20.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 327/16

2008 m. spalio 9 d.Conseil d'État (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Société Solgar Vitamin's France, Valorimer SARL, Christian Fenioux, L'Arbre de Vie SARL, Société Source Claire, Nord Plantes EURL, Société RCS Distribution, Société Ponroy Santé — Įstojusi į bylą šalis: Syndicat de la Diététique et des Compléments Alimentaires prieš Ministre de l'Économie, des Finances et de l'Emploi, Ministre de la Santé, de la Jeunesse et des Sports, Ministre de l'Agriculture et de la Pêche

(Byla C-446/08)

(2008/C 327/27)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Conseil d'État

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Société Solgar Vitamin's France, Valorimer SARL, Christian Fenioux, L'Arbre de Vie SARL, Société Source Claire, Nord Plantes EURL, Société RCS Distribution, Société Ponroy Santé

Atsakovės: Ministre de l'Économie, des Finances et de l'Emploi, Ministre de la Santé, de la Jeunesse et des Sports, Ministre de l'Agriculture et de la Pêche

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar 2002 m. birželio 10 d. Direktyva 2002/46/EB (1), ypač jos 5 straipsnio 4 dalis ir 11 straipsnio 2 dalis, turi būti aiškinamos taip, kad iš principo Komisija turi nustatyti didžiausius leistinus maisto papilduose esančius vitaminų ir mineralų kiekius, o valstybėms narėms paliekama kompetencija priimti teisės aktus šioje srityje tol, kol Komisija nepriėmė reikalaujamo Bendrijos akto?

2.

Teigiamai atsakius į šį klausimą:

a)

ar valstybės narės, nustatydamos šiuos didžiausius leistinus kiekius, turi atitikti EB sutarties 28 ir 30 straipsnių nuostatas, taip pat turi atsižvelgti į direktyvos 5 straipsnyje įtvirtintus kriterijus, įskaitant reikalavimą atlikti rizikos įvertinimą, pagrįstą visuotinai pripažintais mokslo duomenimis, sektoriuje, kuris vis dar yra nepakankamai apibrėžtas?

b)

ar nacionalinės valdžios institucijos gali nustatyti didžiausius leistinus kiekius, jei neįmanoma, kaip antai fluoro atveju, tiksliai apskaičiuoti vitaminų ir mineralinių medžiagų įsisavinimo iš kitų maisto šaltinių, ypač iš vandentiekio vandens, kiekvienai vartotojų grupei ir atskirose teritorijose? Ar galima tokiu atveju esant rizikai nustatyti nulinį kiekį, nesilaikant 2002 m. birželio 10 d. Direktyvos 12 straipsnyje nustatytos saugumo procedūros?

c)

ar nustatant didžiausius leistinus kiekius, galima atsižvelgti į įvairius skirtingų vartotojų grupių jautrumo laipsnius, kaip numatyta direktyvos 5 straipsnio 1 dalies a punkte, ar ši valstybė taip pat gali atsižvelgti į tai, kad priemonė, skirta tik tai visuomenės grupei, kuriai ypač kyla pavojus, kaip antai tinkamas ženklinimas, gali atgrasinti šią grupę naudoti maistines medžiagas, kurių mažos dozės jai būtų naudingos, ir ar atsižvelgiant į tai, kad dėl šių įvairių jautrumo laipsnių visiems gyventojams gali būti taikomas didžiausias leistinas kiekis, nustatytas ypač pažeidžiamoms gyventojų grupėms, visų pirma vaikams?

d)

kokia apimtimi didžiausi leistini kiekiai gali būti nustatyti nesant saugumo ribų, jei nebuvo nustatytas pavojus sveikatai, ir, kalbant plačiau, kokia apimtimi ir kokiomis sąlygomis kriterijų, į kuriuos reikia atsižvelgti, santykis leistų nustatyti didžiausius leistinus kiekius žymiai mažesnius, nei šioms maistinėms medžiagoms leistinos saugumo ribos?

(1)  2002 m. birželio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/46/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto papildais, suderinimo (OL L 183, p. 51).