1. Konkurencija – Administracinė procedūra – Teisės į gynybą paisymas – Galimybė susipažinti su byla – Apimtis – Dokumento nepateikimas – Pasekmės
(EB 81 straipsnio 1 dalis; EEE susitarimo 53 straipsnio 1 dalis)
2. Konkurencija – Administracinė procedūra – Teisės į gynybą paisymas – Atsakymų į pranešimą apie kaltinimus pateikimas – Sąlygos – Ribos
(EB 81 straipsnio 1 dalis; EEE susitarimo 53 straipsnio 1 dalis)
3. Konkurencija – Karteliai – Įmonių susitarimai – Pažeidimo įrodymas – Darant pažeidimą dalyvavusios įmonės darbuotojų rašytiniai parodymai – Įrodomoji galia – Vertinimas
(EB 81 straipsnio 1 dalis; Komisijos pranešimas 2002/C 45/03)
4. Bendrijos teisė – Principai – Pagrindinės teisės – Nekaltumo prezumpcija – Procedūra konkurencijos srityje
(ES 6 straipsnio 2 dalis; EB 81 straipsnio 1 dalis; EEE susitarimo 53 straipsnio 1 dalis)
5. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Įrodinėjimo priemonė – Rėmimasis įrodymų visetu
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
6. Konkurencija – Karteliai – Įmonių susitarimai – Pažeidimo įrodymas – Įvairių įrodymų įrodomosios galios vertinimas – Kriterijai
(EB 81 straipsnio 1 dalis; EEE susitarimo 53 straipsnis)
7. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Komisijos pareiga įrodyti pažeidimą ir jo trukmę
(EB 81 straipsnio 1 dalis; Komisijos pranešimas 2002/C 45/03)
8. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Baudos neskyrimas ar sumažinimas dėl kaltinamos įmonės bendradarbiavimo
(EB 81 straipsnio 1 dalis; Komisijos pranešimo 2002/C 45/03 21 punktas)
9. Konkurencija – Karteliai – Įmonių susitarimai – Konkurencijos pažeidimas – Vertinimo kriterijai – Antikonkurencinis tikslas – Pakankamas konstatavimas
(EB 81 straipsnio 1 dalis; EEE susitarimo 53 straipsnio 1 dalis)
10. Konkurencija – Karteliai – Susitarimai ir suderinti veiksmai, sudarantys vieną pažeidimą – Sąvoka – Bendrai pažeidimą padariusių įmonių asmeninė atsakomybė už visą pažeidimą – Sąlygos
(EB 81 straipsnio 1 dalis; EEE susitarimo 53 straipsnio 1 dalis)
11. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas
(EB 81 straipsnio 1 dalis; EEE susitarimo 53 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis)
12. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Atgrasomasis pobūdis
(EB 81 straipsnio 1 dalis; Komisijos pranešimo 98/C 9/03 1 punkto A dalis)
1. Iš teisės į gynybą užtikrinimo principo kylanti teisė susipažinti su bylos dokumentais reiškia, kad per administracinę procedūrą, susijusią su konkurencijos taisyklių taikymu, Komisija turi sudaryti suinteresuotajai įmonei galimybę išnagrinėti visus tyrimo byloje esančius dokumentus, kurie gali būti svarbūs jos gynybai. Šie dokumentai apima tiek kaltę patvirtinančius, tiek kaltę paneigiančius dokumentus, išskyrus kitų įmonių komercines paslaptis, Komisijos vidaus dokumentus ir kitą konfidencialią informaciją.
Dokumento, kuriuo rėmėsi Komisija apkaltindama įmonę, nepateikimas yra teisės į gynybą pažeidimas tik jei atitinkama įmonė įrodo, jog Komisijos sprendimas būtų buvęs kitoks, jei nepateiktas dokumentas būtų pašalintas iš kaltę patvirtinančių įrodymų sąrašo.
Kalbant apie kaltę paneigiančio dokumento nepateikimą, pažymėtina, kad atitinkama įmonė turi įrodyti tik tai, kad jo neatskleidimas galėjo turėti įtakos procedūros eigai ir Komisijos sprendimo turiniui jos nenaudai. Įmonei pakanka įrodyti, kad būtų galėjusi panaudoti tokį kaltę paneigiantį dokumentą gynybai taip, kad jeigu būtų galėjusi juo remtis per administracinę procedūrą, būtų nurodžiusi aplinkybes, kurios nesutampa su Komisijos tuo etapu padarytomis išvadomis, ir todėl bent jau dėl elgesio, kuriuo ji kaltinama, trukmės ir sunkumo ji būtų galėjusi padaryti kokią nors įtaką Komisijos sprendime pateiktiems vertinimams ir galiausiai baudos dydžiui.
(žr. 31, 36 ir 37 punktus)
2. Per procedūrą dėl konkurencijos taisyklių pažeidimo tik administracinio ginčo stadijos pradžioje atitinkama įmonė pranešimu apie kaltinimus informuojama apie visus esminius įrodymus, kuriais per šią procedūros stadiją remiasi Komisija, ir ši įmonė turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, kad galėtų veiksmingai pasinaudoti teise į gynybą. Todėl kitų kartelyje dalyvavusių įmonių atsakymas į pranešimą apie kaltinimus iš principo nėra bylos medžiagos dokumentas, su kuriuo šalys galėtų susipažinti.
Tačiau jei norėdama įrodyti pažeidimą Komisija taiko EB 81 straipsnio 1 dalies procedūrą ir ketina pasiremti atsakymo į pranešimą apie kaltinimus ištrauka arba prie tokio atsakymo pridėtu dokumentu, kitoms šioje procedūroje dalyvaujančioms įmonėms turi būti sudaryta galimybė pareikšti savo nuomonę dėl tokio įrodymo. Tokiomis aplinkybėmis minėta atsakymo į pranešimą apie kaltinimus ištrauka arba prie šio atsakymo pridėtas dokumentas yra dalyvavusių darant pažeidimą įmonių kaltę patvirtinantis įrodymas.
Pagal analogiją, jei atsakymo į pranešimą apie kaltinimus ištrauka arba prie tokio atsakymo pridėtas dokumentas gali būti naudingas įmonės gynybai, nes leidžia jai pateikti įrodymus, kurie nepatvirtina šioje stadijoje Komisijos padarytų išvadų, tai yra kaltę paneigiantis įrodymas. Tokiu atveju atitinkamai įmonei turi būti sudaryta galimybė išnagrinėti minėtą ištrauką ar dokumentą ir pateikti dėl jų savo nuomonę.
(žr. 32–34 punktus)
3. Bendrovės darbuotojų rašytiniai parodymai, parengti kontroliuojant šiai bendrovei ir jos pačios pateikti per Komisijos vykdomą administracinę procedūrą dėl konkurencijos taisyklių pažeidimo, ginantis nuo kaltinimų, iš principo negali būti laikomi skirtingais ir nepriklausomais nuo šios bendrovės pareiškimų. Iš tikrųjų paprastai bendrovės pozicija dėl Komisijos jai inkriminuojamų faktinių aplinkybių visų pirma yra pagrįsta jos darbuotojų ir vadovų žiniomis ir nuomonėmis.
Taigi kartelyje dalyvavusios bedrovės darbuotojų parodymai nėra atskiri ir nepriklausomi nuo minėtos įmonės pareiškimų įrodymai, nes liudininkai Komisijai davė parodymus minėtos bendrovės iniciatyva ir vykdant šios įsipareigojimą bendradarbiauti pagal pranešimą dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo kartelių atvejais ir dalyvaujant atitinkamos bendrovės samdytam advokatui. Todėl šie parodymai negali pagrįsti bendrovės, kuriai jie dirba, pareiškimų. Jie daugiau yra minėtų pareiškimų papildymas, kuriuo gali būti tikslinamas ir konkretinamas turinys. Taigi jie turi būti patvirtinti kitais įrodymais.
(žr. 48, 129 punktus)
4. Teismui suabejojus, abejonės turėtų būti aiškinamos įmonės, kuriai skirtas sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio 1 dalies pažeidimas, naudai. Todėl teismas negali pripažinti, kad Komisija pateikė pakankamai teisinių pažeidimo buvimo įrodymų, jei šiuo klausimu vis dar turi abejonių, ypač nagrinėdamas ieškinį dėl sprendimo, kuriuo skirta bauda, panaikinimo.
Iš tikrųjų tokioje situacijoje būtina atsižvelgti į nekaltumo prezumpcijos principą, visų pirma įtvirtintą Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, kuris priskiriamas prie pagrindinių teisių, sudarančių bendruosius Bendrijos teisės principus. Atsižvelgiant į nagrinėjamų pažeidimų pobūdį ir už juos paskirtų sankcijų pobūdį bei griežtumą, nekaltumo prezumpcijos principas taikomas ir procedūroms dėl įmonėms taikomų konkurencijos taisyklių pažeidimų, per kurias gali būti skirtos vienkartinės arba periodiškai mokamos baudos.
(žr. 58 ir 59 punktus)
5. Konkurencijos srityje būtina, kad Komisija pateiktų tikslių ir neprieštaringų įrodymų, patvirtinančių, kad pažeidimas tikrai buvo padarytas. Vis dėlto kiekvienas Komisijos pateiktas įrodymas nebūtinai turi atitikti šiuos kriterijus kiekvieno pažeidimo elemento atžvilgiu. Pakanka, kad šį reikalavimą atitiktų institucijos pateiktų įrodymų visetas, vertinamas bendrai. Egzistuojantys antikonkurenciniai veiksmai arba susitarimas gali būti nustatomi iš tam tikro skaičiaus sutapimų ir įrodymų, kurie, nagrinėjami kartu, gali įrodyti konkurencijos taisyklių pažeidimą, jeigu nėra kito logiško paaiškinimo.
Vis dėlto, jei Komisija spręsdama, kad padarytas pažeidimas, remiasi tik nagrinėjamų įmonių elgesiu rinkoje, šioms pakanka įrodyti, kad yra aplinkybių, leidžiančių kitaip pažvelgti į Komisijos nustatytus faktus ir pateikti kitokį tikėtiną aplinkybių paaiškinimą nei tas, kuriuo Komisija pagrindė konkurencijos taisyklių pažeidimą.
Ši taisyklė nėra taikoma visais atvejais, kai pažeidimas yra nustatytas remiantis tik nerašytiniais įrodymais. Iš tikrųjų, kalbant apie įrodinėjimo priemones, kuriomis galima remtis įrodant EB 81 straipsnio pažeidimą, pagal Bendrijos teisę visų pirma reikia remtis laisvo įrodymų pateikimo principu.
Todėl net jei rašytinių įrodymų nebuvimas gali būti reikšmingas bendrai vertinant Komisijos pateiktų įrodymų visetą, vien jo nepakanka, kad atitinkama įmonė, pateikdama alternatyvų faktinių aplinkybių paaiškinimą, paneigtų Komisijos tvirtinimus. Taip yra tik tuomet, kai Komisijos pateikti įrodymai neleidžia nepalikdami abejonių ir be papildomo aiškinimo patvirtinti pažeidimo.
Dėl tos pačios priežasties, net nesant rašytinių įrodymų, Komisija neprivalo atlikti papildomų tyrimų, kad patikrintų faktines aplinkybes.
(žr. 60–66 punktus)
6. Per procedūrą dėl EB 81 straipsnio 1 dalies pažeidimo vienintelis įvairių įrodymų įrodomajai galiai vertinti svarbus kriterijus yra jų patikimumas. Remiantis bendromis taisyklėmis įrodinėjimo srityje, dokumento patikimumas, taigi ir jo įrodomoji galia, priklauso nuo jo kilmės, parengimo aplinkybių, adresato ir turinio.
Kalbant apie įmonių pareiškimus, ypač didelė įrodomoji galia gali būti suteikta tiems pareiškimams, kurie, pirma, yra patikimi, antra, padaryti įmonės vardu, trečia, pateikti asmens, kuris saistomas profesinės pareigos veikti šios įmonės vardu, ketvirta, prieštarauja pareiškėjo interesams, penkta, padaryti tiesioginio aplinkybių, apie kurias pranešama, liudininko ir, šešta, buvo pateikti raštu, apgalvotai ir po ilgų svarstymų.
Vis dėlto dalyvavimu kartelyje, kurio buvimas ginčijamas daugelio kitų kaltinamų įmonių, kaltinamos įmonės pareiškimai negali būti laikomi pakankamu tų kitų įmonių padaryto pažeidimo įrodymu, jeigu jie nėra pagrįsti kitais įrodymais; žinoma, reikalaujamas patvirtinimo kitais įrodymais lygis gali būti nedidelis atsižvelgiant į atitinkamų pareiškimų patikimumą.
(žr. 68–71 punktus)
7. Nors iš esmės gali būti tam tikras nepasitikėjimas pagrindinių neteisėto kartelio dalyvių savanoriškais pareiškimais, atsižvelgiant į tai, kad šie dalyviai gali stengtis sumažinti savo įtakos darant pažeidimą svarbą ir padidinti kitų, prašymas taikyti pranešimą dėl atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo kartelių atvejais, siekiant atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo, nebūtinai skatina pateikti iškreiptus įrodymus apie kitų kartelio dalyvių dalyvavimą. Iš tikrųjų bet koks mėginimas suklaidinti Komisiją gali turėti įtakos vertinant bendrovės nuoširdumą ir bendradarbiavimo besąlygiškumą, o tai savo ruožtu gali turėti įtakos bendrovės galimybei visiškai pasinaudoti pranešimo dėl bendradarbiavimo nuolaidomis.
Kalbant apie individualius liudininkų motyvus, akivaizdu, kad įmonės, kuri prašo atleisti nuo baudos ar ją sumažinti, darbuotojai, kurie turi paisyti jos interesų, gali norėti pateikti daugiau kaltę patvirtinančių įrodymų, nes jų bendradarbiavimas vykstant procedūrai gali turėti teigiamos reikšmės jų profesinei ateičiai. Tačiau tokiu atveju šie darbuotojai taip pat supranta ir galimas neigiamas klaidingų įrodymų pateikimo pasekmes, kurios dar skaudesnės atsižvelgiant į reikalavimą patvirtinti kitais įrodymais.
(žr. 72, 130 punktus)
8. Tam, kad Komisija sumažintų baudą pagal pranešimo dėl atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo kartelių atvejais 21 punktą, atitinkami įrodymai turi turėti didelę įrodomąją galią, palyginti su Komisijos jau turimais įrodymais. Todėl pateikdama pašymą atleisti nuo baudos ar ją sumažinti jau po atsakymo į pranešimą apie kaltinimus išsiuntimo šį prašymą pateikianti įmonė gali atkreipti didesnį dėmesį į įrodymus, kurie, jos nuomone, iki šiol nebuvo pakankamai patvirtinti, kad suteiktų jiems didesnę įrodomąją vertę. Ši aplinkybė gali paaiškinti, kodėl atitinkama įmonė nepamini įrodymų, kurie, jos nuomone, buvo neabejotinai patvirtinti kitais anksčiau pateiktais įrodymais.
Be to, atsižvelgiant į pranešimo dėl bendradarbiavimo 21 punkto tekstą, negalima atmesti galimybės, kad pateikus tam tikrą įrodomąją galią turinčių įrodymų, susijusių su anksčiau jau kitais įrodymais įrodytomis aplinkybėmis, bauda nebus sumažinta.
(žr. 178–180 punktus)
9. Susitarimas, kaip jis suprantamas pagal EB 81 straipsnio 1 dalį ir Europos ekonominės erdvės (EEE) 53 straipsnio 1 dalį, laikomas sudarytu jau tuomet, kai atitinkamos įmonės išreiškė savo bendrą valią elgtis rinkoje tam tikru apibrėžtu būdu. Atsižvelgimas į konkretų susitarimo poveikį yra nereikalingas, jei paaiškėja, kad susitarimo tikslas buvo konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas. Šiuo klausimu abipusio įsipareigojimo buvimas neišvengiamai reiškia, kad buvo bendra valia, net ir nesant įrodymų, leidžiančių tiksliai nustatyti, kada ši valia buvo išreikšta, ar apibrėžiančių minėtos valios išraišką.
(žr. 268 ir 269 punktus)
10. EB 81 straipsnio 1 dalyje ir Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimo 53 straipsnio 1 dalyje nurodyti susitarimai ir suderinti veiksmai būtinai atsiranda bendradarbiaujant kelioms įmonėms, kurios visos yra pažeidimo bendravykdytojos, tačiau jų dalyvavimas gali būti įvairių formų, atsižvelgiant, be kita ko, į atitinkamos rinkos ypatybes ir kiekvienos įmonės padėtį toje rinkoje, siekiamus tikslus bei pasirinktas ar numatytas įgyvendinimo priemones. Tačiau vien to, kad kiekviena įmonė dalyvauja darant pažeidimą pasirinkusi sau priimtinus būdus, nepakanka, kad būtų pašalinta jos atsakomybė už visą pažeidimą, įskaitant kitų dalyvaujančių įmonių praktiškai įgyvendintus veiksmus, kuriais siekiama to paties antikonkurencinio tikslo ar poveikio.
Įmonė, dalyvavusi darant tokį pažeidimą, savo pačios elgesiu, atitinkančiu susitarimo ar suderintų veiksmų, kurių tikslas yra antikonkurencinis, kaip tai suprantama pagal EB 81 straipsnio 1 dalį ir EEE susitarimo 53 straipsnio 1 dalį, apibrėžtį, siekusi prisidėti prie pažeidimo, kaip visumos, įgyvendinimo, taip pat yra atsakinga savo dalyvavimo darant tą pažeidimą laikotarpiu už kitų įmonių elgesį darant tą patį pažeidimą, kai įrodoma, kad nagrinėjama įmonė žinojo apie kitų dalyvių neteisėtą elgesį arba galėjo protingai jį numatyti ir buvo pasirengusi prisiimti riziką.
Taip yra tuo atveju, kai trečiosios valstybės įmonė vaidino tik pasyvų vaidmenį bendrame susitarime dėl specialių projektų EEE skyrimo tik Europos gamintojams, nes ji žinojo apie atitinkamą susitarimą, o jos pasyvus vaidmuo buvo susijęs ne su jos valia, o su jos dalyvavimo susitarime dėl EEE rinkos išraiška, ir jos dalyvavimas buvo išankstinė sąlyga, kad Europos gamintojai galėtų pasiskirstyti projektus EEE.
(žr. 287–290 punktus)
11. Kai EB 81 straipsnio 1 dalies pažeidimą padaro kelios įmonės, reikia išnagrinėti kiekvienos iš jų dalyvavimo intensyvumą. Taigi į tai, kad įmonė dalyvavo darant ne visus kartelį sudarančius veiksmus ar kad jos, kaip dalyvės, atliekamas vaidmuo buvo nesvarbus, turi būti atsižvelgta vertinant pažeidimo sunkumą ir nustatant bau dą.
Konkrečiai kalbant apie susitarimą, kuriuo trečiųjų valstybių narių įmonės įsipareigojo nesiskverbti į Europos Ekonominės erdvės (EEE) rinką, kadangi Europos įmonės įvairius projektus toje rinkoje pasidalijo slaptais pozityviais aktais, pažymėtina, kad trečiųjų valstybių įmonių elgesio sunkumas yra panašus į Europos įmonių elgesio sunkumą, nes jų nedalyvavimas dalijantis projektus EEE buvo ne jų valia, o paprasčiausia jų dalyvavimo atitinkamame susitarime pobūdžio pasekmė.
(žr. 312, 314–316 punktus)
12. Kalbant apie recidyvą, atgrasymas yra baudos tikslas, o būtinybė užtikrinti tokį poveikį yra bendras reikalavimas, kuriuo Komisija turi vadovautis per visą baudos apskaičiavimo procedūrą, ir jis nereiškia, kad šis skaičiavimas būtinai turi būti būdingas konkrečiam etapui, per kurį bendrai vertinamos visos aplinkybės, susijusios su šio tikslo įgyvendinimu.
Todėl Komisija, nepadariusi klaidos, į šį veiksnį gali atsižvelgti ne nustatydama atgrasymo koeficientus, bet vertindama sunkinančias aplinkybes.
(žr. 353 punktą)