1. Apeliacinis skundas – Pagrindai – Nepakankami ar prieštaringi motyvai – Priimtinumas – Motyvavimo pareigos apimtis
(EB 225 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa)
2. Pareigūnai – Išlaidų atlyginimas – Deleguoti nacionaliniai ekspertai – Dienpinigiai
(EB 3 straipsnio 2 dalis)
3. Procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Bylos dalyko nustatymas – Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas)
1. Klausimas, ar pirmąja instancija bylą išnagrinėjusio teismo sprendimo motyvai yra prieštaringi arba nepakankami, yra teisės klausimas, kuris, kaip toks, gali būti keliamas apeliaciniame skunde.
Apeliacine tvarka Teisingumo Teismo vykdoma kontrole visų pirma siekiama patikrinti, ar, vertinant teisės požiūriu, pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas atsakė į visus ieškovo argumentus.
Tačiau pirmąja instancija bylą išnagrinėjusio teismo pareiga motyvuoti savo sprendimus neturėtų būti aiškinama taip, kad jis privalo detaliai atsakyti į kiekvieną ieškovo nurodytą argumentą, ypač jei argumentas nėra pakankamai aiškus bei tikslus.
(žr. 39–41 punktus)
2. Vienodo vertinimo arba nediskriminacijos principu reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos situacijos – vienodai, jeigu toks vertinimas nėra objektyviai pateisinamas.
Susituokę asmenys nėra diskriminuojami nesusituokusių asmenų, gyvenančių faktinėje sąjungoje, atžvilgiu, kai pirmąja instancija bylą išnagrinėjusio teismo sprendimu santuokinio statuso kriterijus pripažįstamas pagrįstu ir tinkamu nustatant gautinų dienpinigių dydį ir nusprendžiama, kad prašymo dėl delegavimo pateikimo momentu ieškovė nebuvo diskriminuojama nesusituokusio deleguoto nacionalinio eksperto atžvilgiu, nes jos, kaip susituokusios moters, teisinis statusas skyrėsi nuo nesusituokusio asmens statuso.
Sąlygų, pagal kurias skiriamos išmokos deleguotiems nacionaliniams ekspertams, nustatymas patenka į Komisijos turimos diskrecijos sritį. Be to, nediskriminavimo arba vienodo vertinimo principas būtų pažeistas tik tuo atveju, jei 2002 m. balandžio 30 d. Komisijos sprendimo, nustatančio deleguotiems nacionaliniams ekspertams taikomas taisykles, 20 straipsnio 3 dalies b punktu asmenys būtų diferencijuojami neobjektyviai arba akivaizdžiai neadekvačiai atsižvelgiant į šios nuostatos tikslą. Šiuo atveju išmoką Komisija moka siekdama kompensuoti nepatogumus ir išlaidas, kuriuos deleguotas nacionalinis ekspertas patiria dėl išvykimo iš savo gyvenamosios vietos. Minėto sprendimo 20 straipsnio 3 dalies b punktas grindžiamas prezumpcija, kad deleguotas nacionalinis ekspertas patiria mažiau nepatogumų, jei prašymo dėl delegavimo pateikimo momentu jo sutuoktinis gyvena delegavimo vietoje.
Nors tam tikrais aspektais faktinės sąjungos ir teisiškai įregistruotos sąjungos, kaip antai santuoka, gali turėti panašumų, jie nebūtinai lemia šių dviejų tipų sąjungų sutapatinimą.
Nors dėl bendro ir abstraktaus pobūdžio reglamentavimo ribinėse situacijose kartais kyla nepatogumų, teisės aktų leidėjo negalima kritikuoti už tai, kad nusprendė suskirstyti situacijas į kategorijas, jeigu šis skirstymas iš esmės nėra diskriminuojantis siekiamo tikslo atžvilgiu. Tokia pati išvada a fortiori taikytina ir tais atvejais, kai atsidūrusieji ribinėse situacijose kartais gauna naudos.
(žr. 70–73, 75, 78, 81 punktus)
3. Pirmąja instancija bylą nagrinėjantis teismas turi atmesti kaip nepriimtinus jam pateikto ieškinio reikalavimus, kai iš paties ieškinio teksto nėra nuosekliai ir suprantamai aišku, kokios yra esminės teisinės ir faktinės aplinkybės, kuriomis pagrįsti šie reikalavimai, o tokių aplinkybių nenurodymas ieškinyje negali būti kompensuotas jas nurodant per teismo posėdį.
(žr. 104 punktą)