1. Pagrindinės teisės – Teisė į kolektyvines derybas – Suderinamumas su reikalavimais, susijusiais su Sutartimi garantuojamomis pagrindinėmis laisvėmis – Įsisteigimo laisvė – Laisvė teikti paslaugas – Viešojo pirkimo srities direktyvos
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 28 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18; Tarybos direktyva 92/50)
2. Teisės aktų derinimas – Viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarka – Direktyvos 92/50 ir 2004/18 – Taikymo sritis
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18; Tarybos direktyva 92/50)
3. Teisės aktų derinimas – Viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarka – Direktyvos 92/50 ir 2004/18 – Taikymo sritis – Sutarties vertė
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18 9 straipsnio 8 dalis; Tarybos direktyvos 92/50 7 straipsnio 4 ir 5 dalys)
1. Teisė į kolektyvines derybas yra pagrindinė teisė, ir bendrai vertinamas kolektyvinės sutarties dėl vietos valdžios viešosios tarnybos darbuotojų darbo užmokesčio dalies pertvarkymo į kaupiamojo senatvės pensijos draudimo įmokas socialinis tikslas negali reikšti, kad darbdaviai, kurie yra vietos valdžios institucijos, savaime atleidžiami nuo pareigos laikytis reikalavimų pagal Direktyvą 92/50 dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo ir Direktyvą 2004/18 dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo, kuriomis įsisteigimo laisvė ir laisvė teikti paslaugas įgyvendinama viešojo pirkimo srityje.
Iš tiesų kolektyvinių sutarčių sąlygos nėra pašalintos iš Sutarties nuostatų dėl laisvo asmenų judėjimo taikymo srities.
Be to, pagrindinei teisei, kaip antai teisei į kolektyvines derybas, įgyvendinti gali būti taikomi tam tikri apribojimai. Konkrečiai kalbant, nors valstybėje narėje teisei į kolektyvines derybas taikoma konstitucinė apsauga, šią teisę pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 28 straipsnį reikia įgyvendinti nepažeidžiant Sąjungos teisės.
Taip pat negalima manyti, kad įgyvendinant socialinių partnerių laisvę ir teisę į kolektyvines derybas įprasta pažeisti direktyvas, kuriomis įsisteigimo laisvė ir laisvė teikti paslaugas įgyvendinama viešojo pirkimo srityje.
Galiausiai reikia pažymėti, kad, kitaip nei socialinių partnerių sutartas tikslas – pagerinti vietos valdžios viešosios tarnybos darbuotojų pensijų lygį, įstaigų ir įmonių, su kuriomis numatyta sudaryti profesinės senatvės pensijos draudimo sutartis, nurodymas kolektyvinėje sutartyje iš esmės neturi įtakos teisės į kolektyvines derybas esmei.
(žr. 41–43, 47, 49 punktus)
2. Valstybė narė iki 2006 m. sausio 31 d. neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 92/50/EEB dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 8 straipsnio ir III–VI dalių nuostatas, o nuo 2006 m. vasario 1 d. – pagal Direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 20 ir 23–55 straipsnių nuostatas dėl to, kad vietos valdžios institucijos arba įmonės tiesiogiai, nepaskelbusios konkurso Sąjungos mastu, sudarė sutartis dėl profesinės senatvės pensijos draudimo paslaugų su kolektyvinės sutarties nuostatoje nurodytomis įstaigomis arba įmonėmis, nors minėtose vietos valdžios institucijose ir įmonėse dirbo tiek darbuotojų, kad šių sutarčių vertė siekė arba viršijo ribą, nuo kurios taikomos minėtos direktyvos.
Pagrindinės teisės į kolektyvines derybas įgyvendinimas turi atitikti iš ESV sutartimi saugomų laisvių kylančius reikalavimus ir proporcingumo principą. Šiuo atžvilgiu, vertinant atitinkamus interesus, t. y. interesą pagerinti atitinkamų darbuotojų pensijų lygį ir interesą įgyvendinti įsisteigimo laisvę bei laisvę teikti paslaugas ir užtikrinti atvirumą konkurencijai Sąjungos mastu, kolektyvinės sutarties nuostatoje nebuvo laikomasi teisingos pusiausvyros, visiškai ir neterminuotai atsisakant taikyti direktyvų 92/50 ir 2004/18 normas vietos valdžios institucijų darbuotojų kaupiamojo senatvės pensijos draudimo srityje, nors viešojo paslaugų pirkimo direktyvų laikymasis nėra nesuderinamas su kolektyvinės sutarties šalių siekiamu socialiniu tikslu.
Be to, aišku, kad sąlygos, dėl kurių pagal minėtas direktyvas sutartys pripažįstamos „viešojo pirkimo sutartimis“, tenkinamos, nes vietos valdžios lygmens darbdaviai, nors tik įgyvendina kolektyvinėje sutartyje įtvirtintą profesinės senatvės pensijos draudimo srities pasirinkimą, yra perkančiosios organizacijos ir tiesiogiai ekonomiškai suinteresuoti sudaromomis grupės draudimo sutartimis, o šios sutartys dėl to yra atlyginamojo pobūdžio. Šiuo atžvilgiu aplinkybė, kad galutiniai senatvės pensijos išmokų gavėjai yra darbuotojai, kuriems taikoma minėta priemonė, nepanaikina tokių sutarčių atlyginamojo pobūdžio.
(žr. 44, 52–53, 66, 75, 80, 89, 105 punktus ir rezoliucinę dalį)
3. Kalbant apie sutartis dėl vietos valdžios viešosios tarnybos darbuotojų profesinės senatvės pensijos draudimo, dalį darbo užmokesčio pertvarkant į kaupiamojo senatvės pensijos draudimo įmokas, paslaugų, reikia nurodyti, kad „numatoma sutarties vertė“ pagal Direktyvos 92/50 dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 7 straipsnio 4 dalies pirmą įtrauką ir Direktyvos 2004/18 dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 9 straipsnio 8 dalies a punkto i papunktį atitinka numatomą draudimo įmokų vertę, t. y. draudimo įmokas, pertvarkant darbo užmokestį atskaitomas nuo suinteresuotųjų atitinkamos vietos valdžios institucijos arba įmonės darbuotojų darbo užmokesčio ir skirtas finansuoti galutines profesinio senatvės pensijos draudimo išmokas. Iš tiesų minėtos draudimo įmokos šiuo atveju yra pagrindinis atlyginimas už paslaugas, kurias įstaiga arba įmonė tiekėja teikia vietos valdžios lygmens darbdaviui, mokėdama šias išmokas. Tokiomis aplinkybėmis, kai sutarties sudarymo momentu neįmanoma tiksliai apskaičiuoti bendros šių draudimo įmokų vertės, nes kiekvienas darbuotojas gali pasirinkti, kad jam būtų taikoma darbo užmokesčio pertvarkymo priemonė arba kad ji nebūtų taikoma, ir atsižvelgiant į tai, kad tokia sutartis sudaroma ilgam laikui arba neterminuotai, Direktyvos 92/50 7 straipsnio 5 dalies antroje įtraukoje ir Direktyvos 2004/18 9 straipsnio 8 dalies b punkto ii papunktyje nurodoma, kad apskaičiuojant numatomą šios sutarties vertę reikia remtis „mėnesio verte, padauginta iš 48“. Taigi visų pirma savo skaičiavimus reikia grįsti numatoma kiekvienam darbuotojui tenkančia vidutine pertvarkyto darbo užmokesčio suma per mėnesį, padauginta iš 48; toliau, atsižvelgiant į šios sandaugos rezultatą, reikia apibrėžti atskirų darbuotojų, kuriems taikytinas darbo užmokesčio pertvarkymas, skaičių, reikalingą, kad būtų pasiekta atitinkama riba, nuo kurios taikomos Sąjungos viešojo pirkimo sutarčių normos; ir galiausiai, remiantis numatoma vietos valdžios viešosios tarnybos darbuotojų, kuriems taikytina darbo užmokesčio pertvarkymo priemonė, procentine dalimi, reikia apibrėžti vietos valdžios institucijos ar įmonės darbuotojų skaičių, nuo kurio darbdaviai laikomi sudarę sutartis, siekiančias arba viršijančias minėtą ribą.
(žr. 86–89 punktus)