Santrauka
1. Procesas – Ieškinių priimtinumas – Prieštaravimo dėl priimtinumo pateikimas – Teismo laisvė priimti nutartį pagal Tarnautojų teismo procedūros reglamento 76 straipsnį
(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 76 ir 78 straipsniai)
2. Procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Ieškinys, pareikštas neatstovaujant advokatui
(Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio trečia pastraipa; Tarnautojų teismo procedūros reglamento 34 straipsnio 1 dalis)
1. Net jeigu atsakovas atskiru aktu pateikė prieštaravimą dėl priimtinumo pagal Tarnautojų teismo procedūros reglamento 78 straipsnį, o ieškovas – pastabas dėl šio prieštaravimo, teismas turi laisvę priimti nutartį pagal šio reglamento 76 straipsnį, jei mano, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepriimtinas.
(žr. 23 punktą)
Nuoroda:
Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. kovo 6 d. Nutartis R bis prieš Komisiją , F‑105/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000.
2. Iš Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio trečios pastraipos ir ypač iš termino „atstovauti“ matyti, kad, pareikšdama Tarnautojų teisme ieškinį, „šalis“, kaip suprantama pagal šį straipsnį, turi naudotis trečiojo asmens, kuris turi turėti leidimą verstis advokato praktika valstybės narės ar kitos valstybės, kuri yra Europos ekonominės erdvės susitarimo šalis, teisme, paslaugomis.
Kadangi leidimas nukrypti nuo šios pareigos arba jos išimtis nenumatyti nei Teisingumo Teismo statute, nei Tarnautojų teismo procedūros reglamente, siekiant pareikšti ieškinį nepakanka pateikti paties ieškovo pasirašyto pareiškimo, net jeigu jis yra advokatas, turintis teisę atstovauti nacionaliniame teisme. Šis reikalavimas susijęs su advokato vaidmens koncepcija, jog jis laikomas asmeniu, padedančiu vykdyti teisingumą, kuris visiškai nepriklausomai ir vadovaudamasis aukštesniais teisingumo interesais turi teikti klientui reikalingą teisinę pagalbą. Ši koncepcija atitinka bendras valstybių narių teisės tradicijas ir egzistuoja Bendrijos teisės sistemoje, kaip matyti iš Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio. Advokatas, kuris kartu yra ir jo atstovaujama bylos šalis, dėl savo asmeninio ryšio su nagrinėjama byla rizikuoja negalėti atlikti šio esminio asmens, padedančio vykdyti teisingumą, vaidmens tinkamiausiu būdu.
Pareiga pasitelkti trečiąjį asmenį atstovauti Bendrijos teismuose neatima iš šios šalies gynybos priemonių, todėl nepažeidžiama jos teisė į gynybą. Be to, dėl šios pareigos bylos šalims užtikrinamos tos pačios gynybos sąlygos, neatsižvelgiant į jų profesinę kvalifikaciją, todėl nepažeidžiamas lygybės principas.
(žr. 31–36 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1996 m. gruodžio 5 d. Nutarties Lopes prieš Teisingumo Teismą , C‑174/96 P, Rink. p. I‑6401, 8 ir 10–12 punktai.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1999 m. gruodžio 8 d. Nutarties Euro-Lex prieš VRDT (EU‑LEX) , T‑79/99, Rink. p. II‑3555, 28 punktas; 2005 m. sausio 13 d. Nutarties Sulvida prieš Komisiją , T‑184/04, Rink. p. II‑85, 8 ir 9 punktai.