Byla C-128/08

Jacques Damseaux

prieš

Belgijos valstybę

(Tribunal de première instance de Liège prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Laisvas kapitalo judėjimas — Pajamų iš akcijų ir paskolintų lėšų apmokestinimas — Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis — Valstybių narių įsipareigojimai pagal EB 293 straipsnį“

2009 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas   I ‐ 6826

Sprendimo santrauka

  1. Prejudiciniai klausimai – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Ribos

    (EB 234 straipsnis)

  2. Laisvas kapitalo judėjimas – Apribojimai – Mokesčių teisės aktai – Dividendų apmokestinimas

    (EB 56 straipsnis)

  1.  Remdamasis EB 234 straipsniu, Teisingumo Teismas nėra kompetentingas pareikšti nuomonės dėl galimo valstybių narių sudarytų dvišalių sutarčių, padedančių pašalinti ar sušvelninti neigiamą nacionalinių mokesčių sistemų bendro egzistavimo poveikį, nuostatų pažeidimo, padaryto vienos iš susitariančiųjų valstybių narių. Teisingumo Teismas taip pat neturėtų nagrinėti ryšio tarp nacionalinės priemonės ir sutarties dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, nes šis klausimas nepriskirtinas Bendrijos teisės aiškinimui.

    (žr. 22 punktą)

  2.  Kadangi dabartinė Bendrijos teisė nenustato bendrų kompetencijos, susijusios su dvigubo apmokestinimo Europos bendrijos viduje panaikinimu, pasidalijimo tarp valstybių narių kriterijų, EB 56 straipsnis nedraudžia dvišalės sutarties mokesčių srityje, pagal kurią vienoje valstybėje narėje įsteigtos bendrovės išmokėti dividendai kitoje valstybėje narėje reziduojančiam akcininkui gali būti apmokestinami abiejose valstybėse narėse ir kuri nenumato, kad akcininko rezidavimo valstybė narė besąlygiškai privalo užkirsti kelią iš to kylančiam teisiniam dvigubam apmokestinimui.

    Iš tiesų vienoje valstybėje narėje įsteigtos bendrovės išmokėtiems dividendams kitoje valstybėje narėje reziduojančiam akcininkui gali būti taikomas teisinis dvigubas apmokestinimas, jei abi valstybės narės pasirenka vykdyti savo kompetenciją mokesčių srityje ir apmokestinti dividendus gavusį akcininką. Nepalankumas, galintis atsirasti dėl to, jog įvairios valstybės narės paraleliai įgyvendina savo kompetenciją mokesčių srityje, nėra EB sutartimi draudžiami apribojimai tiek, kiek tokiu būdu nėra diskriminuojama.

    Šiuo atžvilgiu, kai dividendai apmokestinami ir valstybėje narėje, kurioje jie išmokami, ir akcininko rezidavimo valstybėje narėje, jei būtų manoma, kad rezidavimo valstybė narė būtinai turėtų užtikrinti, jog būtų išvengta šio dvigubo apmokestinimo, pirmenybė apmokestinti šias pajamas būtų suteikta valstybei narei, kurioje išmokami dividendai. Jei toks kompetencijų pasidalijimas atitinka tarptautinę teisinę praktiką, išdėstytą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) parengtoje pavyzdinėje pajamų ir turto mokesčių konvencijoje, aišku, kad dabartinė Bendrijos teisė, esant tokiai situacijai, nenustato bendrų kompetencijos, susijusios su dvigubo apmokestinimo Bendrijos viduje panaikinimu, pasidalijimo tarp valstybių narių kriterijų. Taigi, nors valstybė narė negali remtis dvišale sutartimi siekdama išvengti jai Sutartimi nustatytų pareigų, aplinkybė, kad minėti dividendai gali būti apmokestinami ir valstybėje narėje, kurioje jie išmokami, ir akcininko rezidavimo valstybėje narėje, nereiškia, jog pagal Bendrijos teisę rezidavimo valstybė narė privalo užkirsti kelią nepalankumamui, galinčiam atsirasti vykdant dviejų valstybių narių taip pasidalytą kompetenciją.

    (žr. 26–27, 32–35 punktus ir rezoliucinę dalį)