26.4.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 107/19

1.

Ar 1980 m. spalio 20 d. Direktyvos 80/987 (1) 3 ir 4 straipsniai — tiek, kiek juose numatytas darbdavio neapmokėtų reikalavimų, susijusių su darbo užmokesčiu, apmokėjimas — leidžia, kad tokie reikalavimai, juos pareiškus garantijų įstaigai, prarastų savo pirminį su darbo užmokesčiu susijusį pobūdį, pripažįstant juos socialinio pobūdžio tik dėl to, kad valstybė narė jų užtikrinimą patikėjo socialinio draudimo institucijai, ir kad todėl nacionalinės teisės aktuose sąvoka „darbo užmokestis“ buvo pakeista į sąvoką „socialinio draudimo išmoka“?

2.

Ar siekiant direktyvos socialinio tikslo pakanka, kad nacionalinės teisės aktai pirminį su darbo užmokesčiu susijusį darbuotojo reikalavimą naudotų tik kaip palyginimo priemonę, kuria remiantis būtų galima per relationem nustatyti garantijų įstaigos užtikrinamą išmoką, ar vis dėlto reikia, kad darbuotojo su darbo užmokesčiu susijęs reikalavimas prieš nemokų darbdavį būtų apsaugotas garantijų įstaigos, užtikrinant, kad jo turinys, garantijos, terminai ir įgyvendinimo priemonės būtų tokie patys kaip ir bet kuriam kitam su darbo santykiais susijusiam reikalavimui pagal tuos pačius teisės aktus?

3.

Ar iš Bendrijos teisės išplaukiantys principai, konkrečiai lygiavertiškumo ir veiksmingumo principai, leidžia darbuotojų su darbo santykiais susijusiems reikalavimams už Direktyvos 80/987 4 straipsnyje numatytą laikotarpį taikyti senaties terminą, kuris yra mažiau palankus už tą, kuris yra taikomas tokio paties pobūdžio reikalavimams?