|
15.8.2008 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 209/19 |
2008 m. balandžio 16 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Vokietijos Federacinę Respubliką
(Byla C-160/08)
(2008/C 209/27)
Proceso kalba: vokiečių
Šalys
Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama M. Kellerbauer ir D. Kukovec
Atsakovė: Vokietijos Federacinė Respublika
Ieškovės reikalavimai
|
— |
Pripažinti, kad viešai nepaskelbdama pranešimų apie skirtas sutartis ir viešai nepaskelbdama apie viešuosius konkursus arba nesilaikydama skaidrumo reikalavimo skiriant paslaugų sutartis viešųjų greitosios medicinos pagalbos paslaugų srityje, Vokietijos Federacinė Respublika pažeidė savo įsipareigojimus pagal 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvą 92/50/EEB dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (1) ir 2004/18/EB (2) ir pažeidė įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas principus (EB 43 ir 49 straipsniai); |
|
— |
priteisti iš Vokietijos Federacinės Respublikos bylinėjimosi išlaidas. |
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Komisija teigia, kad keliais skundais buvo atkreiptas jos dėmesys į viešųjų pirkimų praktiką, susijusią su paslaugų sutartimis viešųjų greitosios medicinos pagalbos paslaugų srityje Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Šiuose skunduose buvo teigiama, kad šioje srityje sutartims, kaip taisyklė, nėra taikomos viešųjų pirkimų procedūros, o sutartys skiriamos neskaidriai. Komisijos manymu, tai, kad paprastai vietos valdžios institucijos, kaip įstaigos, atsakingos už greitosios medicinos pagalbos paslaugas, Europos mastu vykdo tik labai nedaug pirkimo sutarčių greitosios medicinos pagalbos paslaugų srityje (13 pranešimų apie sutartis per šešerių metų laikotarpį, o sutartys skirtos tik vienuolikoje iš daugiau nei keturių šimtų Vokietijos apygardų ir miestų, turinčių apygardos statusą), rodo tai, kad Vokietijoje yra išplitusi praktika neskirti greitosios medicinos pagalbos paslaugų sutarčių pagal Europos viešųjų konkursų direktyvas ir pagrindinius Bendrijos principus. Be to, šios sutartys buvo skirtos nesiimant priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas skaidrumas ir išvengta diskriminacijos.
Ji teigia, kad įgyvendindama tokią sutarčių skyrimo praktiką Vokietijos Federacinė Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Direktyvą 92/50/EEB ir Direktyvą 2004/18/EB bei pažeidė EB 43 ir 49 straipsniuose įtvirtintus įsisteigimo laisvės ir paslaugų teikimo laisvės principus, visų pirma šiose principuose įtvirtintą draudimą diskriminuoti.
Vietos valdžios institucijos, kaip įstaigos, atsakingos už greitosios medicinos pagalbos paslaugas, yra perkančiosios organizacijos Direktyvos 92/50/EEB 1 straipsnio b punkto arba Direktyvos 2004/18/EB 1 straipsnio 9 punkto prasme. Taip pat neturėtų būti ginčijama, kad sutarys, skirtos viešosios greitosios medicinos pagalbos paslaugų srityje, yra viešosios atlygintinos sutartys, kurioms taikomos šios direktyvos, ir aiškiai viršija atitinkamą ribinę vertę, nuo kurios taikomos direktyvos. Iš šių aplinkybių matyti, kad sutartys nagrinėjamoms paslaugoms turi būti skiriamos pagal direktyvose nustatytas procedūras ir laikantis jose nustatytų bendrųjų sąlygų dėl vienodo požiūrio ir nediskriminavimo.
Kadangi ši byla yra susijusi su sutartimis, dėl kurių kyla tarptautinis interesas, be bendrų iš Direktyvos 92/50/EEB ir 2004/18/EB išplaukiančių įsipareigojimų, buvo pažeisti ir EB sutartyje įtvirtinti bendrieji įsisteigimo laisvės ir paslaugų teikimo laisvės principai, nes sutartys buvo skirtos neskaidriai.
Greitosios medicinos pagalbos paslaugoms, kaip ir transporto bei medicinos paslaugoms viešųjų greitosios medicinos pagalbos paslaugų kontekste, netaikomos išimtys pagal 45 straipsnį, siejant jį su EB 55 straipsniu, pagal kurį veiklai, kuri bet kurioje valstybėje yra susijusi, nors ir laikinai, su viešosios valdžios funkcijų vykdymu, šio EB sutarties skyriaus dėl įsisteigimo teisės ir teisės laisvai teikti paslaugas nuostatos netaikomos. EB 45 straipsnio išimtis, kuri, kaip išimtis iš pagrindinių principų, turi būti aiškinama siaurąja prasme, yra griežtai taikoma tik tai veiklai, kuria tiesiogiai ir konkrečiai vykdomos viešosios valdžios funkcijos. Į klausimą, ar vykdomos viešosios valdžios funkcijos, negali būti atsakyta remiantis tuo, kad nagrinėjama veikla yra susijusi su viešąja teise; lemianti yra ta aplinkybė, kad turima galimybė vykdyti viešosios valdžios funkcijas ir taikyti prievartos priemones piliečio atžvilgiu.
Komisija yra įsitikinusi, kad sutarčių skyrimo praktika greitosios medicinos pagalbos paslaugų srityje, net jei tame dalyvautų ir užsienio paslaugų teikėjai, gali būti taip organizuota, kad visoje šalyje būtų visapusiškai ir greitai teikiamos aukštos kokybės greitosios medicinos pagalbos paslaugos.