—

Terex Equipment Ltd, atstovaujamos baristerio J. White,

—

FG Wilson (Engineering) Ltd ir Carterpillar EPG Ltd, atstovaujamų solisitoriaus G. Salmond ir QC R. Cordara,

—

Jungtinės Karalystės vyriausybės, atstovaujamos H. Walker, padedamos baristerės S. Moore,

—

Čekijos vyriausybės, atstovaujamos M. Smolek,

—

Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos L. Bouyon ir R. Lyal,

1

Prašymai priimti prejudicinius sprendimus susiję su 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 5 t., p. 307, toliau – Muitinės kodeksas), 78, 203, 204 ir 239 straipsnių bei Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Reglamento Nr. 2913/92 įgyvendinimo nuostatas (OL L 253, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2sk, 6 t., p. 3), iš dalies pakeisto Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1677/98 (OL L 212, p. 18, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 9 t., p. 30; toliau – Įgyvendinimo reglamentas), 865 straipsnio išaiškinimu.

2

Šie prašymai buvo pateikti nagrinėjant ginčus tarp Terex Equipment Ltd (toliau – Terex), FG Wilson (Engineering) Ltd (toliau – Wilson) bei Caterpillar EPG Ltd (toliau – Caterpillar) ir Commissioners for Her Majesty’s Revenue & Customs dėl pagrindinėje byloje aptariamų prekių, kurioms taikyta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, reeksporto deklaracijose neteisingai nurodyto muitinės procedūros kodo, žyminčio Bendrijos prekių eksportą, pasekmių.

3

Muitinės kodekso 4 straipsnio 7, 8 ir 13 punktuose numatyta:

„Šiame Kodekse vartojamos šios sąvokos:

<…>

4

Minėto kodekso 37 straipsnyje skelbiama:

„1.   Į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo momento yra muitinės prižiūrimos. Jos gali būti muitinės tikrinamos vadovaujantis galiojančiomis nuostatomis.

2.   Jos lieka taip prižiūrimos tiek laiko, kiek, atitinkamais atvejais, reikia jų muitiniam statusui nustatyti, o ne Bendrijos prekių atveju, nepažeidžiant 82 straipsnio 1 dalies, – tol, kol pakeičiamas prekių muitinis statusas, jos įvežamos į laisvąją zoną, padedamos į laisvąjį sandėlį, reeksportuojamos ar sunaikinamos vadovaujantis 182 straipsniu.“

5

Muitinės kodekso 59 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Bendrijos prekės, deklaruotos eksporto, laikinojo išvežimo perdirbti, tranzito arba muitinio sandėliavimo procedūrai, yra muitinės prižiūrimos nuo muitinės deklaracijos priėmimo momento iki tų prekių išgabenimo iš Bendrijos muitų teritorijos arba sunaikinimo momento ar iki joms įformintos muitinės deklaracijos pripažinimo negaliojančia momento.“

6

Remiantis šio kodekso 78 straipsniu:

„1.   Muitinė turi teisę savo iniciatyva arba deklaranto prašymu padaryti pakeitimus deklaracijoje po to, kai prekės jau išleistos.

2.   Muitinė, norėdama po prekių išleidimo įsitikinti deklaracijoje pateiktų duomenų tikslumu, turi teisę tikrinti prekybos dokumentus ir duomenis, susijusius su atitinkamų prekių importo arba eksporto operacijomis arba su paskesnėmis prekybos šiomis prekėmis operacijomis. <…>

3.   Jeigu pakartotinai patikrinus deklaraciją arba atlikus tikrinimą po prekių išleidimo paaiškėja, kad atitinkamos muitinės procedūros atlikimo tvarką reglamentuojančios nuostatos buvo taikomos remiantis neteisinga arba neišsamia informacija, muitinė, remdamasi naujai surinkta informacija, laikydamasi nustatytų nuostatų, imasi priemonių, būtinų susidariusiai padėčiai sureguliuoti.“

7

Pagal Muitinės kodekso 79 straipsnio pirmą pastraipą „išleidimas į laisvą apyvartą suteikia ne Bendrijos prekėms Bendrijos prekių muitinį statusą“.

8

Muitinės kodekso 161 straipsnio 5 dalyje nustatyta:

„Eksporto deklaracija privalo būti pateikta muitinės įstaigai, atsakingai už vietos, kurioje yra eksportuotojo buveinė arba kurioje supakuojama arba pakraunama eksportuojamų prekių siunta, priežiūrą. Nuo šio reikalavimo leidžiančios nukrypti nuostatos tvirtinamos taikant Komiteto procedūrą.“

9

Minėto kodekso 182 straipsnio 3 dalyje numatyta:

„<…> Jeigu norima reeksportuoti prekes, kurioms Bendrijos muitų teritorijoje buvo įforminta ekonominio poveikio turinti muitinės procedūra, turi būti pateikta muitinės deklaracija, kaip tai apibrėžta 59–78 straipsniuose. Tokiais atvejais taikomos 161 straipsnio 4 ir 5 dalys.

<…>“

10

Muitinės kodekso 203 straipsnio 1 dalyje skelbiama:

„Importo skola muitinei atsiranda:

11

Muitinės kodekso 204 straipsnyje numatyta:

„1.   Importo skola muitinei atsiranda:

<…>

203 straipsnyje nenurodytais atvejais, išskyrus, kai nustatyta, kad minėti pažeidimai neturi esminės įtakos tinkamam laikinojo prekių saugojimo arba atitinkamos muitinės procedūros taikymui.

2.   Skola muitinei atsiranda arba tuo momentu, kai nustojama vykdyti prievolę, kurios nevykdymas sąlygoja skolos muitinei atsiradimą, arba tuo momentu, kai prekėms įforminama atitinkama muitinės procedūra, jeigu po to nustatoma, kad faktiškai nebuvo laikytasi reikalavimų, kurių privaloma laikytis įforminant prekėms tokią procedūrą arba taikant joms sumažintą arba nulinę importo muito normą dėl prekių galutinio vartojimo.

<…>“

12

Muitinės kodekso 236 straipsnyje nustatyta:

„1.   <…>

Importo arba eksporto muitus atsisakoma išieškoti nustačius, kad tada, kai jie buvo įtraukti į apskaitą, tokių muitų suma nebuvo teisiškai privaloma sumokėti arba kad ši suma buvo įtraukta į apskaitą nesivadovaujant 220 straipsnio 2 dalimi.

Muitai negrąžinami ir neatsisakoma jų išieškoti, jeigu įvykių, dėl kurių buvo sumokėta arba įtraukta į apskaitą teisiškai neprivaloma sumokėti pinigų suma, priežastis buvo tyčiniai suinteresuoto asmens veiksmai.

2.   Importo arba eksporto muitai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti, jeigu per trejus metus nuo skolininko informavimo apie tokių muitų sumą dienos atitinkamai muitinės įstaigai pateikiamas prašymas.

Šis laikotarpis pratęsiamas, jeigu suinteresuotas asmuo pateikia įrodymus, kad pateikti tokį prašymą per nustatytą laikotarpį jam sukliudė ypatingos aplinkybės arba force majeure.

Jeigu muitinė per šį laikotarpį pati nustato, kad susidarė kuri nors iš 1 dalies pirmojoje ar antrojoje pastraipose aprašytų padėčių, ji grąžina arba atsisako išieškoti muitą savo iniciatyva.“

13

Įgyvendinimo reglamento 865 straipsnyje numatyta:

„Atitinkamų prekių muitinės deklaracijos pateikimas arba bet koks kitą tokią pačią teisinę galią turintis veiksmas ir dokumento pateikimas kompetentingai institucijai patvirtinti laikomas prekių paėmimu vengiant muitinės priežiūros, atsižvelgiant į Kodekso 203 straipsnio 1 dalį, jeigu šie veiksmai nulemia neteisingo Bendrijos prekių muitinės statuso suteikimą šioms prekėms.

Tačiau jei oro transporto įmonės, turinčios leidimą taikyti supaprastiną tranzito procedūrą, naudoja elektroninę deklaraciją, nelaikoma, kad prekės yra nebeprižiūrimos muitinės, jei suinteresuotojo asmens iniciatyva arba jo vardu jos yra vertinamos kaip ne Bendrijos prekės tol, kol muitinė nustato esant nenormalią padėtį, ir jeigu suinteresuoto asmens veikla neturi nesąžiningų sandorių požymių.“

14

Terex yra įmonė, gaminanti žemės darbų mašinas. Ji importuoja įvairias šių mašinų dalis. Importuotos dalys muitais sąlyginai neapmokestinamos taikant Muitinės kodekso 114-129 straipsniuose numatytą laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą. Šios mašinos parduodamos Bendrijoje ir už jos ribų esantiems pirkėjams.

15

Kai šios prekės reeksportuojamos laikantis laikinojo įvežimo perdirbti procedūros reikalavimų, jokių muitų mokėti nereikia.

16

Nuo 2000 m. sausio mėn. iki 2002 m. liepos mėn. Terex vardu veikiantys muitinės tarpininkai arba pirkėjai eksporto deklaracijose nurodydavo muitinės procedūros kodą 10 00, žymintį Bendrijos prekių eksportą, vietoj kodo 31 51, taikomo sąlyginai neapmokestinamų prekių reeksportui.

17

Todėl muitinė nusprendė, kad dėl šių reeksporto deklaracijų, kuriose nurodytas neteisingas kodas, pagrindinėje byloje aptariamos prekės neteisėtai įgijo Bendrijos prekių muitinį statusą, kuris lėmė skolos muitinei atsiradimą pagal Muitinės kodekso 203 straipsnio 1 dalį ir Įgyvendinimo reglamento 865 straipsnį. Bet kuriuo atveju skola muitinei atsirado pagal Muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalies a punktą, nes nebuvo pateiktas išankstinis pranešimas apie mašinų reeksportą, nors tokia pareiga kyla pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą.

18

Terex siekė, kad būtų pakartotinai patikrintos jos eksporto deklaracijos pagal Muitinės kodekso 78 straipsnio 3 dalį tam, kad būtų sureguliuota padėtis. Muitinė atsisakė padaryti šių deklaracijų pakeitimus motyvuodama tuo, pirma, kad Terex prašymu siekiama pakeisti taikomą muitinės statusą, ir, antra, kad susidariusios padėties sureguliuoti negalima, nes neįmanoma atgaline data pateikti išankstinio pranešimo apie pagrindinėje byloje aptariamų prekių reeksportą.

19

Be to, Terex pateikė prašymą atsisakyti išieškoti skolą muitinei pagal Muitinės kodekso 239 straipsnį. Muitinė atsisakė patenkinti jos prašymą, motyvuodama tuo, kad Terex elgesys buvo „akivaizdžiai aplaidus“, todėl ši nuostata netaikoma.

20

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad remiantis Muitinės kodekso 203 straipsniu pagrindinėje byloje neatsiranda skola muitinei. Terex eksportuojamos prekės neįgijo Bendrijos prekių statuso Muitinės kodekso 4 straipsnio 7 dalies prasme vien dėl to, kad eksporto deklaracijose buvo nurodytas neteisingas muitinės procedūros kodas, t. y. kodas 10 00. Tačiau prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad pagal Muitinės kodekso 204 straipsnį pagrindinėje byloje gali atsirasti skola muitinei, kuri negali būti pašalinta taikant Įgyvendinimo reglamento 859 straipsnį ar senatį. Kalbant apie Muitinės kodekso 78 straipsnio 3 dalies taikymą šioje byloje, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad ši nuostata leidžia sureguliuoti padėtį, nepaisant to, kad Muitinės kodekso 182 straipsnio 3 dalyje reikalaujama išankstinio pranešimo apie prekių reeksportą.

21

Galiausiai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad negalima Terex kaltinti akivaizdžiui aplaidumu Muitinės kodekso 239 straipsnio prasme. Šiuo atžvilgiu jis teigia, kad muitinė prisidėjo prie to, kad atitinkamu laikotarpiu buvo nurodomas klaidingas muitinės procedūros kodas.

22

Tokiomis aplinkybėmis VAT and Duties Tribunal, Edinburgh sustabdė bylos nagrinėjimą ir pateikė Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

23

Wilson ir Caterpillar gamina elektros energijos generatorius. Jos importuoja Bendrijos kilmės šių generatorių dalis bei kitas detales. Importuotos detalės sąlyginai muitais neapmokestinamos, taikant laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą. Elektros energijos generatoriai daugiausiai parduodami ne Bendrijoje esantiems pirkėjams.

24

Nuo 2002 m. spalio mėn. iki 2005 m. vasario mėn. Wilson ir Caterpillar vardu veikiantys muitinės tarpininkai arba pirkėjai aptariamų prekių eksporto deklaracijose nurodydavo muitinės procedūros kodą 10 00, žymintį Bendrijos prekių eksportą, vietoj kodo 31 51, taikomo sąlyginai neapmokestinamų prekių reeksportui.

25

2005 m. vasario 21 d.Wilson ir Caterpillar pranešė Jungtinės Karalystės muitinei, kad jos naudojo neteisingą muitinės procedūros kodą, ir dėl to šios institucijos pateikė reikalavimus sumokėti muitus išleidus prekes.

26

Kaip ir Terex atveju, muitinė nusprendė, kad dėl klaidingo kodo naudojimo atsirado pareiga sumokėti muitus už prekes, kurios sąlyginai buvo neapmokestintos, kad padėtis negalėjo būti sureguliuota pagal Muitinės kodekso 78 straipsnį ir kad nebuvo jokio pagrindo atsisakyti išieškoti muitus pagal Muitinės kodekso 239 straipsnį.

27

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad pagrindinėje byloje aptariamos prekės visada buvo „ne Bendrijos prekės“ muitinės kodekso 4 straipsnio 8 punkto prasme ir kad nurodžius neteisingą muitinės procedūros kodą joms negalėjo būti įforminta eksporto procedūra, kuri išskirtinai taikoma Bendrijos prekėms. Taigi vien neteisingo muitinės procedūros kodo naudojimas negali pagrindinėje byloje aptariamoms prekėms suteikti Bendrijos prekių statuso, kaip tai leidžia manyti Įgyvendinimo reglamento 865 straipsnis.

28

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, pagrindinėje byloje aptariamos prekės visada buvo muitinės prižiūrimos Muitinės kodekso 4 straipsnio 13 punkto prasme, nors klaidingo muitinės procedūros kodo naudojimas ir galėjo sudaryti klūčių šių institucijų kontrolės procedūroms. Muitinės ginamas aiškinimas suteiktų Muitinės kodekso 203 straipsniui ir Įgyvendinimo reglamento 865 straipsniui sankcijos už neteisingo kodo naudojimą pobūdį, o tai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, neatitiktų Bendrijos teisės aktų leidėjo ketinimų.

29

Kalbant apie Muitinės kodekso 78 straipsnio taikymą pagrindinėje byloje aptariamai situacijai, pažymėtina, jog prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad padėtis gali būti sureguliuota pagal šio straipsnio 3 dalį.

30

Galiausiai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, išanalizavęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, daro išvadą, kad Wilson ir Caterpillar negalima kaltinti „akivaizdžiu aplaidumu“ Muitinės kodekso 239 straipsnio prasme. Šiuo atžvilgiu jis remiasi visų pirma taikytinų taisyklių sudėtingumu ir tuo, kad Jungtinės Karalystės muitinės įstaigos neįvykdė jai tenkančios pareigos įspėti ūkio subjektus apie neteisingo muitinės procedūros kodo naudojimo pasekmes.

31

Tokiomis aplinkybėmis VAT and Duties Tribunal, Northern Ireland sustabdė bylos nagrinėjimą ir pateikė Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

32

2008 m. lapkričio 13 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi bylos C-430/08 ir C-431/08 buvo sujungtos, kad būtų bendrai vykdoma rašytinė ir žodinė proceso dalys ir priimamas galutinis sprendimas.

33

Šiais kartu nagrinėtinais prejudiciniais klausimais prašymus priimti prejudicinius sprendimus pateikę teismai iš esmės nori sužinoti, ar Bendrijos prekių eksportą žyminčio muitinės procedūros kodo 10 00 naudojimas eksporto deklaracijose vietoj kodo 3151, parodančio prekių, kurioms taikoma laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, reeksportą, laikytinas neteisėtu paėmimu iš muitinės priežiūros ir dėl jo atsiranda skola muitinei pagal Muitinės kodekso 203 straipsnio 1 dalį.

34

Pagal Muitinės kodekso 203 straipsnio 1 dalį importo skola muitinei atsiranda neteisėtai paimant iš muitinės priežiūros importo muitais apmokestinamas prekes.

35

Pagal Teisingumo Teismo praktiką ši neteisėto paėmimo iš muitinės priežiūros sąvoka turi būti suprantama kaip apimanti bet kokį veiksmą ar neveikimą, kuris trukdo, nors ir trumpam, kompetentingai muitinei prieiti prie muitinės prižiūrimos prekės ir atlikti Bendrijos muitų teisės aktuose numatytus patikrinimus (žr. 2001 m. vasario 1 d. Sprendimo D. Wandel, C–66/99, Rink. p. I–873, 47 punktą; Sprendimo Liberexim, C-371/99, Rink. p. I-6227, 55 punktą; Sprendimo Hamann International, C-337/01, Rink. p. I-1791, 31 punktą bei Sprendimo British American Tobacco, C-222/01, Rink. p. I-4683, 47 punktą).

36

Kadangi ši sąvoka Bendrijos teisės aktuose neapibrėžta, Įgyvendinimo reglamento 865 straipsnyje numatyti aplinkybių, kurios turi būti laikomos neteisėtu paėmimu iš muitinės priežiūros Muitinės kodekso 203 straipsnio 1 dalies prasme, pavyzdžiai (žr. minėto Sprendimo D. Wandel 46 punktą).

37

Pagal Įgyvendinimo reglamento 865 straipsnio pirmą pastraipą prekių paėmimu vengiant muitinės priežiūros laikomas, atsižvelgiant į Kodekso 203 straipsnio 1 dalį, atitinkamų prekių muitinės deklaracijos pateikimas arba bet koks kitą tokią pačią teisinę galią turintis veiksmas ir dokumento pateikimas kompetentingai institucijai patvirtinti, jeigu šie veiksmai nulemia neteisingo Bendrijos prekių muitinės statuso suteikimą šioms prekėms.

38

Šiuo atžvilgiu prašymus priimti prejudicinius sprendimus pateikę teismai, Terex bei Wilson ir Caterpillar mano, kad Bendrijos prekių eksportą žyminčio muitinės procedūros kodo 10 00 nurodymas vietoj kodo 31 51, parodančio prekių, kurioms taikoma laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, reeksportą, nepakeitė atitinkamų prekių muitinio statuso, todėl šios prekės vis dar turi būti laikomos ne Bendrijos prekėmis. Iš tikrųjų jos nebuvo išleistos į laisvą apyvartą, dėl ko būtų įgijusios Bendrijos prekių statusą pagal Muitinės kodekso 79 straipsnį. Tačiau taikant Įgyvendinimo reglamento 865 straipnį nepakanka, kad muitinės procedūros kodo 10 00 nurodymas tik leistų susidaryti klaidingą įspūdį, jog tai buvo Bendrijos prekės.

39

Su šiuo aiškinimu sutikti negalima.

40

Iš tikrųjų Įgyvendinimo reglamento 865 straipsnyje numatyta situacija, kai deklaracijose prekėms priskiriamas Bendrijos prekių statusas, kurio jos negali turėti, o dėl to ne Bendrijos prekės išvengia muitinės priežiūros, kuri joms privaloma pagal Muitinės kodeksą ir visų pirma jo 37 straipsnį.

41

Šiuo atžvilgiu reikia akcentuoti laikinojo įvežimo perdirbti procedūros ypatybes ir vaidmenį, kurį šiomis aplinkybėmis vaidina teisingo muitinės procedūros kodo nurodymas, siekiant nustatyti, ar kodo, žyminčio Bendrijos prekių eksportą, nurodymas kelia grėsmę muitinės kompetencijai atlikti patikrinimus.

42

Visų pirma reikia pastebėti, kaip tai pabrėžia Europos Komisija, kad laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, lemianti sąlyginį neapmokestinimą muitais, yra išskirtinė priemonė, skirta palengvinti tam tikros ekonominės veiklos vykdymą. Kadangi taikant šią procedūrą egzistuoja akivaizdi rizika, susijusi su teisingu muitų teisės aktų taikymu ir muitų surinkimu, šia procedūra besinaudojantys asmenys turi griežtai laikytis iš jos išplaukiančių pareigų. Reikia taip pat griežtai aiškinti pasekmes, kurios gali jiems kilti, jeigu jie nevykdo savo pareigų.

43

Pareiga pagal Muitinės kodekso 182 straipsnio 3 dalį pateikti muitinės deklaraciją ir nurodyti teisingą muitinės procedūros kodą, parodantį prekės, kuriai įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, reeksportą, yra ypač svarbi vykdant muitinės priežiūrą, kai taikoma ši muitinės procedūra.

44

Iš tikrųjų nurodant muitinės procedūros kodą, žymintį prekių, kurioms taikoma laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, reeksportą, siekiama užtikrinti veiksmingą muitinės vykdomą priežiūrą, jai suteikiant įgaliojimus vien remiantis muitinės deklaracija nustatyti atitinkamų prekių statusą, nesant būtinybės remtis vėlesniais vertinimais ar išvadomis. Šis tikslas svarbus dar ir dėl to, kad prekės, kurios įvežamos į Bendrijos muitų teritoriją, liktų muitinės prižiūrimos, tik iki kol jos reeksportuojamos, kaip tai numatyta Muitinės kodekso 37 straipsnio 2 dalyje.

45

Taigi nurodant muitinės procedūros kodą, žymintį prekių, kurioms taikoma laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, reeksportą, siekiama leisti muitinei paskutiniu momentu atlikti muitinės patikrinimus pagal Muitinės kodekso 37 straipsnio 1 dalį, t. y. patikrinti, ar reeksportuojamos prekės iš tikrųjų yra prekės, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra.

46

Todėl pagrindinėse bylose nagrinėjamose eksporto deklaracijose nurodžius muitinės procedūros kodą 10 00, atitinkamoms prekėms neteisingai buvo suteiktas Bendrijos prekių statusas ir taip tiesiogiai paveikta muitinės teisė atlikti patikrinimus pagal Muitinės kodekso 37 straipsnio 1 dalį.

47

Tokiomis aplinkybėmis eksporto deklaracijose muitinės procedūros kodo 10 00, žyminčio Bendrijos prekių eksportą, nurodymas vietoj kodo 31 51, parodančio prekių, kurioms taikoma laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, reeksportą, turi būti laikomas šių prekių „neteisėtu paėmimu“ iš muitinės priežiūros (pagal analogiją žr. minėto sprendimo British American Tobacco 53 punktą).

48

Kalbant, be kita ko, apie tai, kad atitinkamu laikotarpiu muitinė galbūt neatliko patikrinimų, tokia aplinkybė negali būti veiksnys, dėl kurio nebūtų taikoma ši neteisėto paėmimo iš muitinės priežiūros sąvoka. Iš tikrųjų pagal teismų praktiką norint konstatuoti prekės neteisėtą paėmimą iš muitinės priežiūros pakanka, jog prekė iš tikrųjų buvo paimta vengiant galimų patikrinimų, nepaisant to, kad šiuos patikrinimus kompetentinga institucija realiai atliko (žr. minėto Sprendimo British American Tobacco 55 punktą).

49

Galiausiai negalima sutikti su teiginiu, kad dėl šio aiškinimo Muitinės kodekso 203 straipsnio 1 dalis klaidingai įgytų neproporcingos sankcijos pobūdį.

50

Iš tikrųjų, pirma, kaip buvo priminta šio sprendimo 42 punkte, laikinojo įvežimo perdirbti procedūra besinaudojantys asmenys turi griežtai laikytis pagal šią procedūrą jiems tenkančių pareigų. Antra, kadangi pagrindinėse bylose aptariamos prekės buvo eksportuotos kaip Bendrijos prekės, jos galbūt galėjo būti atgal importuojamos į Bendriją kaip grąžintos prekės Muitinės kodekso 185 straipsnio prasme, nemokant importo muitų.

51

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, į pirmąjį ir trečiąjį klausimus byloje C-430/08 bei pirmąjį ir antrąjį klausimus byloje C-431/08 reikia atsakyti taip: pagrindinėse bylose nagrinėjamose eksporto deklaracijose nurodžius Bendrijos prekių eksportą žymintį muitinės procedūros kodą 10 00 vietoj kodo 31 51, taikomo prekėms, sąlyginai neapmokestinamoms muitais pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, atsiranda skola muitinei pagal Muitinės kodekso 203 straipsnio 1 dalį ir Įgyvendinimo reglamento 865 straipsnio pirmą pastraipą.

52

Atsižvelgiant į šį atsakymą, nereikia atsakyti į ketvirtąjį klausimą byloje C-430/08.

53

Šiais kartu nagrinėtinais klausimais prašymus priimti prejudicinius sprendimus pateikę teismai iš esmės siekia sužinoti, ar Muitinės kodekso 78 straipsnio 3 dalimi leidžiama pakartotinai patikrinti eksporto deklaracijas, siekiant ištaisyti nurodytą muitinės procedūros kodą, ir ar prireikus muitinė turi ištaisyti šias deklaracijas ir sureguliuoti padėtį.

54

Prašymus priimti prejudicinius sprendimus pateikę teismai šiuo atžvilgiu nurodo, kad muitinė atsisakė taikyti Muitinės kodekso 78 straipsnio 3 dalį dėl to, pirma, kad pagrindinėse bylose kalbama ne apie eksporto deklaracijų ištaisymą, bet apie muitinės procedūros pakeitimą, ir kad, antra, nepateikus išankstinio pranešimo, kaip to reikalaujama pagal Muitinės kodekso 182 straipsnio 3 dalį, padėtis negali būti sureguliuota.

55

Visų pirma reikia konstatuoti, kaip tvirtina prašymus priimti prejudicinius sprendimus pateikę teismai bei Wilson ir Caterpillar, kad „atitinkama muitinės procedūra“ Muitinės kodekso 78 straipsnio 3 dalies prasme buvo laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, kurią taikė ieškovės pagrindinėje byloje neteisingai naudodamos muitinės procedūros kodą 10 00.

56

Be to, negalima sutikti su teiginiu, kad remiantis Muitinės kodekso 78 straipsnio 3 dalimi negalima ištaisyti to, kad išankstinis pranešimas nebuvo pateiktas, kaip reikalaujama pagal Muitinės kodekso 182 straipsnio 3 dalį. Iš tikrųjų toks aiškinimas prieštarautų šio straipsnio, kuriuo siekiama muitinės procedūrą pritaikyti prie realios padėties, logikai. Taigi šio 78 straipsnio 3 dalyje nedaromas skirtumas tarp klaidų arba trūkumų, kuriuos galima pataisyti, ir tų, kurių pataisyti negalima. Sąvokos „neteisinga arba neišsami informacija“ turi būti aiškinamos kaip apimančios ir fakto klaidas arba trūkumus, ir taikytinos teisės aiškinimo klaidas (2005 m. spalio 20 d. Sprendimas Overland Footwear, C-468/03, Rink. p. I-8937, 63 punktas).

57

Todėl, priešingai nei savo pastabose teigė Jungtinės Karalystės muitinė ir vyriausybė, pagrindinėse bylose nagrinėjamoms situacijoms taikomas Muitinės kodekso 78 straipsnis ir jos gali būti iš esmės sureguliuotos pagal šį straipsnį.

58

Muitinės kodekso 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad muitinė „turi teisę“ savo iniciatyva arba deklaranto prašymu padaryti pakeitimus deklaracijoje, t. y. pakartotinai ją patikrinti. Jei deklarantas kreipiasi dėl pakartotinio patikrinimo, muitinė turi išnagrinėti jo prašymą bent dėl būtinybės šį pakartotinį patikrinimą atlikti (minėto Sprendimo Overland Footwear 45 ir 46 punktai). Pagal šią nuostatą deklaranto prašomas patikrinimas pavedamas muitinei, suteikiant jai teisę įvertinti ir jo principą, ir rezultatą. (žr. minėto Sprendimo Overland Footwear 66 punktą).

59

Muitinė, atlikdama šį pirminį įvertinimą, atsižvelgia į galimybę peržiūrėti duomenis tikrintinoje deklaracijoje ir prašyme dėl pakartotinio patikrinimo (minėto Sprendimo Overland Footwear 47 punktas).

60

Jei pakartotinis patikrinimas iš esmės yra įmanomas, muitinė, remdamasi savo įvertinimu, turi motyvuotu sprendimu, kurį galima apskųsti teismui, atmesti deklaranto prašymą arba atlikti prašomą patikrinimą (žr. minėto Sprendimo Overland Footwear 50 punktą).

61

Jei prašymas patenkinamas, muitinė pakartotinai patikrina deklaraciją ir, atsižvelgdama į pateiktus duomenis, įvertina, ar deklaranto reikalavimai pagrįsti (minėto Sprendimo Overland Footwear 51 punktas).

62

Jei pakartotinai patikrinus deklaraciją paaiškėja, kad atitinkamos muitinės procedūros atlikimo tvarką reglamentuojančios nuostatos buvo taikomos remiantis neteisinga arba neišsamia informacija ir kad jokia grėsmė laikinojo įvežimo perdirbti procedūros tikslams nekilo, muitinė pagal Muitinės kodekso 78 straipsnio 3 dalį, remdamasi naujai surinkta informacija, imasi priemonių, būtinų susidariusiai padėčiai sureguliuoti (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Overland Footwear 52 punktą).

63

Jei galiausiai paaiškėja, kad teisiškai nebuvo privaloma sumokėti importo muitų tada, kai jie buvo įtraukti į apskaitą, susidariusiai padėčiai sureguliuoti būtina priemonė gali būti tik atsisakymas išieškoti šiuos muitus (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Overland Footwear 53 punktą).

64

Šis atsisakymas išieškoti pagal Muitinės kodekso 236 straipsnį bus taikomas, jei įvykdytos šia nuostata numatytos sąlygos, t. y. nebuvo deklaranto apgaulės ir laikytasi nustatyto termino, būtent trejų metų, per kurį reikia pateikti prašymą atsisakyti išieškoti muitus (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Overland Footwear 54 punktą).

65

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, į pirmąjį klausimą byloje C-430/08 ir į trečiąjį klausimą byloje C-431/08 reikia atsakyti taip: Muitinės kodekso 78 straipsniu leidžiama pakartotinai patikrinti prekių eksporto deklaraciją siekiant ištaisyti deklaranto joms nurodytą muitinės procedūros kodą ir muitinė turi, pirma, išnagrinėti, ar atitinkamos muitinės procedūros atlikimo tvarką reglamentuojančios nuostatos buvo taikomos remiantis neteisinga arba neišsamia informacija ir ar nekilo jokia grėsmė laikinojo įvežimo perdirbti procedūros tikslams, t. y. ar prekės, kurioms taikoma ši muitinės procedūra, buvo iš tikrųjų reeksportuotos, ir, antra, remdamasi naujai surinkta informacija, imtis priemonių, būtinų susidariusiai padėčiai sureguliuoti.

66

Atsižvelgiant į atsakymus, pateiktus į minėtus klausimus, į penktąjį klausimą byloje C-430/08 ir į ketvirtąjį klausimą byloje C-431/08 atsakyti nereikia.

67

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymus priimti prejudicinius sprendimus pateikusių teismų nagrinėjamose bylose, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šie teismai. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia: