Byla C-18/08

Foselev Sud-Ouest SARL

prieš

Administration des douanes et droits indirects

(Tribunal d’instance de Bordeaux prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Motorinių transporto priemonių mokestis — Direktyva 1999/62/EB — Sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimas už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra — 6 straipsnio 2 dalies b punktas — Komisijos sprendimas pritarti atleidimui nuo mokesčio — Tiesioginio veikimo nebuvimas“

Generalinės advokatės J. Kokott išvada, pateikta 2008 m. rugsėjo 25 d.   I ‐ 8747

2008 m. lapkričio 20 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas   I ‐ 8754

Sprendimo santrauka

Transportas – Kelių transportas – Mokesčių nuostatos – Teisės aktų suderinimas – Direktyva 1999/62 – Sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimas už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/62 6 straipsnio 2 dalies b punktas; Komisijos sprendimas 2005/449)

Privatus asmuo negali remtis Sprendimu 2005/449 dėl Prancūzijos pagal Direktyvos 1999/62 dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra 6 straipsnio 2 dalies b punktą pateikto prašymo atleisti nuo motorinių transporto priemonių mokesčio prieš Prancūzijos Respubliką, kuriai šis sprendimas yra skirtas, reikalaudamas taikyti šiuo sprendimu leistą atleidimą nuo mokesčio nuo pranešimo apie jį ar jo paskelbimo dienos.

Iš šios direktyvos 6 straipsnio 2 dalies b punkto matyti, kad valstybės narės, nepaisant Komisijos veiksmų, turi didelę diskreciją dėl sprendimo, ar pasinaudoti šia šiame straipsnyje numatyta atleidimo nuo mokesčio galimybe, taip pat dėl numatomos priemonės turinio, ir dėl Komisijos pritarimo šiai priemonei negali kilti jokia pareiga pasinaudoti šia galimybe. Todėl Sprendimu 2005/449 Prancūzijos Respublika nėra įpareigojama taikyti jos prašyme duoti leidimą numatomą atleidimą nuo mokesčio, bet jai leidžiama taikyti šį atleidimą nuo mokesčio, jei tokia būtų jos valia.

Tai, kad Sprendime 2005/449 nenumatoma data, nuo kurios jis turėtų būti pradėtas taikyti, o tik nurodoma, kad leidimas atleisti nuo mokesčio galioja iki 2009 m. gruodžio 31 d., negali turėti įtakos jo taikymo sričiai ir pasekmėms. Iš tiesų pagal EB 254 straipsnio 3 dalį Sprendimas 2005/449 įsigaliojo nuo pranešimo adresatui, šiuo atveju Prancūzijos Respublikai, dienos. Tačiau jo įsigaliojimas atleidimą nuo mokesčio, kuris šiuo atveju dar neegzistuoja ir kuriam įgyvendinti dar reikia priimti nacionalinės teisės aktą, padarė galimą, bet jokiu būdu nenustatė pareigos numatyti tokį atleidimą nuo mokesčio.

(žr. 15–19 punktus ir rezoliucinę dalį)