2007 m. lapkričio 22 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Vokietijos Federacinę Respubliką

(Byla C-518/07)

(2008/C 37/10)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama C. Docksey ir C. Ladenburger

Atsakovė: Vokietijos Federacinė Respublika

Ieškovės reikalavimai

Ieškovė Teisingumo Teismo prašo

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB 28 straipsnio 1 dalies pirmasis sakinys valstybes nares įpareigoja numatyti „vieną ar daugiau valdžios institucijų“, kurios privalo kontroliuoti, „kaip (…) yra taikomos pagal šią direktyvą valstybių narių priimtos nuostatos“, t. y. nuostatos duomenų apsaugos srityje. Direktyvos 28 straipsnio 1 dalies antrasis sakinys reikalauja, kad šios kontrolės institucijos vykdytų savo funkcijas „visiškai nepriklausomai“. Iš formuluotės matyti, kad kontrolės institucijos negali būti įtakojamos, nesvarbu, ar įtaka kiltų iš kitų administracinių institucijų ar iš ne valdžios institucijų, todėl tai reiškia, kad valstybių narių teisės aktai turi pašalinti bet kokią išorinę įtaką kontrolės institucijų sprendimams ir jų įgyvendinimui. „Visiškos“ nepriklausomybės sąvoka reiškia ne tik, kad šių kontrolės institucijų neturi įtakoti joks išorinis asmuo, bet ir, kad jos neturi būti įtakojamos jokiais klausimais.

Taigi su direktyvos 28 straipsnio 1 dalies antruoju sakiniu yra nesuderinama, kad kontrolės institucijas, kompetentingas prižiūrėti duomenų ne viešame sektoriuje vertinimą, techniškai, teisiškai ar hierarchiškai kontroliuotų valdžia, kaip tai buvo visose 16 Vokietijos Federacinės Respublikos žemėse. Kadangi pagal kiekvienos žemės teisės aktus šių trijų rūšių kontrolė kontrolės institucijoms taikoma skirtingais būdais, kiekvienas teisės aktas reiškia pagal direktyvos 28 straipsnio 1 dalies antrąjį sakinį Vokietijos Federacinei Respublikai numatytos pareigos garantuoti, kad kontrolės institucijos vykdytų savo funkcijas „visiškai nepriklausomai“, neįvykdymą. Nepaisant skirtumų tarp teisėtumo kontrolės, techninės kontrolės ir hierarchinės kontrolės, visos kontrolės rūšys pažeidžia direktyvos reikalaujamą nepriklausomumo sąlygą.

Teleologiniu požiūriu matyti, kad Bendrijos teisės aktų leidėjas manė, jog visiška nepriklausomybė buvo būtina tam, kad kontrolės institucijos galėtų veiksmingai vykdyti joms direktyvos 28 straipsnyje numatytas funkcijas. Taip pat normos priėmimo aplinkybės patvirtina „visiškos nepriklausomybės“ koncepciją. Reikalavimas, kad valstybių narių kontrolės institucijos savo funkcijas vykdytų „visiškai nepriklausomai“, harmoningai įsiterpia į Bendrijos acquis duomenų apsaugos srityje. Be to, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnis taip pat reikalauja, kad „nepriklausoma institucija kontroliuotų“, kaip laikomasi asmens duomenų apsaugos taisyklių.

Vokietijos Federacinės Respublikos ginama reliatyvios nepriklausomybės koncepcija, t. y. kontrolės institucijos nepriklausomybė tik nuo įstaigos, kurią ji kontroliuoja, jau savaime nesuderinama su aiškia ir išsamia direktyvos formuluote, kuri reikalauja „visiškos“ nepriklausomybės. Be to, dėl tokio aiškinimo 28 straipsnio 1 dalies antrasis sakinys taptų visiškai neveiksmingas. Taip pat reikia atmesti argumentą, kad remiantis EB 95 straipsniu, kaip direktyvos teisiniu pagrindu, bei subsidiarumo ir proporcingumo principais, frazę „visiškai nepriklausomai“ reikėtų aiškinti siaurinamai. Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad direktyva buvo priimta neviršijant kompetencijos ribų ir kad jos nuostatų į ekonomikos sritį nepatenkančiais atvejais negalima aiškinti siaurinamai. Be to, nagrinėjama nuostata neviršija ribų to, kas yra būtina tikslams, kurių direktyva siekia atsižvelgiant į EB 95 straipsnį ir subsidiarumo principą, pasiekti.

(1)  OL L 281, p. 31.