26.1.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 22/37


2007 m. lapkričio 29 d. Europos Bendrijų Komisijos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2007 m. rugsėjo 12 d. Pirmosios instancijos teismo (didžioji kolegija) priimto sprendimo byloje T-36/04 Association de la presse internationale ASBL prieš Europos Bendrijų Komisiją

(Byla C-532/07 P)

(2008/C 22/66)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama C. Docksey ir P. Aalto

Kita proceso šalis: Association de la presse internationale ASBL (API)

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

iš dalies panaikinti skundžiamą sprendimą tiek, kiek juo buvo panaikintas Komisijos sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta leisti nuo posėdžio datos susipažinti su visais ieškiniais, išskyrus įsipareigojimų neįvykdymo procedūrą, susijusiais API prašomais dokumentais;

galutinai išspręsti klausimus, sudarančius šio apeliacinio skundo dalyką;

priteisti iš ieškovės byloje T-36/04 padengti Komisijos toje byloje ir nagrinėjant šį apeliacinį skundą patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Komisija pirmiausiai tvirtina, kad Pirmosios instancijos teismas suklydo dėl teisės aiškindamas teismo proceso išimtį tiek, kiek institucijos turi nagrinėti prašymus leisti susipažinti su rašytiniais pareiškimais kitose, ne įsipareigojimų neįvykdymo, bylose kiekvienu atveju nuo posėdžio datos. Šiuo požiūriu Komisija tvirtina, kad Pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka jo argumentų, kad Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į gero teisingumo administravimo interesą ar į kitų procese paminėtų asmenų interesus ir kad Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo tik vienos šalies teises ir pareigas. Nors institucijų pateikti dokumentai neturėtų būtų išimti iš Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 (1) taikymo srities, išvada, kurią padarė Pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo Bendrijos teisės aktuose ar Teisingumo Teismo praktikoje.

Antra, Pirmosios instancijos teismas suklydo dėl teisės aiškindamas teismo proceso išimtį tiek, kiek Komisija turi nagrinėti prašymus leisti susipažinti su rašytiniais pareiškimais procesuose dėl įsipareigojimų neįvykdymo pagal EB 226 straipsnį kiekvienu atveju nuo sprendimo datos, įskaitant bylas, kurios yra nagrinėjamos, o tai susilpnina Komisijos, kaip Sutarčių sergėtojos, galimybę prižiūrėti, kad valstybės narės laikytųsi pareigų, kurias numato Bendrijos teisė.

Trečia, Pirmosios instancijos teismas suklydo dėl teisės aiškindamas teismo proceso išimtį tiek, kiek institucijos turi nagrinėti prašymus leisti susipažinti su savo rašytiniais pareiškimais kiekvienu atveju jau išnagrinėtose bylose, bet kurios yra susijusios su nebaigtomis nagrinėti bylomis, o tai susilpnina jų galimybę ginti savo interesus Bendrijos teismuose, o taip pat Komisijos, kaip Sutarčių sergėtojos, galimybę siekti, kad būtų įgyvendinta Bendrijos teisė.


(1)  OL L 145, p. 43.