1. Bendrijos dizainas – Negaliojimo pagrindai – Prieštaravimas ankstesniam dizainui – Sąvoka – Dizainas, informuotam vartotojui nesukeliantis skirtingo bendro įspūdžio nei tas, kurį sukelia ankstesnis dizainas
(Tarybos reglamento Nr. 6/2002 10 straipsnis ir 25 straipsnio 1 dalies d punktas)
2. Bendrijos dizainas – Registracijos paraiška – Sąlygos – Gaminių sąrašas
(Tarybos reglamento Nr. 6/2002 36 straipsnio 2 ir 6 dalys)
3. Bendrijos dizainas – Negaliojimo pagrindai – Prieštaravimas ankstesniam dizainui – Dizainas, informuotam vartotojui nesukeliantis skirtingo bendro įspūdžio nei tas, kurį sukelia ankstesnis dizainas – Informuotas vartotojas – Sąvoka
(Tarybos reglamento Nr. 6/2002 10 straipsnio 1 dalis ir 25 straipsnio 1 dalies d punktas)
4. Bendrijos dizainas – Negaliojimo pagrindai – Prieštaravimas ankstesniam dizainui – Dizainas, informuotam vartotojui nesukeliantis skirtingo bendro įspūdžio nei tas, kurį sukelia ankstesnis dizainas – Vertinimo kriterijai
(Tarybos reglamento Nr. 6/2002 10 straipsnis ir 25 straipsnio 1 dalies d punktas)
1. Reglamento Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino 25 straipsnio 1 dalies d punktą reikia aiškinti taip, kad Bendrijos dizainas prieštarauja ankstesniam dizainui, kai, atsižvelgus į dizainerio laisvę kuriant minėtą Bendrijos dizainą, šis dizainas informuotam vartotojui nesukelia skirtingo bendro įspūdžio nei tas, kurį sukelia ankstesnis dizainas, kuriuo remiamasi.
Toks šio 25 straipsnio 1 dalies d punkto aiškinimas yra vienintelis, galintis užtikrinti dizaino, kuris yra ankstesnis, kaip aprašyta šioje nuostatoje, savininko teisių apsaugą nuo bet kokio kenkimo minėtam dizainui koegzistuojančiu vėlesniu Bendrijos dizainu, kuris informuotam vartotojui sukelia tokį patį bendrą įspūdį. Iš tikrųjų, aiškinant minėtą nuostatą kitaip, ankstesnės teisės savininkas neturėtų galimybės prašyti tokio vėlesnio Bendrijos dizaino pripažinti negaliojančiu ir neturėtų veiksmingos apsaugos, suteikiamos jo dizainu pagal Reglamento Nr. 6/2002 10 straipsnį arba Direktyvos 98/71 dėl teisinės dizaino apsaugos 9 straipsnį.
(žr. 52–53 punktus)
2. Pagal Reglamento Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino 3 straipsnio a punktą dizainas – tai gaminio vaizdas, todėl paraiškoje registruoti Bendrijos dizainą, vadovaujantis šio reglamento 36 straipsnio 2 dalimi, turi būti sąrašas gaminių, kuriuose numatyta pritaikyti dizainą arba kuriuose numatyta tą dizainą panaudoti. Tačiau nors šiuos gaminius privaloma nurodyti paraiškoje registruoti dizainą, pagal reglamento 36 straipsnio 6 dalį ši informacija savaime neturi įtakos dizaino apsaugos apimčiai.
Todėl iš Reglamento Nr. 6/2002 36 straipsnio 6 dalies matyti, kad norint nustatyti gaminį, kuriame numatyta pritaikyti ginčijamą dizainą arba kuriame numatyta tą dizainą panaudoti, reikia atsižvelgti į paraiškoje registruoti minėtą dizainą pateiktą nuorodą į jį ir prireikus į patį dizainą, jei jis nurodo gaminio pobūdį, paskirtį arba funkciją. Iš tikrųjų atsižvelgimas į patį dizainą gali leisti gaminį identifikuoti registruojant nurodytoje platesnėje gaminių kategorijoje ir todėl realiai nustatyti informuotą vartotoją ir dizainerio laisvės mastą kuriant dizainą.
(žr. 55–56 punktus)
3. Informuotas vartotojas Reglamento Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino 10 straipsnio 1 dalies prasme yra ypač pastabus ir turi tam tikrų žinių apie ankstesnio kūrinio būklę, t. y. apie su nagrinėjamu gaminiu susijusių dizainų, kurie buvo prieinami paraiškos registruoti ginčijamą dizainą pateikimo dieną, nuosavybę arba tam tikru atveju prašomo prioriteto dieną.
(žr. 62 punktą)
4. Dizainerio laisvės mastas kuriant dizainą apibrėžtas, be kita ko, suvaržymais, susijusiais su gaminio arba gaminio sudedamosios dalies techninės paskirties charakteristikomis ar netgi gaminiui taikomomis teisės aktų nuostatomis. Dėl šių suvaržymų nustatomi tam tikrų charakteristikų standartai, kurie tampa bendrai taikomi aptariamam gaminiui naudojamiems dizainams.
Konkrečiai vertinant informuotam vartotojui, kuris turi tam tikrų žinių apie ankstesnio kūrinio būklę, nagrinėjamų dizainų sukeliamą bendrą įspūdį, reikia atsižvelgti į dizainerio laisvės mastą kuriant ginčijamą dizainą. Todėl kadangi nagrinėjamų dizainų panašumai susiję su bendrais požymiais, šie panašumai yra mažai svarbūs bendram įspūdžiui, kurį sukelia informuotam vartotojui minėti dizainai. Be to, kuo labiau dizainerio laisvė kuriant ginčijamą dizainą ribojama, tuo mažesnių nagrinėjamų dizainų skirtumų gali pakakti norint informuotam vartotojui sukelti skirtingą bendrą įspūdį.
(žr. 67, 72 punktus)