui pkr pavadinti, tas pavadinimas negali būti naudojamas pavadinti vyno sektoriaus produktus, kurie nėra pagaminti tame regione, ir (arba) produktus, pavadintus tuo pavadinimu ne pagal atitinkamas Bendrijos ar nacionalines taisykles. Tai taip pat taikoma tais atvejais, kai valstybė narė vartoja mažo administracinio teritorinio vieneto, jo dalies ar mažos vietovės pavadinimą tik rūšiniam vynui pkr pavadinti.
83 Kitaip tariant, Reglamentu Nr. 1493/1999 valstybėms narėms suteikiama teisė suteikti rūšiniam vynui pkr savivaldybės, jos dalies ar mažos vietovės pavadinimą. Tokiu atveju šio pavadinimo negalima naudoti pavadinti vyno sektoriaus produktus, kurie nėra pagaminti toje savivaldybėje, jos dalyje ar vietovėje ir (arba) produktus, pavadintus tuo pavadinimu ne pagal atitinkamas Bendrijos ar nacionalines taisykles.
84 Taigi reikia konstatuoti, kad taikydamos Reglamentą Nr. 1493/1999 valstybės narės savo teritorijose turi nustatyti geografines nuorodas, kurias jos ketina saugoti.
85 Ispanijos įstatymų leidėjo priimto naujo Nutarimo dėl kontroliuojamos kilmės vietos nuorodos „valencia“ ir ją administruojančios tarybos 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šia kontroliuojama kilmės vietos nuoroda suteikiama apsauga taikoma žodžiui „valencia“ ir visiems subregionų, apygardų, savivaldybių, vietovių ir teritorijų, patenkančių į 4 straipsnyje nurodytas gamybos ir brandinimo zonas, pavadinimams.
86 Naujo Nutarimo dėl kontroliuojamos kilmės vietos nuorodos „valencia“ ir ją administruojančios tarybos, iš dalies pakeisto 2002 m. liepos 4 d. Ministro dekretu APA/1815/2002, 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kontroliuojamos kilmės vietos nuorodos „valencia“ saugomą gamybos zoną, be kita ko, sudaro Clariano subregionas, į kurį įeina ir savivaldybė pavadinimu el Palomar.
87 Taigi pagal Ispanijos teisės aktus ir atitinkamai pagal Reglamento Nr. 1493/1999 52 straipsnį pavadinimas el Palomar yra rūšiniam vynui pkr naudojama geografinė nuoroda – ieškovė to neginčija, o posėdyje pripažino neginčijusi šių teisės aktų galiojimo Ispanijos teismuose.
88 Kadangi pavadinimas el Palomar yra rūšiniam vynui pkr naudojama geografinė nuoroda, jis yra vynus identifikuojanti geografinė nuoroda atsižvelgiant į Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies j punktą.
89 Reikia konstatuoti, kad ieškovė neteigia, jog geografinė nuoroda el Palomar nebus naudojama identifikuoti šį pavadinimą turinčioje savivaldybėje gaminamą vyną. Iš esmės ji tik teigia turinti teisę naudoti pavadinimą Palomar, nepaisant geografinės nuorodos el Palomar buvimo.
90 Priešingai, ieškovė ginčija galimybę remtis prieš ją geografine nuoroda el Palomar, nes Komisijos pagal Reglamento Nr. 1493/1999 54 straipsnio 5 dalį Oficialiajame leidinyje paskelbtame sąraše neminimas pavadinimas el Palomar ar Palomar.
91 Šiuo klausimu Reglamento Nr. 1493/1999 54 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatyta, pirma, kad valstybės narės pateikia Komisijai rūšinių vynų pkr, kuriuos jos pripažįsta, sąrašą, nurodydamos kiekvienam šių rūšinių vynų pkr taikomų nacionalinių nuostatų, reglamentuojančių tų rūšinių vynų pkr gamybą, detales, ir, antra, Komisija šį sąrašą paskelbia Oficialiojo leidinio C serijoje.
92 Viena vertus, reikia priminti, kad naujas Nutarimas dėl kontroliuojamos kilmės vietos nuorodos „valencia“ ir ją administruojančios tarybos buvo paskelbtas BOE 2000 m. lapkričio 3 dieną. Ministro dekretas APA/1815/2002 buvo paskelbtas BOE 2002 m. liepos 16 d.
93 Kita vertus, rūšinių vynų pkr sąrašas pagal Reglamento Nr. 1493/1999 54 straipsnio 5 dalį pirmą kartą Oficialiajame leidinyje (C 46, p. 113) buvo paskelbtas 1999 m. vasario 19 d.
94 Kaip priminta šio sprendimo 10 punkte, 2004 m. balandžio 14 d. Komisija Oficialiajame leidinyje paskelbė naują rūšinių vynų pkr sąrašą. Kiek tai susiję su Ispanija ir Valensijos regionu, jame minimas Clariano subregionas, 2000 m. ministro dekretas ir Ministro dekretas APA/1815/2002 bei pateikiamos nuorodos į šių dviejų dekretų paskelbimą BOE.
95 Kaip nurodyta šio sprendimo 11 punkte, Komisija naujus sąrašus Oficialiajame leidinyje paskelbė 2006 m., vėliau – 2007 m. Šiuose sąrašuose pateiktos nuorodos, susijusios su Valensijos regionu ir Clariano subregionu, yra tapačios nuorodoms, esančioms 2004 m. Komisijos paskelbtame sąraše.
96 Taigi ieškovė negali teigti, kad rūšinių vynų pkr sąrašas su geografine nuoroda Clariano ir taikomų Ispanijos teisės nuostatų nurodymu pirmą kartą Oficialiajame leidinyje buvo paskelbtas tik 2007 m.
97 Be to, reikia manyti, kad geografinių nuorodų apsauga Bendrijoje, įsteigta Reglamentu Nr. 1493/1999, remiasi valstybių narių teisės aktuose laikantis atitinkamų minėto reglamento nuostatų apibrėžtomis geografinėmis nuorodomis. Iš tikrųjų ši apsauga neišplaukia nei iš autonominės Bendrijos procedūros, nei iš mechanizmo, pagal kurį valstybių narių pripažintos geografinės nuorodos būtų patvirtinamos privalomu Bendrijos aktu.
98 Vienintelė iš Reglamento Nr. 1493/1999 54 straipsnio 4 ir 5 dalių kylanti pareiga valstybėms narėms – persiųsti Komisijai jų pripažintų rūšinių vynų pkr sąrašą, nurodant kiekvienam iš jų taikomų nacionalinių nuostatų, reglamentuojančių jų gamybą, detales, o Komisijai – paskelbti šį sąrašą Oficialiojo leidinio C (o ne L) serijoje.
99 Kadangi geografinių nuorodų apsaugos šaltinis yra valstybių narių teisės aktai, galimybė prieš trečiuosius asmenis remtis nacionalinėmis priemonėmis, kuriomis valstybė narė suteikia rūšiniam vynui pkr konkretaus regiono, savivaldybės, jos dalies ar vietovės pavadinimą pagal Reglamento Nr. 1493/1999 52 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, kyla iš šių nuostatų paskelbimo jas priėmusios valstybės narės oficialiajame leidinyje.
100 Neginčijama, kad naujas Nutarimas dėl kontroliuojamos kilmės vietos nuorodos „valencia“ ir ją administruojančios tarybos bei Ministro dekretas APA/1815/2002 buvo paskelbti BOE atitinkamai 2000 m. ir 2002 m., t. y. anksčiau už prekių ženklo paraiškos pateikimo datą – 2006 m. lapkričio 27 d.
101 Iš to, kad geografinių nuorodų apsaugos šaltinis yra valstybių narių teisės aktai, taip pat išplaukia, kad rūšinių vynų pkr sąrašo ir nuorodų į nacionalinės teisės nuostatas paskelbimas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje yra tik priemonė informuoti visuomenę apie kiekvienos valstybės narės savo nacionalinės teisės aktais nustatytą geografinių nuorodų apsaugą.
102 Tiesa, kad Komisijos pasirinktas Ispanijos Karalystės perduotos informacijos paskelbimo būdas nėra veiksmingas užtikrinant išsamų visuomenės informavimą, nes Komisijos paskelbtame sąraše nėra kaip kilmės vietos nuorodos saugomų savivaldybių pavadinimų, kaip antai Valensijos regiono ir Clariano subregiono, įskaitant el Palomar savivaldybės pavadinimą.
103 Vis dėlto reikia, pirma, konstatuoti, kad toks nacionalinės informacijos paskelbimo būdas atitinka Reglamento Nr. 1493/1999 54 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir, antra, pripažinti, kad šiuo būdu nepažeidžiama apsauga, Reglamento Nr. 1493/1999 teikiama pagal Ispanijos teisę saugomoms geografinėms nuorodoms, įskaitant geografinę nuorodą „el Palomar“.
104 Papildomai taip pat reikia pažymėti, kad pagal Susitarimo tarp Europos Bendrijos ir Pietų Afrikos Respublikos dėl prekybos vynu (OL L 28, 2002, p. 66; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 40 t., p. 203) 8 straipsnį II priede nurodytos saugomos Bendrijos kilmės vynų geografinės nuorodos.
105 Susitarimo II priedo (geografinių nuorodų sąrašas) A dalies (Europos Bendrijos kilmės vynų geografinės nuorodos) III skyriaus (Ispanijos Karalystės kilmės vynai) 1 skirsnio (rūšiniai vynai pkr) 1.2.48 punkto (Konkretus Valencia regionas) d papunktyje (Clariano subregionas) minimas Palomar pavadinimas.
106 Pavadinimas Palomar taip pat minimas Susitarimo tarp Europos Bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos dėl prekybos žemės ūkio produktais (OL L 114, 2002, p. 132; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 41 t., p. 159) prieduose.
107 Pastebėtina, kad šie susitarimai sudaryti anksčiau už naujo Nutarimo dėl kontroliuojamos kilmės vietos nuorodos „valencia“ ir ją administruojančios tarybos 4 straipsnio 1 dalies pakeitimą 2002 m. liepos 4 d. Ministro dekretu APA/1815/2002, kuriuo pavadinimas Palomar buvo pakeistas į el Palomar.
108 Pavadinimas Palomar taip pat minimas 1994 m. sudaryto Susitarimo tarp Europos bendrijos ir Australijos dėl prekybos vynu (OL L 86, 1994, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 20 t., p. 3) prieduose, o tai verčia manyti, kad Ispanijos Karalystės geografinei nuorodai el Palomar suteikta apsauga yra ankstesnė už naujo Nutarimo dėl kontroliuojamos kilmės vietos nuorodos „valencia“ ir ją administruojančios tarybos, iš dalies pakeisto 2002 m. liepos 4 d. Ministro dekretu APA/1815/2002, nuostatas.
109 Baigiant šią analizę primintina, kad pagal Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies j punktą neregistruojami vynų prekių ženklai, kuriuose yra arba kurie sudaryti iš vynus identifikuojančių geografinių nuorodų, kai tų vynų kilmė yra kitokia.
110 Neginčijama, kad vyno, dėl kurio ieškovė pateikė paraišką įregistruoti žodinį žymenį CUVÉE PALOMAR kaip Bendrijos prekių ženklą, kilmės vieta nėra el Palomar savivaldybė, minima naujame Nutarime dėl kontroliuojamos kilmės vietos nuorodos „valencia“ ir ją administruojančios tarybos, paskelbtame BOE anksčiau, nei buvo pateikta registravimo paraiška.
111 Dėl šios priežasties pateiktas registruoti prekių ženklas yra sudarytas iš rūšinį vyną pkr identifikuojančios geografinės nuorodos, nors vyno, kuriam prašoma įregistruoti prekių ženklą, kilmė yra kitokia.
112 Taigi reikia pripažinti, kad Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, jog pateiktam registruoti prekių ženklui taikomas Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies j punkte numatytas absoliutus atsisakymo registruoti pagrindas.
113 Šios išvados negali paneigti ieškovės savo vieninteliam ieškinio pagrindui paremti pateikti argumentai.
114 Pirma, ieškovė iš esmės teigia: kadangi dalis jos žemės valdos turi Palomar pavadinimą, šio pavadinimo naudojimas pateiktame registruoti prekių ženkle nėra neteisinga ar klaidinanti nuoroda.
115 Nesvarbu, kad ši nuoroda nėra klaidinanti, nes vienintelė Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies j punkte numatyto absoliutaus atsisakymo registruoti pagrindo taikymo sąlyga yra tai, kad vyno prekių ženkle yra ar jis sudarytas iš vyną identifikuojančios geografinės nuorodos, nors to vyno kilmė yra kitokia.
116 Ieškovė pripažįsta, kad dalis jos žemės valdos, vadinama Palomar, priklauso ne el Palomar savivaldybei, minimai naujame Nutarime dėl kontroliuojamos kilmės vietos nuorodos „valencia“ ir ją administruojančios tarybos.
117 Todėl ieškovės nurodytas argumentas yra atmestinas.
118 Antra, ieškovė iš esmės teigia, kad norint taikyti Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies j punkte numatytą atmetimo pagrindą pateiktas registruoti prekių ženklas turi apimti ar būti sudarytas iš klaidinančios geografinės nuorodos, žyminčios kitokios kilmės vyną nei tas, kurį vartotojai sieja su šia geografine nuoroda.
119 Tačiau Reglamento Nr. 3288/94 ketvirtoje konstatuojamojoje dalyje patikslinama, kad TRIPS sutarties 23 straipsnio 2 dalyje numatyta atsisakyti teikti teisinę apsaugą arba paskelbti negaliojančiais vynų bei stiprių alkoholinių gėrimų prekių ženklus, kuriuose yra arba kurie sudaryti iš neteisingų geografinių nuorodų, nekeliant sąlygos, kad jie klaidintų visuomenę.
120 Taigi Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies j punkte numatytas atmetimo pagrindas taikomas nereikalaujant išsiaiškinti, ar pateikti registruoti prekių ženklai gali suklaidinti visuomenę arba ar jie sukelia jai pavojų supainioti prekių kilmę.
121 Dėl šios priežasties reikia atmesti ieškovės argumentus šiuo klausimu.
122 Trečia, ieškovė iš esmės teigia, kad pateiktame registruoti prekių ženkle nėra Ispanijos teisės saugomo pavadinimo el Palomar, o yra tik žodis „Palomar“. Tačiau, anot jos, taikant Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies j punkte numatytą absoliutų atmetimo pagrindą būtina visiška homonimija. Dėl šios priežasties pateiktame registruoti prekių ženkle nesant artikelio „el“ VRDT negalėjo atsisakyti jį įregistruoti.
123 Kaip pavyzdį galima pažymėti, kad pritarus ieškovės argumentams būtų leidžiama registruoti tokį prekių ženklą, kaip antai „Baux de Provence“ ar „Clos Vougeot“, nors egzistuoja rūšinio vyno pkr geografinės nuorodos „Les Baux de Provence“ ir „Clos de Vougeot“.
124 Tačiau toks Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies j punkto aiškinimas prieštarautų nacionalinės ir Bendrijos teisės aktais siekiamam rūšinio vyno pkr geografinių nuorodų apsaugos tikslui.
125 Reikia pripažinti, kad taikant Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies j punkte numatytą atmetimo pagrindą pakanka, kad minėti prekių ženklai turėtų ar būtų sudaryti iš elementų, leidžiančių neklystamai identifikuoti atitinkamą geografinę nuorodą, neatsižvelgiant į jos dalimi galinčius būti žymimuosius ar nežymimuosius artikelius.
126 Kitaip būtų tik tuo atveju, jei geografinę nuorodą sudarytų vietovės pavadinimas su nuo jo neatskiriamu artikeliu, suteikiančiu šiam pavadinimui atskirą ir savarankišką reikšmę.
127 Tačiau nagrinėjamoje byloje reikia konstatuoti, kad pavadinimas el Palomar neturi atskiros ir savarankiškos reikšmės, kuri skirtųsi nuo pavadinimo Palomar.
128 Dėl šios priežasties darytina išvada, kad pateiktas registruoti prekių ženklas CUVÉE PALOMAR turi ar yra sudarytas iš elementų, leidžiančių neklystamai identifikuoti geografinę nuorodą el Palomar, ir toks elementas yra žodis „palomar“.
129 Taigi reikia atmesti ieškovės argumentą, kad artikelis „el“ turi lemiamos reikšmės taikant Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies j punkte numatytą atmetimo pagrindą nagrinėjamoje byloje.
130 Ketvirta, ieškovė iš esmės teigia, jog reikia atsižvelgti į aplinkybę, kad Ispanijos teisės saugoma kontroliuojama kilmės vietos nuoroda pripažintas žodis el Palomar nėra žinomas plačiai visuomenei ar suinteresuotiems jos sluoksniams ir kad jis daugiareikšmis, o tai susilpnina jo, kaip geografinės nuorodos, reikšmę.
131 Tačiau kadangi įregistruoti pateiktą prekių ženklą turi būti atsisakyta vien todėl, kad jis apima ar yra sudarytas iš vynus identifikuojančios geografinės nuorodos, kai tų vynų kilmė yra kitokia, darytina išvada, jog aplinkybė, kad kontroliuojama kilmės vietos nuoroda pripažintas pavadinimas nėra žinomas plačiai visuomenei ar suinteresuotiems jos sluoksniams ar kad jis daugiareikšmis ir tai susilpnina jo, kaip geografinės nuorodos, reikšmę, neturi įtakos taikant Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies j punkte numatytą absoliutų atmetimo pagrindą.
132 Iš to taip pat matyti, kad negalima pritarti ieškovės argumentui dėl būtinumo pagal analogiją taikyti su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktu susijusią Teisingumo Teismo praktiką, kurioje Teisingumo Teismas nusprendė, kad šioje nuostatoje įtvirtintas absoliutus atmetimo pagrindas netaikomas prekių ženklams, sudarytiems iš nežinomų geografinių zonų pavadinimų.
133 Ši teismo praktika netaikoma Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies j punkte numatytam absoliučiam atmetimo pagrindui, nes šioje nuostatoje nereikalaujama įvertinti galimybės supainioti.
134 Iš tikrųjų, kad būtų atsisakoma registruoti, pakanka, kad vyną žymėti skirtas prekių ženklas apimtų ar būtų sudarytas iš vynus identifikuojančios geografinės nuorodos, jei vyno, kuriam prašoma įregistruoti prekių ženklą, kilmė yra kitokia.
135 Penkta, dėl ieškovės argumento, susijusio su kontroliuojamą kilmės vietos nuorodą „valencia“ ginančio kompetentingų institucijų prieštaravimo nebuvimu, reikia manyti: kadangi atsisakius registruoti prekių ženklą jo paraiška nebuvo paskelbta, tretieji asmenys, įskaitant kontroliuojamą kilmės vietos nuorodą administruojančią tarybą ir centrinę bei autonomijų administracijas, negalėjo pateikti savo pastabų dėl pateikto registruoti prekių ženklo.
136 Bet kuriuo atveju, net padarius prielaidą, kad minėtos įstaigos turėjo galimybę pareikšti prieštaravimus dėl pateikto registruoti prekių ženklo, tačiau to nepadarė, dėl to, kad nepateiktas toks prieštaravimas, negalima pagrįstai daryti išvados, kad prekių ženklas gali būti teisėtai įregistruotas, nepaisant Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies j punkto nuostatų.
137 Šešta, dėl ieškovės argumento, kad pateikto prekių ženklo registravimas būtų tik ieškovės vardu jau atliktų nacionalinių ir tarptautinių registracijų išplėtimas Bendrijos lygmeniu, primintina, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką žymens tinkamumas būti įregistruotam kaip Bendrijos prekių ženklui turi būti vertinamas remiantis tik atitinkamais Bendrijos teisės aktais. VRDT ir atitinkamu atveju Bendrijos teismui nėra privalomas valstybės narės ar trečiosios šalies sprendimas, kuriuo pripažįstamas to paties žymens tinkamumas būti įregistruotam kaip nacionaliniam prekių ženklui (2002 m. vasario 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Streamserve prieš VRDT (STREAMSERVE), T‑106/00, Rink. p. II‑723, 47 punktas ir 2005 m. birželio 22 d. Sprendimo Metso Paper Automation prieš VRDT (PAPERLAB), T‑19/04, Rink. p. II‑2383, 37 punktas).
138 Valstybėse narėse esančios registracijos yra tik faktas, į kurį galima atsižvelgti registruojant Bendrijos prekių ženklą, o pateiktas registruoti prekių ženklas turi būti vertinamas remiantis tik atitinkamais Bendrijos teisės aktais. Iš to matyti, kad VRDT neprivalo nei vadovautis kilmės valstybės nacionalinės valdžios institucijos, kompetentingos prekių ženklų srityje, reikalavimais ir vertinimu, nei registruoti pateiktą prekių ženklą remiantis Ispanijos prekių ženklų tarnybos registravimo sprendimo buvimu (šiuo klausimu žr. 2007 m. spalio 25 d. Teisingumo Teismo sprendimo Develey prieš VRDT, C‑238/06 P, Rink. p. I‑9375, 66–73 punktus).
139 Dėl šios priežasties nacionalinių ir tarptautinių registracijų buvimas negali būti kliūtis atsisakyti įregistruoti prekių ženklą taikant Bendrijos teisės aktus.
140 Vadinasi, ieškovės argumentus šiuo klausimu taip pat reikia atmesti.
141 Septinta, dėl ieškovės argumento, kad iš esmės nėra kliūčių įregistruoti prekių ženklą CUVÉE PALOMAR, nes VRDT jau sutiko įregistruoti jos prekių ženklus PAGO PALOMAR ir ABADÍA RETUERTA CUVÉE PALOMAR, reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką sprendimai, kuriuos apeliacinės tarybos, remdamosi Reglamentu Nr. 40/94, priima dėl žymens įregistravimo kaip Bendrijos prekių ženklo, priskiriami ribotai kompetencijai, o ne diskrecijai. Todėl Apeliacinių tarybų sprendimų teisėtumas turi būti vertinamas remiantis tik minėtu reglamentu, aiškinamu Bendrijos teismų, o ne ankstesne Apeliacinių tarybų praktika (žr. 2007 m. balandžio 26 d. Teisingumo Teismo sprendimo Alcon prieš VRDT, C‑412/05 P, Rink. p. I‑3569, 65 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
142 Vadinasi, galima tik atmesti šį ieškovės priekaištą.
143 Aštunta, ieškovė iš esmės teigia, kad Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies j punktą reikia aiškinti atsižvelgiant į atitinkamas TRIPS sutarties nuostatas ir ypač į jos 24 straipsnio 5 dalį. Kadangi ispaniškas prekių ženklas CUVÉE EL PALOMAR jai priklauso nuo 1997 m., reikia atsižvelgti į šio prekių ženklo pirmumą, palyginti su kontroliuojamos kilmės vietos nuorodos „valencia“ apsaugos suteikimu savivaldybės pavadinimui el Palomar, kuris buvo įtvirtintas 2000 m.
144 Ieškovė iš esmės mano, kad dėl minėtos priežasties, taikant TRIPS sutarties 24 straipsnio 5 dalį, dėl kontroliuojamos kilmės vietos nuorodos pripažinimo 2000 m. anksčiau įregistruotas nacionalinis prekių ženklas CUVÉE EL PALOMAR netampa negaliojantis, ir šio ankstesnio nacionalinio prekių ženklo buvimas leidžia įregistruoti sąžiningai pateiktą prekių ženklą CUVÉE PALOMAR, o atsisakyti jį įregistruoti negalima vien dėl to, kad šis prekių ženklas apima geografinę nuorodą, pripažintą jau įregistravus nacionalinį prekių ženklą.
145 Pagal šio sprendimo 64–67 punktuose minėtą teismų praktiką, nors TRIPS sutarties nuostatomis privatiems asmenims nesuteikiamos teisės, kuriomis jie tiesiogiai galėtų remtis teisme pagal Bendrijos teisę, vis dėlto Reglamentą Nr. 40/94 privalu kiek įmanoma aiškinti atsižvelgiant į šios sutarties tekstą ir tikslą.
146 Pagal TRIPS sutarties 24 straipsnio 5 dalį, jeigu prekių ženklas buvo pateiktas registruoti ar įregistruotas sąžiningai arba jeigu teisės į prekių ženklą buvo įgytos sąžiningai jį naudojant iki įvedant geografinės nuorodos apsaugą jos kilmės šalyje, priemonės, priimamos tam, kad būtų įgyvendintas TRIPS sutarties 1 skyrius (kuriame yra 24 straipsnis), nesumažina prekių ženklo galimybės būti įregistruotam ar jo registracijos galiojimo, arba teisės naudoti prekių ženklą tokiu pagrindu, jog toks prekių ženklas yra tapatus geografinei nuorodai arba į ją panašus.
147 Taigi šioje nuostatoje daroma prielaida, kad prekių ženklas buvo sąžiningai pateiktas registruoti ar įregistruotas iki įvedant geografinės nuorodos apsaugą jos kilmės šalyje, arba kad pateiktas registruoti prekių ženklas buvo sąžiningai naudojamas iki įvedant geografinės nuorodos apsaugą jos kilmės šalyje.
148 Nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad prekių ženklo CUVÉE PALOMAR registravimo paraiška buvo paduota 2006 m., t. y. po geografinės nuorodos el Palomar apsaugos įvedimo jos kilmės šalyje nauju Nutarimu dėl kontroliuojamos kilmės vietos nuorodos „valencia“ ir ją administruojančios tarybos, iš dalies pakeistu 2002 m. liepos 4 d. Ministro dekretu APA/1815/2002.
149 Be to, ieškovė neįrodė sąžiningai naudojusi pavadinimą CUVÉE PALOMAR iki geografinės nuorodos el Palomar apsaugos įvedimo kilmės šalyje.
150 Galiausiai, net jeigu ieškovė galėtų remtis savo prekių ženklo CUVÉE EL PALOMAR, įregistruoto 1997 m. Ispanijoje, pirmumu, ji tai galėtų daryti tik dėl šio egzistuojančio prekių ženklo, tačiau ne siekdama įregistruoti naujus prekių ženklus, kurių nebuvo priimant sprendimą įvesti geografinės nuorodos apsaugą ir kurie taip pat sudaryti iš šios geografinės nuorodos.
151 Taigi ieškovė negali remtis TRIPS sutarties 24 straipsnio 5 dalimi, siekdama, kad pateiktas prekių ženklas būtų įregistruotas.
152 Papildomai Bendrasis Teismas pastebi, kad Komisija, taikydama Reglamento Nr. 823/87 1 straipsnio 3 dalies nuostatas, 1999 m. vasario 19 d. Oficialiajame leidinyje paskelbė rūšinių vynų pkr sąrašą. Šiame sąraše minimas 1987 m. birželio 13 d. Ministro nutarimas dėl kontroliuojamos kilmės vietos nuorodos „valencia“ ir ją administruojančios tarybos, iš dalies pakeistas 1995 m. lapkričio 29 d. nutarimu, paskelbtu BOE 1995 m. gruodžio 8 d. Šiame iš dalies pakeistame nutarime minima Palomar savivaldybė, priklausanti Clariano subregionui, kuris pats sudaro dalį geografinio regiono, saugomo kontroliuojama kilmės vietos nuoroda „valencia“. Tai reiškia, kad 1995 m., t. y. iki nacionalinio prekių ženklo CUVÉE EL PALOMAR įregistravimo, Palomar savivaldybės pavadinimas buvo nacionalinės ir Bendrijos teisės saugoma geografinė nuoroda.
153 Devinta, dėl ieškovės argumentų, kad iš esmės VRDT įregistravo tokius prekių ženklus, kaip antai CUVÉE MEDITERRANEO, CUVÉE DU GOLFE DE SAINT-TROPEZ ir CUVÉE OCCITANE, ir todėl nėra kliūčių įregistruoti prekių ženklą CUVÉE PALOMAR, reikia pažymėti, kad ieškovė neįrodė ir net neteigė, jog Mediterraneo, Golfe de Saint-Tropez ir Occitane buvo vyną identifikuoti skirtos saugomos geografinės nuorodos.
154 Taigi ieškovės argumentai ir vėl yra nereikšmingi ir turi būti atmesti.
155 Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad visas ieškinys turi būti atmestas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
156 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo.
157 Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal VRDT pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš Abadía Retuerta, SA bylinėjimosi išlaidas.
Azizi |
Cremona |
Frimodt Nielsen |
Paskelbta 2010 m. gegužės 11 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.
* Proceso kalba: ispanų.