Santrauka
Procesas – Jurisdikcijos paskirstymas tarp įvairių Bendrijos teismų – Ieškinys dėl panaikinimo, pareikštas Bendrijos institucijos nario dėl šios institucijos sprendimo
(EB 225 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa, EB 230, EB 236 straipsniai ir EB 247 straipsnio 8 dalis; Teisingumo Teismo statuto I priedo 1 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamentas Nr. 2290/77)
Kadangi Audito Rūmai yra Bendrijos institucija, o ne „organas“ ar „tarnyba“, kaip tai suprantama pagal Teisingumo Teismo statuto priedo 1 straipsnį, Tarnautojų teismas turi jurisdikciją spręsti dėl ieškinio, pareikšto Audito Rūmų nario šiai institucijai, tik jei jis gali būti laikomas pareikštu remiantis EB 236 straipsniu.
Prašymo panaikinti Audito Rūmų sprendimą atsisakyti skirti maitintojo netekimo pensiją šios institucijos buvusio nario našlei atveju reikia nustatyti, ar šis narys gali būti laikomas „tarnautoju“, kaip jis suprantamas pagal EB 236 straipsnį, t. y. „asmeniu, kuriam taikomi < ... > Pareigūnų tarnybos nuostatai“. Tačiau pirmiausia EB sutarties nuostatose labai aiškiai atskiriama Bendrijos institucijų narių ir Europos Bendrijų pareigūnų ir tarnautojų padėtis. Antra, EB 247 straipsnio 8 dalyje nenumatyta, kad Audito Rūmų narių įdarbinimo sąlygos įtvirtintos Pareigūnų tarnybos nuostatuose ar Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygose, tačiau jos nustatytos specialiame reglamente, t. y. Reglamente Nr. 2290/77, nustatančiame Audito Rūmų narių tarnybines pajamas. Galiausiai Pareigūnų tarnybos nuostatai ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos tiesiogiai netaikomos Audito Rūmų nariams, nes jų padėčiai Pareigūnų tarnybos nuostatai daro tik netiesioginę įtaką – tiek, kiek Reglamente Nr. 2290/77 į juos daroma nuoroda. Taigi Audito Rūmų nariai negali būti laikomi „asmenimis, kuriems taikomi < ... > Pareigūnų tarnybos nuostatai“, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 1 dalį, taigi ir „tarnautojais“, kaip tai suprantama pagal EB 236 straipsnį. Todėl Teisingumo Teismo statuto priedo 1 straipsnis netaikomas Audito Rūmų nario pareikštam ieškiniui pagal EB 236 straipsnį. Taigi toks ieškinys nepriklauso Tarnautojų teismo jurisdikcijai.
Audito Rūmų nario ar jo sutuoktinio, likusio našliu, pareikštas ieškinys dėl panaikinimo dėl šios institucijos sprendimo, susijusio, be kita ko, su jo įdarbinimo sąlygomis, įtvirtintomis pagal EB 247 straipsnio 8 dalį, patenka į EB 230 straipsnio taikymo sritį.
Audito Rūmų sprendimas gali būti skundžiamas remiantis EB 230 straipsniu, nors Audito Rūmai nėra aiškiai nurodyti jo pirmoje pastraipoje, kurioje nustatytos institucijos, dėl kurių aktų Teisingumo Teismas gali atlikti teisėtumo kontrolę.
Pagal EB 225 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą Pirmosios instancijos teismui priklauso kaip pirmajai instancijai nagrinėti ir spręsti, be kita ko, EB 230 straipsnyje nurodytus ieškinius, išskyrus tuos, kurie pagal Teisingumo Teismo statutą palikti pastarajam teismui.
(žr. 21, 25, 26, 29, 31–34, 42, 46 ir 47 punktus)
Teisingumo Teismo praktika: 1989 m. gegužės 11 d. Sprendimo Maurissen ir Union syndicale prieš Audito Rūmus , 193/87 ir 194/87, Rink. p. 1045, 42 punktas ir generalinio advokato M. Darmon išvados šioje byloje 50–57 punktai; 1994 m. gegužės 17 d. Sprendimas H. prieš Audito Rūmus , C‑416/92, Rink. p. I‑1741.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1998 m. rugsėjo 30 d. Sprendimas Ryan prieš Audito Rūmus , T‑121/97, Rink. p. II‑3885.