Byla C-561/07

Europos Bendrijų Komisija

prieš

Italijos Respubliką

„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — Direktyva 2001/23/EB — Įmonės perdavimas — Darbuotojų teisių apsauga — Nacionalinės teisės aktai, numatantys netaikymą perduodant įmones, kuriose nustatyta krizės situacija“

2009 m. birželio 11 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas   I ‐ 4963

Sprendimo santrauka

1. Socialinė politika – Teisės aktų derinimas – Įmonių perdavimas – Darbuotojų teisių apsauga – Direktyva 2001/23

   (Tarybos direktyvos 2001/23 3 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys)

2. Socialinė politika – Teisės aktų derinimas – Įmonių perdavimas – Darbuotojų teisių apsauga – Direktyva 2001/23

   (Tarybos direktyvos 2001/23 4 straipsnio 1 dalis)

3. Socialinė politika – Teisės aktų derinimas – Įmonių perdavimas – Darbuotojų teisių apsauga – Direktyva 2001/23

   (Tarybos direktyvos 2001/23 5 straipsnio 2 dalies a punktas)

4. Socialinė politika – Teisės aktų derinimas – Įmonių perdavimas – Darbuotojų teisių apsauga – Direktyva 2001/23

   (Tarybos direktyvos 2001/23 3 straipsnio 3, 4 dalys ir 5 straipsnio 3 dalis)

1.  Direktyvos 2001/23 dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo 3 straipsnio 4 dalyje numatyta to paties 3 straipsnio 1 ir 3 dalių, reikalaujančių, kad perėmėjas bent vienus metus išsaugotų teises ir pareigas, kylančias iš darbo sutarties arba darbo santykių, taip pat taikytų kolektyvinės sutarties sąlygas iki kolektyvinės sutarties nutraukimo ar pabaigos arba kitos kolektyvinės sutarties įsigaliojimo arba taikymo, taikymo išimtis.

   Ši išimtis susijusi su darbuotojų teisėmis į senatvės, invalidumo išmokas ar išmokas netekus maitintojo pagal papildomas pensijų sistemas bendrovėje arba tarp bendrovių, kurios neįeina į valstybių narių teisės aktais nustatytas socialinės apsaugos sistemas. Be to, atsižvelgiant į bendrąjį minėta direktyva siekiamą darbuotojų teisių apsaugos tikslą įmonės perdavimo atveju, ši išimtis turi būti aiškinama griežtai. Iš to matyti, kad tik išmokų, skiriamų ne pagal teisės aktais įtvirtintas socialinės apsaugos sistemas, kurios išsamiai išvardytos Direktyvos 2001/23 3 straipsnio 4 dalies a punkte, atžvilgiu gali būti netaikoma pareiga perkelti darbuotojų teises.

   Be to, pagal Direktyvos 2001/23 3 straipsnio 4 dalies b punktą, net tuo atveju, kai valstybės narės taiko šią išimtį, jos patvirtina priemones, būtinas, kad būtų ginami darbuotojų ir perdavėjo įmonėje perdavimo dieną jau nebedirbančių asmenų interesai, susiję su neatidėliotinomis arba būsimomis jų teisėmis į senatvės išmokas, įskaitant išmokas, mokamas netekus maitintojo, pagal tos pačios nuostatos a punkte nurodytas papildomas sistemas.

   (žr. 29–32 punktus)

2.  Tai, kad įmonėje nustatyta krizės situacija pagal nacionalinę teisę, neturi būtinai ir sistemingai būti susiję su darbo jėgos pasikeitimais Direktyvos 2001/23 dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo 4 straipsnio 1 dalies prasme. Be to, atleidimą iš darbo pateisinantys pagrindai pagal nacionalines nuostatas gali būti taikomi tik specifiniais įmonės krizės atvejais. Taigi krizės nustatymo įmonėje procedūra neturi būtinai ir sistemingai būti ekonominis, techninis ar organizacinis pagrindas, susijęs su darbo jėgos pasikeitimais šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalies prasme.

   (žr. 36 punktą)

3.  Direktyvos 2001/23 dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo 5 straipsnio 2 dalies a punktu tam tikromis sąlygomis leidžiama valstybėms narėms netaikyti kai kurių šios direktyvos 3 ir 4 straipsniuose numatytų garantijų perduodant įmonę, jeigu yra pradėta nemokumo procedūra ir ją prižiūri kompetentinga valdžios institucija.

   Tačiau Teisingumo Teismas, nagrinėdamas prašyme priimti prejudicinį sprendimą pateiktą klausimą, ar Direktyva 77/187 dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo, kuri galiojo prieš Direktyvą 2001/23, buvo taikoma įmonės, kurios atžvilgiu vykdoma nacionalinės teisės aktuose numatyta krizės nustatymo procedūra, perdavimui, nusprendė, jog šia procedūra siekiama skatinti išsaugoti jos veiklą, kad vėliau ją būtų galima atnaujinti, ji nesusijusi su teismine kontrole ar įmonės turtui taikoma administracine priemone ir joks mokėjimo atidėjimas nenumatytas. Be to, kompetentinga nacionalinės valdžios institucija tik nustato krizės situaciją įmonėje, ir tai nustačius atitinkama įmonė laikinai gali pasinaudoti tuo, jog visiems jos darbuotojams ar jų daliai darbo užmokestis mokamas iš ypatingos bedarbių pašalpų kasos.

   Iš to matyti, kad, atsižvelgiant į šiuos veiksnius, krizės situacijos įmonėje nustatymo procedūra negali būti laikoma turinčia analogiškų pasekmių kaip ir nemokumo procedūra, kuri numatyta Direktyvos 2001/23 5 straipsnio 2 dalies a punkte, ar tokia procedūra, kuriai taikoma kompetentingos valdžios institucijos priežiūra, kaip numatyta tame pačiame straipsnyje. Todėl šios nuostatos taikymo sąlygos nėra įvykdytos vykstant krizės situacijos nustatymo procedūrai.

   (žr. 38–40 punktus)

4.  Direktyvos 2001/23 dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo 5 straipsnio 3 dalimi leidžiama valstybėms narėms numatyti, jog siekiant išsaugoti darbo vietas, kad būtų užtikrintas įmonės išlikimas, darbo sąlygos gali būti pakeistos, neatimant iš darbuotojų teisių, kurios jiems užtikrintos Direktyvos 2001/23 3 ir 4 straipsniais. Darbo sąlygų pakeitimas pagal Direktyvos 2001/23 5 straipsnio 3 dalį nėra speciali leidžianti nukrypti nuo garantijos, numatytos šios direktyvos 3 straipsnio 3 dalyje, kuri užtikrina, kad bent vienus metus po perdavimo turi būti saugomos kolektyvinėje sutartyje nustatytos darbo sąlygos, nuostata. Iš tiesų, kadangi Direktyvos 2001/23 taisyklės turi būti laikomos privalomomis, nes negalima nuo jų nukrypti darbuotojams nepalankiu būdu, teisės ir pareigos, kylančios pardavėjui iš perdavimo dieną galiojusios kolektyvinės sutarties, turi būti perkeltos perėmėjui vien dėl šio perdavimo. Iš to išplaukia, kad darbo sąlygų pakeitimas, leistinas pagal Direktyvos 2001/23 5 straipsnio 3 dalį, parodo, kad darbuotojų teisės jau yra perkeltos perėmėjui.

   (žr. 44, 46 punktus)