Mokesčių nuostatos – Teisės aktų suderinimas – Kiti nei apyvartos mokesčiai, kurie turi įtakos apdoroto tabako suvartojimui
(Tarybos direktyvos 95/59, iš dalies pakeistos Direktyva 2002/10, 9 straipsnio 1 dalis)
Valstybė narė, kuri priima ir palieka galioti cigarečių, išleistų suvartoti šioje valstybėje narėje, minimalių kainų sistemą ir draudimą parduoti tabako produktus „už skatinančią pirkti kainą, kuri prieštarauja visuomenės sveikatos tikslams“, neįvykdo įsipareigojimų pagal Direktyvos 95/59 dėl kitų nei apyvartos mokesčių, kurie turi įtakos apdoroto tabako suvartojimui, iš dalies pakeistos Direktyva 2002/10, 9 straipsnio 1 dalį, jeigu ši sistema bet kuriuo atveju neleidžia atmesti galimybės, jog nustatyta minimali kaina turės neigiamos įtakos konkurenciniam pranašumui, kuris tam tikriems tabako gaminių gamintojams ar importuotojams galėtų atsirasti dėl mažesnės įsigijimo kainos. Tokia sistema, pagal kurią, be to, minimali kaina nustatoma vadovaujantis vidutine rinkos kaina, gali lemti kainų skirtumo tarp konkuruojančių produktų išnykimą ir šių kainų kitimą brangiausio gaminio linkme. Taigi ši sistema kelia grėsmę gamintojų ir importuotojų laisvei nustatyti maksimalią mažmeninę pardavimo kainą, kuri užtikrinama Direktyvos 95/59 9 straipsnio 1 dalies antra pastraipa.
Be to, minimalių kainų sistemos neapima šios direktyvos 9 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje numatyta išimtis, nes nagrinėjamas nacionalinis reglamentavimas nėra skirtas nei kainų augimui stabdyti, nei mokestinių pajamų praradimui dėl maksimalių mažmeninių pardavimo kainų, kurias laisvai nustatė gamintojai ar importuotojai, viršijimo išvengti.
Pasaulio sveikatos organizacijos tabako kontrolės pagrindų konvencija taip pat negali turėti įtakos tokios sistemos suderinamumui su Direktyvos 95/59 9 straipsnio 1 dalimi, nes dėl apdoroto tabako kainų politikos ši konvencija nenumato susitariančiosioms šalims jokių konkrečių įpareigojimų ir joje tik aprašyti galimi sprendimai, siekiant atsižvelgti į nacionalinius sveikatos tikslus, kiek tai susiję su kova su tabako vartojimu. Šios konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje apsiribojama teiginiu, jog susitariančiosios šalys priima arba toliau taiko priemones, „galinčias apimti“ tabako gaminių mokesčių ir „prireikus“ kainų politikos įgyvendinimą.
Galiausiai valstybės narės negali remtis EB 30 straipsniu Direktyvos 95/59 9 straipsnio 1 dalies pažeidimui pateisinti dėl žmonių gyvybės ir sveikatos apsaugos tikslo. EB 30 straipsnis negali būti suprantamas kaip leidžiantis kitokias priemones nei kiekybiniai importo ar eksporto apribojimai ir lygiaverčio poveikio priemonės, numatyti EB 28 ir EB 29 straipsniuose.
Vis dėlto Direktyva 95/59 netrukdo valstybėms narėms imtis kovos su tabako vartojimu, kuri atitinka visuomenės sveikatos apsaugos tikslą.
(žr. 41–42, 44–45, 49–50, 55 punktus ir rezoliucinę dalį)