Byla C-172/08

Pontina Ambiente Srl

prieš

Regione Lazio

(Commissione tributaria provinciale di Roma prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Aplinka — Direktyva 1999/31/EB — 10 straipsnis — Specialusis mokestis už kietųjų atliekų kaupimą sąvartynuose — Sąvartyno operatoriaus apmokestinimas šiuo mokesčiu — Sąvartyno eksploatavimo sąnaudos — Direktyva 2000/35/EB — Delspinigiai“

Generalinės advokatės E. Sharpston išvada, pateikta 2009 m. rugsėjo 17 d.   I ‐ 1177

2010 m. vasario 25 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas   I ‐ 1196

Sprendimo santrauka

  1. Aplinka – Atliekos – Atliekų sąvartynai – Direktyva 1999/31 – Principas „teršėjas moka“

    (Tarybos direktyvos 1999/31 10 straipsnis)

  2. Teisės aktų derinimas – Kova su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose – Direktyva 2000/35 – Taikymo sritis

    (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/35 1 straipsnis, 2 straipsnio 1 punktas ir 3 straipsnis)

  1.  Direktyvos 1999/31 dėl atliekų sąvartynų, iš dalies pakeistos Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003, 10 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad juo nedraudžiama taikyti nacionalinių teisės aktų, pagal kuriuos sąvartyno operatorius apmokestinamas mokesčiu, kurį jam turi grąžinti vietos bendruomenė, pristačiusi atliekas į sąvartyną, ir kuriuose jam numatytos piniginės baudos už pavėluotą tokio mokesčio sumokėjimą, tačiau su sąlyga, kad tokie teisės aktai turi būti suderinti su priemonėmis, kuriomis siekiama užtikrinti, kad mokestis būtų grąžinamas realiai ir per trumpą laiką, o visos išieškojimo sąnaudos, ypač su vietos bendruomenės pavėluotu mokėjimo minėtam operatoriui susijusios sumos, įskaitant pinigines baudas, kurios jam gali būti skirtos už tokį vėlavimą, būtų įtrauktos į kainą, kurią ta bendruomenė moka minėtam operatoriui. Nacionalinis teismas privalo išsiaiškinti, ar šios sąlygos tenkinamos.

    Jei minėtam operatoriui būtų užkrauta tokia išlaidų našta, minėtas operatorius patirtų išlaidų, susijusių su atliekų, kurių pats nesukaupė, tačiau turi pašalinti kaip tokių paslaugų teikėjas, šalinimu.

    (žr. 38, 41 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

  2.  Direktyvos 2000/35 dėl kovos su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose 1 straipsnis, 2 straipsnio 1 punktas ir 3 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad suma, kurią sąvartyno operatoriui turi sumokėti atliekas į sąvartyną pristačiusi vietos bendruomenė, kaip antai grąžinamas mokestis, patenka į minėtos direktyvos taikymo sritį ir kad dėl to, remiantis direktyvos 3 straipsniu, valstybės narės turi užtikrinti, kad sąvartyno operatorius galėtų reikalauti delspinigių minėtų sumų mokėjimo vėlavimo, dėl kurio kalta vietos bendruomenė, atveju.

    (žr. 48 punktą ir rezoliucinės dalies 2 punktą)