1. Prejudiciniai klausimai – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Ribos – Valstybės pagalbos suderinamumo su bendrąja rinka nagrinėjimas – Neįtraukimas
(EB 234 straipsnis)
2. Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Gamybos ir darbo kooperatinėms bendrovėms taikomos mokesčių lengvatos – Įtraukimas – Sąlygos
(EB 87 straipsnio 1 dalis)
1. Nors per pagal EB 234 straipsnį pradėtą procedūrą Teisingumo Teismas neturi priimti sprendimo dėl nacionalinės teisės normų suderinamumo su Sąjungos teise ir aiškinti nacionalinių įstatymų ar kitų teisės aktų, jis yra kompetentingas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui pateikti Sąjungos teisės išaiškinimą, leidžiantį šiam įvertinti tokį suderinamumą, kad galėtų priimti sprendimą savo nagrinėjamoje byloje.
Konkrečiai kalbant, Komisijos kompetencija įvertinti pagalbos suderinamumą su bendrąja rinka nekliudo nacionaliniam teismui pateikti Teisingumo Teismui prejudicinių klausimų dėl pagalbos sąvokos išaiškinimo. Todėl Teisingumo Teismas gali, be kita ko, pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui Sąjungos teisės išaiškinimą, kuris leistų šiam teismui nustatyti, ar nacionalinė priemonė gali būti pripažįstama valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal Sąjungos teisę.
(žr. 34 ir 35 punktus)
2. Gamybos ir darbo kooperatinėms bendrovėms pagal nacionalinę nuostatą, kuria numatomos tam tikros mokesčių lengvatos, taikomas atleidimas nuo mokesčių yra valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal EB 87 straipsnio 1 dalį, tik jeigu tenkinamos visos šios nuostatos taikymo sąlygos, t. y. pirma, ši priemonė finansuojama valstybės arba iš valstybės išteklių, antra, ši priemonė yra atrankinio pobūdžio ir, trečia, ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai ir dėl jos iškraipoma konkurencija. Šiuo atveju nacionalinis teismas turės konkrečiai įvertinti, ar gamybos ir darbo kooperatinių bendrovių atleidimas nuo mokesčių nėra atrankinio pobūdžio, ir tai, ar jį galima pateisinti nacionalinės mokesčių sistemos, kuriai jis priklauso, pobūdžiu arba bendra struktūra, visų pirma nustatydamas, ar atitinkamos kooperatinės bendrovės padėtis iš tiesų yra panaši į tą, kurioje atsidūrę kiti ūkio subjektai, įkurti pelno siekiančių teisės subjektų forma, ir, jei taip, ar palankesnis minėtų kooperatinių bendrovių apmokestinimas, pirma, yra būdingas atitinkamoje valstybėje narėje taikomos mokesčių sistemos pagrindiniams principams ir, antra, atitinka nuoseklumo ir proporcingumo principus.
(žr. 43, 82 punktus ir rezoliucinę dalį)