20.12.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 327/11

2008 m. rugsėjo 22 d.Lafarge SA pateiktas apeliacinis skundas dėl 2008 m. liepos 8 d. Pirmosios instancijos teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo byloje T-54/03, Lafarge SA prieš Europos Bendrijų Komisiją

(Byla C-413/08 P)

(2008/C 327/19)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantė: Lafarge SA, atstovaujama advokatų A. Winckler, F. Brunet, E. Paroche, H. Kanellopoulos

Kitos proceso šalys: Europos Bendrijų Komisija, Europos Sąjungos Taryba

Apeliantės reikalavimai

—

Panaikinti 2008 m. liepos 8 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo sprendimą byloje T-54/03 ir patenkinant pirmojoje instancijoje pateiktus reikalavimus, EB Sutarties 229 straipsnio, Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio ir Tarybos reglamento Nr. 17/62 (1) 17 straipsnio, tapusio Tarybos reglamento Nr. 1/2003 (2) 31 straipsniu, pagrindu panaikinti 2002 m. lapkričio 27 d. Europos Komisijos sprendimą Nr. 2005/471/EB (3) tiek, kiek juo apeliantei paskiriama bauda;

—	Nepatenkinus šio reikalavimo, iš dalies panaikinti 2008 m. liepos 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą byloje T-54/03 ir patenkinant pirmojoje instancijoje pateiktus reikalavimus sumažinti 2002 m. lapkričio 27 d. Sprendime Nr. 2005/471/EB Komisijos apeliantei paskirtą baudą;

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė savo apeliacinį skundą grindžia šešiais pagrindais.

Savo pirmuoju pagrindu bendrovė apeliantė pirmiausia teigia, kad Pirmosios instancijos teismas iškreipė jo vertinimui pateiktus faktus, nes nusprendė, kad Komisija galėjo pagrįstai nustatyti, kad buvo pažeidimai, darydama nuorodą į tariamas bendras pažeidimo aplinkybes, kuriomis buvo pasikeista informacija ir taip apribota konkurencija ir stabilizuota gipso plokščių rinka.

Savo antruoju pagrindu apeliantė tvirtina, kad buvo pažeistos įrodinėjimo pareigos priskyrimo taisyklės, nekaltumo prezumpcijos principas ir su juo susijęs „in dubio pro reo“ principas, nes Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad Komisija įrodė apeliantės dalyvavimą viename, sudėtingame, tęstiniame pažeidime net neesant įrodymų, galinčių įrodyti pažeidimo buvimą ir trukmę.

Savo trečiuoju pagrindu apeliantė nurodo, kad Pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą motyvuoti bei vienodo požiūrio principą, nes jis patvirtino Komisijos poziciją, jog keletas įrodymų buvo pakankami tam, kad būtų nustatyta, jog apeliantė padarė pažeidimą, nors tie patys įrodymai buvo laikomi nepakankamais siekiant nustatyti, kad tą patį pažeidimą padarė konkuruojanti bendrovė.

Savo ketvirtuoju pagrindu ieškovė teigia, kad Pirmosios instancijos teismas pažeidė proporcingumo ir vienodo požiūrio principus tiek, kiek jis neperžiūrėjo pradinės paskirtos baudos, kurią Komisija nustatė neatsižvelgusi į Lafarge apyvartą ir jos rinkos dalį, lyginant su jos konkurentais.

Savo penktuoju pagrindu ieškovė teigia, kad Pirmosios instancijos teismas padarė keletą teisės klaidų ir neįvykdė savo pareigos motyvuoti, nes nusprendė, kad Komisija pagrįstai padidino apeliantei paskirtą baudą dėl pakartotinio pažeidimo, nors nebuvo nei teisinio pagrindo, nei galutinės sprendimo, galinčios pagrįsti tokį padidinimą. Todėl Pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė bendrąjį bausmių teisėtumo principą, teisinio saugumo principą ir gero teisingumo vykdymo principą.

Savo šeštuoju pagrindu ieškovė galiausiai teigia, kad Pirmosios instancijos teismas padarė teisės klaidą, nuspręsdamas, kad Komisija pagrįstai padidino pradinę baudos sumą dėl atgrasančio poveikio, nors ji turėjo atsižvelgti į galutinę baudos sumą tam, kad įvertintų galimybę didinti ar ne baudą dėl šio poveikio.

(1) 1962 m. vasario 7 d. Tarybos Reglamentas Nr. 17/62 Pirmasis reglamentas, įgyvendinantis Sutarties 85 ir 86 straipsnius (OL 13, p. 204).

(2) 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL 2003, L 1, p. 1).

(3) 2002 m. spalio 27 d. Komisijos Sprendimas byloje COMP/E-1/37.152, Gipso plokštės (OL 2005, L 166, p. 8).