Byla C-318/07

Hein Persche

prieš

Finanzamt Lüdenscheid

(Bundesfinanzhof prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Laisvas kapitalo judėjimas — Pajamų mokestis — Subjektams, kurie pripažinti tenkinantys bendrąjį interesą, dovanotoms dovanoms taikomo mokesčio atskaita — Atskaitos taikymas tik nacionaliniams subjektams dovanotų dovanų atžvilgiu — Dovanos natūra — Direktyva 77/799/EEB — Valstybių narių kompetentingų institucijų tarpusavio pagalba tiesioginio apmokestinimo srityje“

Generalinio advokato P. Mengozzi išvada, pateikta 2008 m. spalio 14 d.   I ‐ 363

2009 m. sausio 27 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas   I ‐ 390

Sprendimo santrauka

1. Laisvas kapitalo judėjimas – Sutarties nuostatos – Taikymo sritis

   (EB 56 ir 58 straipsniai)

2. Laisvas kapitalo judėjimas – Apribojimai – Mokesčių teisės aktai – Pajamų mokestis

   (EB 56 straipsnis)

1.  Kai mokesčių mokėtojas prašo valstybės narės taikyti mokesčių atskaitą už dovanas, padovanotas kitoje valstybėje narėje įsteigtiems ir bendrąjį interesą tenkinančiais pripažintiems subjektams, tokioms dovanoms, net jeigu jos padovanotos natūra kasdienio vartojimo daiktų forma, taikomos Sutarties nuostatos, susijusios su laisvu kapitalo judėjimu.

   Nacionalinės mokesčių teisės aktai gali būti priskirtini EB 56–58 straipsnių taikymo sričiai, net jeigu jie reglamentuoja turto, galinčio apimti ir pinigų sumas, ir nekilnojamus bei kilnojamus daiktus, perleidimą. Kaip ir už palikimą sumokėti mokesčiai, pinigais ar natūra padovanotų dovanų apmokestinimui taikomos Sutarties nuostatos, susijusios su kapitalo judėjimu, išskyrus tuos atvejus, kai nagrinėjamų sandorių sudėtinės dalys yra vienoje valstybėje narėje.

   (žr. 26, 27, 30 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.  EB 56 straipsnis draudžia valstybės narės teisės aktus, pagal kuriuos mokesčių atskaita bendrąjį interesą tenkinančiais pripažintiems subjektams padovanotų dovanų atžvilgiu suteikiama tik nacionalinėje teritorijoje įsteigtiems subjektams padovanotoms dovanoms, nenumatant jokios galimybės mokesčių mokėtojui įrodyti, kad kitoje valstybėje narėje įsteigtam subjektui padovanota dovana tenkina šiuose teisės aktuose nustatytas sąlygas suteikti tokią lengvatą.

   Kadangi galimybė pasinaudoti mokesčių atskaita gali gerokai paveikti dovanotojo elgseną, mokesčio atskaitos už dovanas, padovanotas bendrąjį interesą tenkinančiais pripažintiems subjektams, įsteigti kitose valstybėse narėse, netaikymas apmokestinimo valstybėje narėje gali turėti įtakos mokesčių mokėtojų, gyvenančių šioje valstybėje narėje, galimybei dovanoti jiems dovanas ir todėl yra laisvo kapitalo judėjimo apribojimas, kurį iš principo draudžia EB 56 straipsnis.

   Žinoma, valstybė narė savo teisės aktuose, susijusiuose su mokesčių atskaita už dovanas, gali taikyti skirtingą nacionalinių ir kitose valstybėse narėse įsteigtų subjektų, pripažintų tenkinančiais bendrąjį interesą, vertinimą, kai pastarieji siekia kitų tikslų nei nurodyti jos pačios teisės aktuose. Šiuo požiūriu Bendrijos teisė nereikalauja iš valstybių narių užsienio subjektams, kuriems bendrąjį interesą tenkinančio subjekto statusas pripažįstamas jų kilmės valstybėje narėje, automatiškai pripažinti šį statusą savo teritorijose. Tačiau vienoje valstybėje narėje įsteigtas subjektas, tenkinantis šiuo tikslu kitos valstybės narės numatytas sąlygas mokesčių lengvatoms gauti, pastarosios valstybės narės suteikiamų mokesčių lengvatų, kuriomis siekiama paskatinti nagrinėjamą bendrojo intereso veiklą, atžvilgiu yra panašioje situacijoje kaip ir pastarojoje valstybėje narėje įsteigti subjektai, pripažinti tenkinančiais bendrąjį interesą.

   Be to, kadangi niekas netrukdo apmokestinimo valstybės narės mokesčių institucijoms reikalauti, kad mokesčių mokėtojas, siekiantis gauti mokesčių atskaitą už dovanas, padovanotas kitoje valstybėje narėje įsteigtiems subjektams, pateiktų reikalingus dokumentus, ši apmokestinimo valstybė narė negali remtis būtinumu užtikrinti mokesčių kontrolės veiksmingumą, siekdama pateisinti nacionalinės teisės aktus, kurie visai neleidžia mokesčių mokėtojui pateikti tokių įrodymų. Todėl valstybė narė, prieš atleisdama kitoje valstybėje narėje įsteigtą ir pripažintą tenkinančiu bendrąjį interesą subjektą nuo mokesčio, gali taikyti priemones, leidžiančias jai aiškiai ir tiksliai nustatyti, ar subjektas atitinka nacionalinės teisės keliamus reikalavimus, kad galėtų būti atleistas nuo mokesčio, taip pat kontroliuoti jo realų valdymą. Tačiau galimų administracinių nepatogumų, kurių atsiranda dėl to, kad tokie subjektai yra įsteigti kitoje valstybėje narėje, nepakanka norint pateisinti atitinkamos valstybės institucijų atsisakymą tokiems subjektams suteikti tokias pačias mokesčių lengvatas kaip ir šioje valstybėje įsteigtiems tokios pačios rūšies subjektams. Tai taikytina ir mokesčių mokėtojui, kuris prašo valstybėje narėje mokesčių atskaitos už dovaną, padovanotą kitoje valstybėje narėje įsteigtam ir bendrąjį interesą tenkinančiu pripažintam subjektui.

   Be to, aptariamos mokesčių institucijos, remdamosi Direktyva 77/799 dėl valstybių narių kompetentingų institucijų tarpusavio pagalbos tiesioginio ir netiesioginio apmokestinimo srityje, gali kreiptis į kitos valstybės narės institucijas su prašymu pateikti visą informaciją, būtiną mokesčio mokėtojui nustatyti teisingą mokestį. Tačiau ši direktyva nedaro jokio poveikio dovanotojo valstybės narės institucijų kompetencijai vertinti, ar mokesčio lengvatos sąlygos, kurias nustato šios valstybės teisės aktai, yra tenkinamos. Todėl, kalbant apie kitoje valstybėje narėje įsteigtą ir bendrąjį interesą tenkinančiu pripažintą subjektą, dovanotojo valstybė narė turi taikyti tokį patį apmokestinimą, koks taikomas nacionaliniams subjektams dovanotoms dovanoms, tik jei šis subjektas tenkina sąlygas, įtvirtintas pastarosios valstybės narės teisės aktuose mokesčių lengvatoms suteikti, tarp kurių yra minėtos valstybės narės mokesčių teisės aktais skatinamiems tikslams identiškų tikslų siekimas. Kompetentingos nacionalinės institucijos, tarp jų ir nacionaliniai teismai, privalo patikrinti, ar, remiantis nacionalinės teisės nuostatomis, buvo pateikti įrodymai, jog buvo laikytasi šios valstybės narės nustatytų sąlygų suteikti nagrinėjamą mokesčių lengvatą.

   Galiausiai valstybė narė taip pat negali atsisakyti suteikti mokesčių lengvatas dovanoms, dovanotoms kitoje valstybėje narėje įsteigtiems ir bendrąjį interesą tenkinančiais pripažintiems subjektams, remdamasi vieninteliu motyvu, kad tokių subjektų atžvilgiu pirmosios valstybės narės mokesčių institucijos neturi galimybės patikrinti vietoje, kaip laikomasi mokesčių teisės aktais nustatytų reikalavimų.

   Kalbant apie trečiosiose valstybėse esančius bendrąjį interesą tenkinančius subjektus pažymėtina, kad iš esmės apmokestinimo valstybė narė teisėtai gali atsisakyti suteikti tokią mokesčių lengvatą, jeigu neįmanoma reikalingos informacijos gauti iš minėtos šalies, ypač dėl to, kad ši trečioji šalis neturi sutartinės pareigos ją pateikti.

   (žr. 38, 39, 47, 48, 50, 55, 56, 60, 61, 63, 66, 70, 72 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)