Byla C-551/07

Deniz Sahin

prieš

Bundesminister für Inneres

(Verwaltungsgerichtshof (Austrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Procedūros reglamento 104 straipsnio 3 dalis — Direktyva 2004/38/EB — EB 18 ir EB 39 straipsniai — Teisė į pagarbą šeimos gyvenimui — Trečiosios valstybės piliečio, atvykusio į valstybę narę kaip prieglobsčio prašytojo ir vėliau sudariusio santuoką su kitos valstybės narės piliete, teisė gyventi šalyje“

2008 m. gruodžio 19 d. Teisingumo Teismo (septintoji kolegija) nutartis   I ‐ 10457

Nutarties santrauka

  1. Europos Sąjungos pilietybė – Teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje – Direktyva 2004/38 – Teisę turintys asmenys

    (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38 3 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnio 2 dalis, 7 straipsnio 1 dalies d punktas ir 2 dalis)

  2. Europos Sąjungos pilietybė – Teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje – Direktyva 2004/38 – Bendrijos piliečių šeimos narių, trečiųjų valstybių piliečių, teisė laisvai judėti ir apsigyventi

    (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38 7 straipsnio 2 dalis, 9 straipsnio 1 dalis ir 10 straipsnis)

  1.  Direktyvos 2004/38 dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančios Reglamentą Nr. 1612/68 ir panaikinančios Direktyvas 64/221, 68/360, 72/194, 73/148, 75/34, 75/35, 90/364, 90/365 ir 93/96, 3 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnio 2 dalis ir 7 straipsnio 1 dalies d punktas ir 2 dalis turi būti aiškinami taip, kad jie taikytini ir tokiems šeimos nariams, kurie į priimančiąją valstybę narę atvyko atskirai nuo Sąjungos piliečio ir tik joje įgijo Sąjungos piliečio šeimos nario statusą arba pradėjo šeimos gyvenimą su juo. Šiuo atžvilgiu nesvarbu tai, kad šeimos narys, įgydamas šį statusą arba pradėdamas šeimos gyvenimą, priimančiojoje valstybėje narėje pagal jos teisės aktus, reglamentuojančius prieglobsčio teisę, gyvena laikinai.

    Iš tikrųjų nė viena iš šių nuostatų nereikalauja, jog Sąjungos pilietis jau būtų sukūręs šeimą persikeldamas į priimančiąją valstybę narę tam, kad jo šeimos nariai, trečiųjų valstybių piliečiai, galėtų pasinaudoti pagal Direktyvą 2004/38 suteikiamomis teisėmis, ir numatęs, jog Sąjungos piliečio šeimos nariai gali prie jo prisijungti priimančiojoje valstybėje narėje, Bendrijos teisės aktų leidėjas, atvirkščiai, pripažino galimybę, jog Sąjungos pilietis šeimą sukuria jau pasinaudojęs teise laisvai judėti.

    Be to, minėtos direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje esanti formuluotė „(Sąjungos piliečio) šeimos nariai, kurie jį lydi“ apima ir Sąjungos piliečio šeimos narius, įvažiavusius kartu su juo į priimančiąją valstybę narę, ir kartu šioje valstybėje narėje su juo gyvenančius šeimos narius, nesant reikalo antruoju atveju atskirti, ar trečiųjų valstybių piliečiai į šią valstybę narę įvažiavo iki, ar po Sąjungos piliečio atvykimo, ar prieš, ar po to, kai tapo jo šeimos nariais.

    Be to, nuo to momento, kai Sąjungos piliečio šeimos nariai, trečiųjų valstybių piliečiai, naudojasi pagal direktyvą įvažiavimo ir apsigyvenimo teisėmis priimančiojoje valstybėje narėje, pastaroji jo teises gali apriboti tik laikydamasi šios Direktyvos 2004/38 27 ir 35 straipsnių. Minėtos direktyvos 27 straipsnio turi būti laikomasi, kai valstybė narė nori nubausti trečiosios valstybės pilietį už tai, kad jis įvažiavo ir (arba) apsigyveno joje pažeisdamas nacionalines imigracijos normas prieš tapdamas Sąjungos piliečio šeimos nariu. Taigi asmeniui, kuriam prieš įgyjant Sąjungos piliečio šeimos nario statusą buvo leista laikinai apsigyventi valstybės narės teritorijoje pagal šios valstybės narės teisės aktus laukiant sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo, negalima taikyti minėto 27 straipsnio remiantis vien šiuo motyvu.

    Galiausiai trečiosios valstybės pilietis, Sąjungos piliečio, gyvenančio kitoje nei jo pilietybės valstybėje narėje, sutuoktinis, kuris lydi šį Sąjungos pilietį ar prie jo prisijungia, naudojasi minėtos direktyvos nuostatomis, neatsižvelgiant į santuokos sudarymo vietą ir datą, taip pat į tai, kaip trečiosios valstybės pilietis įvažiavo į priimančiąją valstybę narę.

    (žr. 27–33 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

  2.  Direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančios Reglamentą Nr. 1612/68 ir panaikinančios Direktyvas 64/221, 68/360, 72/194, 73/148, 75/34, 75/35, 90/364, 90/365 ir 93/96, 9 straipsnio 1 dalis ir 10 straipsnis draudžia nacionalinį reglamentavimą, pagal kurį Sąjungos piliečio šeimos nariai, kurie neturi valstybės narės pilietybės ir kuriems pagal Bendrijos teisę, ypač šios direktyvos 7 straipsnio 2 dalį, suteikiama teisė gyventi šalyje, negali gauti Sąjungos piliečio šeimos nario gyventojo kortelės vien dėl to, kad jie pagal priimančiosios valstybės narės prieglobsčio teisę reglamentuojančius teisės aktus turi teisę laikinai gyventi šioje valstybėje.

    Iš tikrųjų Direktyvos 2004/38 10 straipsnio 2 dalyje išsamiai išvardijami dokumentai, kuriuos, siekdamas gauti leidimo gyventi šalyje kortelę, priimančiajai valstybei narei turi pateikti Sąjungos piliečio šeimos narys, trečiosios valstybės pilietis. Atsisakymas išduoti Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę trečiosios valstybės piliečiui, Sąjungos piliečio, gyvenančio kitoje nei jo pilietybės valstybėje narėje, sutuoktiniui, kuris lydi šį Sąjungos pilietį ar prie jo prisijungia ir kuris naudojasi teise apsigyventi pagal minėtos direktyvos 7 straipsnio 2 dalį, tik todėl, kad suinteresuotajam asmeniui pagal priimančiosios valstybės narės teisės aktus, reglamentuojančius prieglobsčio teisę, tik laikinai leista gyventi šioje valstybėje, prilygtų minėtos direktyvos 10 straipsnio 2 dalyje išsamiai išvardytų sąlygų papildymui.

    (žr. 38–40 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)