Laisvas kapitalo judėjimas – Apribojimai – Mokesčių teisės aktai – Pelno mokestis – Dividendų apmokestinimas
(EB 56 straipsnio 1 dalis)
Valstybė narė, kuri bendrovių, šios valstybės narės rezidenčių, išmokamų dividendų neapmokestinimą sieja su reikalavimu, kad dividendus gaunančioms bendrovėms, kitos valstybės narės rezidentėms, priklausytų daugiau dividendus išmokančių bendrovių kapitalo nei dividendus gaunančioms bendrovėms, pirmosios valstybės narėms rezidentėms, neįvykdo įsipareigojimų pagal EB 56 straipsnio 1 dalį.
Toks skirtingas vertinimas gali atgrasyti kitose valstybėse narėse įsteigtas bendrovės investuoti atitinkamoje valstybėje narėje ir todėl jis yra iš esmės EB 56 straipsnio 1 dalimi draudžiamas laisvo kapitalo judėjimo apribojimas.
Tokio skirtingo vertinimo negalima pateisinti bendrovių rezidenčių ir bendrovių, kitos valstybės narės rezidenčių, skirtinga padėtimi. Iš tiesų, atsižvelgiant į valstybės narės numatytas priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią bendrovės rezidentės paskirstytojo pelno apmokestinimo grandinei ar jo ekonominiam dvigubam apmokestinimui arba juos sušvelninti, dividendus gaunančių akcininkų rezidentų padėtis nebūtinai yra panaši į dividendus gaunančių akcininkų, kitos valstybės narės rezidentų, padėtį. Tačiau nuo to momento, kai valstybė narė vienašališkai arba sutartimis pajamų mokesčiu apmokestina ne tik akcininkus rezidentus, bet ir akcininkus ne rezidentus už iš bendrovės rezidentės jų gaunamus dividendus, šių akcininkų ne rezidentų padėtis tampa panaši į akcininkų rezidentų padėtį. Iš tikrųjų vien dėl to, kad ši valstybė narė įgyvendina savo kompetenciją mokesčių srityje, kyla apmokestinimo grandinės arba ekonominio dvigubo apmokestinimo pavojus, neatsižvelgiant į kitoje valstybėje narėje taikomą bet kokį apmokestinimą. Tokiu atveju tam, kad dividendus gaunantys asmenys ne rezidentai nepatirtų laisvo kapitalo judėjimo apribojimo, kuris iš esmės draudžiamas pagal EB 56 straipsnį, dividendus išmokančios bendrovės rezidavimo valstybė turi užtikrinti, kad pagal jos nacionalinės teisės numatytą apmokestinimo grandinės arba ekonominio dvigubo apmokestinimo išvengimo ar jų sušvelninimo mechanizmą ne rezidentai būtų vertinami taip pat kaip ir rezidentai. Taikydama minėtus teisės aktus, valstybė narė pasirenka įgyvendinti savo kompetenciją mokesčių srityje kitose valstybėse narėse reziduojančioms bendrovėms išmokamų dividendų atžvilgiu. Todėl šiuos dividendus gaunančių bendrovių ne rezidenčių padėtis yra panaši kaip ir bendrovių rezidenčių, kiek tai susiję su bendrovių rezidenčių išmokamų dividendų apmokestinimo grandinės pavojumi, vadinasi, dividendus gaunančios bendrovės ne rezidentės negali būti skirtingai vertinamos, palyginti su dividendus gaunančiomis bendrovėmis rezidentėmis.
Be to, nepalankumai, galintys kilti dėl to, jog įvairios valstybės narės paraleliai įgyvendina savo kompetenciją mokesčių srityje, nėra Sutartimi draudžiami apribojimai tiek, kiek toks įgyvendinimas nėra diskriminuojamo pobūdžio. Tačiau taip nėra tuo atveju, kai nepalankus kitoje valstybėje narėje reziduojančioms bendrovėms išmokamų dividendų vertinimas atsiranda tik dėl to, kad dividendus išmokančios bendrovės rezidavimo valstybė įgyvendina savo kompetenciją mokesčių srityje ir todėl jis jai yra priskirtinas.
Be to, toks skirtingas vertinimas nepaneigiamas tuo, kad taikomos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys. Tiesa, negalima atmesti tikimybės, kad valstybė narė užtikrina įsipareigojimų pagal Sutartį laikymąsi su kita valstybe nare sudarydama dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį. Vis dėlto šiuo tikslu būtina, kad taikant tokią sutartį būtų galima kompensuoti iš nacionalinės teisės aktų kylančio skirtingo vertinimo pasekmes. Taigi, tik kai taikant nacionalinės teisės aktus prie šaltinio išskaičiuojamą mokestį galima atskaityti iš kitoje valstybėje narėje mokėtino mokesčio ne daugiau nei apmokestinimo skirtumas pagal nacionalinės teisės aktus, kitose valstybėse įsteigtoms bendrovėms išmokamų dividendų skirtingas vertinimas, palyginti su dividendais, išmokamais bendrovėms rezidentėms, išnyksta. Todėl tam, kad būtų pasiektas neutralizavimo tikslas, taikant dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse numatytą atskaitymo metodą turi būti galima visą valstybėje narėje nuo dividendų išskaičiuotą mokestį atskaityti iš dividendus gaunančios bendrovės rezidavimo valstybėje mokėtino mokesčio taip, kad jei šios bendrovės gaunami dividendai galiausiai būtų apmokestinami daugiau nei pirmoje valstybėje narėje reziduojančioms bendrovėms išmokami dividendai, ši didesnė mokesčių našta galėtų būti priskirta jau nebe šiai valstybei narei, o dividendus gaunančios bendrovės rezidavimo valstybei, kuri pasinaudojo įgaliojimais apmokestinti.
Šiuo klausimu pažymėtina, kad kai daugelyje valstybės sudarytų dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių numatyta, kad atskaityta arba įskaityta suma už šioje valstybėje išskaičiuotą mokestį negali viršyti dividendus gaunančios bendrovės rezidavimo valstybėje narėje taikomo iki atskaitymo apskaičiuoto mokesčio dalies, atitinkančios pirmojoje valstybėje apmokestinamas pajamas, vertinimo skirtumas gali būti neutralizuotas tik tada, kai iš atitinkamos valstybės narės gaunami dividendai yra pakankamai apmokestinami kitoje valstybėje narėje. Jeigu šie dividendai neapmokestinami arba nepakankamai apmokestinami, atitinkamoje valstybėje narėje išskaičiuoto mokesčio suma arba jos dalis negali būti atskaityta. Tokiu atveju taikant nacionalinės teisės aktus atsiradęs skirtingas vertinimas negali būti kompensuotas taikant dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatas. Ši išvada taikoma netgi tuo atveju, kai tokioje sutartyje nenumatyta, jog atskaitymas neviršija dividendus gaunančios bendrovės rezidavimo valstybėje narėje taikomo iki atskaitymo apskaičiuoto mokesčio dalies, atitinkančios dividendus išmokančios bendrovės rezidavimo valstybėje apmokestinamas pajamas, tačiau numatyta, kad šioje valstybėje išskaičiuotas mokestis atskaitomas iš mokesčio, tenkančio šioms pajamoms dividendus gaunančios bendrovės rezidavimo valstybėje. Iš tiesų, jeigu šie dividendai neapmokestinami arba nepakankamai apmokestinami, dividendus išmokančios bendrovės rezidavimo valstybėje išskaičiuota suma arba jos dalis negali būti atskaityta. Tačiau pasirinkimas, ar apmokestinti kitoje valstybėje narėje iš dividendus išmokančios bendrovės rezidavimo valstybės gaunamas pajamas, arba tarifas, kuriuo jos apmokestinamos, priklauso ne nuo pastarosios valstybės, bet nuo kitoje valstybėje narėje nustatytų apmokestinimo taisyklių. Todėl taikant dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių nuostatas prie šaltinio išskaičiuoto mokesčio atskaitymas iš kitoje valstybėje narėje mokėtino mokesčio ne visais atvejais leidžia neutralizuoti taikant nacionalinės teisės aktus atsiradusį skirtingą vertinimą.
(žr. 43, 50–53, 56–64, 67, 69 punktus ir rezoliucinę dalį)