4.7.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 153/12


2009 m. balandžio 30 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas byloje (Fővárosi Bíróság (Vengrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Lidl Magyarország Kereskedelmi Bt. prieš Nemzeti Hírközlési Hatóság Tanácsa

(Byla C-132/08) (1)

(Laisvas prekių judėjimas - Radijo ryšio įrenginiai ir telekomunikacijų galiniai įrenginiai - Abipusis atitikties pripažinimas - Kitoje valstybėje narėje įsisteigusio gamintojo išduotos atitikties deklaracijos nepripažinimas)

2009/C 153/23

Proceso kalba: vengrų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Fővárosi Bíróság

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Lidl Magyarország Kereskedelmi Bt.

Atsakovė: Nemzeti Hírközlési Hatóság Tanácsa

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Fővárosi Bíróság — EB 30 straipsnio, 1999 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/5/EB dėl radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo (OL L 91, p. 10; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 23 t., p. 254) 8 straipsnio ir 2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (OL L 11, 2002, p. 4; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 6 t., p. 447) 2 straipsnio e ir f punktų aiškinimas — Nacionalinės teisės aktai, įpareigojantys radijo ryšio įrenginių, kurie veikia tokiose radijo dažnių diapazonuose, kurių naudojimas visoje Bendrijoje dar nesuderintas, ir kurie yra žymima „CE“ ženklu, importuotoją pateikti atitikties deklaraciją pagal nacionalinės teisės nuostatas, net jei šiems įrenginiams kitoje valstybėje narėje įsteigtas gamintojas yra išdavęs atitikties deklaraciją.

Rezoliucinė dalis

1.

Valstybės narės, pagal 1999 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/5/EB dėl radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo, negali reikalauti iš asmens, pateikiančio radijo ryšio įrenginius į rinką, pateikti atitikties deklaraciją, kai šios įrangos gamintojas, kurio buveinė yra kitoje valstybėje narėje, žymi juos „CE“ ženklu ir šiai prekei parengė atitikties deklaraciją.

2.

2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos netaikytina vertinant klausimus, susijusius su asmens pareiga pateikti radijo ryšio įrenginių atitikties deklaraciją. Kalbant apie valstybių narių teisę remiantis Direktyva 2001/95 nustatyti kitas pareigas, išskyrus pareigą pateikti atitikties deklaraciją, prekiaujant radijo ryšio įrenginiais, asmuo, kuris prekiauja preke, gali būti laikomas gamintoju tik esant sąlygoms, apibrėžtoms šios direktyvos 2 straipsnio e punkte, o platintoju — tik esant sąlygoms, apibrėžtoms minėto 2 straipsnio f punkte. Gamintojas ir platintojas turėtų būti saistomi tik atitinkamai kiekvienam iš jų Direktyvoje 2001/95 nustatytais įpareigojimais.

3.

Kai klausimo reglamentavimas yra suderintas Bendrijos lygiu, visos su juo susijusios nacionalinės priemonės turi būti vertinamos atsižvelgiant į tokį suderinimo aktą, o ne į EB 28 ir 30 straipsnius. Direktyvai 1999/5/EB priskiriamose srityse valstybės narės turi ją visiškai atitikti ir negali priimti priešingų nacionalinių nuostatų. Kai valstybė narė mano, kad atitikimas suderintai normai neužtikrina Direktyvoje 1999/5 nustatytų esminių reikalavimų, kuriuos, laikoma, ji apima, ši valstybė narė privalo pradėti procedūrą, numatytą šios direktyvos 5 straipsnyje. Tačiau valstybė narė, pagrįsdama apribojimą, gali remtis su Direktyva 1999/5 suderinta sritimi nesusijusiais motyvais. Tokiu atveju ji turėtų tik remtis vienu iš bendrojo intereso pagrindų, nurodytų EB 30 straipsnyje, arba su bendruoju interesu susijusiu imperatyviu reikalavimu.


(1)  OL C 183, 2008 7 19.