—

Ecco Sko A/S, atstovaujamos advokatų H. S. Hansen ir T. K. Kristjánsson,

—

Danijos vyriausybės, atstovaujamos J. Liisberg, padedamo advokato P. Biering,

—

Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos B. Stromsky ir S. Schønberg,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, p. 1) su pakeitimais, padarytais 2000 m. spalio 13 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2388/2000 (OL L 264, p. 1, toliau – KN), I priede pateikiamos Kombinuotosios nomenklatūros 6403 ir 6404 pozicijų aiškinimu.

2

Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant bylą tarp Mokesčių ministerijos (Skatteministeriet) ir Ecco Sko A/S (toliau – Ecco) dėl sandalo tarifinio klasifikavimo.

3

Reglamentu Nr. 2658/87 įtvirtinta Kombinuotoji nomenklatūra grindžiama suderinta prekių aprašymo ir kodavimo sistema (toliau – SS), kurią parengė Muitinių bendradarbiavimo taryba, vėliau tapusi Pasaulio muitinių organizacija, o įtvirtino – tarptautinė konvencija, sudaryta 1983 m. birželio 14 d. Briuselyje ir Bendrijos vardu patvirtinta 1987 m. balandžio 7 d. Tarybos sprendimu (OL L 198, p. 1). Ji perima šešių skaitmenų SS pozicijas bei subpozicijas ir tik septintas ir aštuntas skaitmenys yra jai būdingi poskyriai.

4

KN antros dalies XII skyrius „Avalynė, galvos apdangalai, skėčiai, skėčiai nuo saulės, lazdos, lazdos-sėdynės, vytiniai, botagai ir jų dalys; paruoštos naudoti plunksnos ir jų dirbiniai; dirbtinės gėlės; dirbiniai iš žmonių plaukų“ yra sudarytas iš keturių skirsnių, įskaitant 64 skirsnį „Avalynė, getrai ir panašūs dirbiniai, tokių dirbinių dalys“.

5

KN 64 skirsnis yra sudarytas, be kita ko, iš šių pozicijų ir subpozicijų:

6

KN 64039933 subpozicijoje klasifikuojama avalynė apmokestinama 8 %, o KN 64041990 subpozicijai priskiriama avalynė – 17 % dydžio muitu.

7

Prieš visus KN skyrius ir šiuos skyrius sudarančius skirsnius pateikiamos pastabos, t. y. skyrių arba skirsnių pastabos. KN 64 skirsnio 4 pastabos a punkte nurodyta:

„batviršio medžiaga laikoma jį sudaranti medžiaga, užimanti didžiausią išorinio paviršiaus plotą, neatsižvelgiant į priedus ir sutvirtinimus, pavyzdžiui, į kulniuko apsaugą, apvadus, puošmenas, sagtis, liežuvius, batraiščių kilpelių laikiklius ir panašius priedus.“

8

Pagal Reglamento Nr. 2658/87 9 straipsnio 1 dalį Europos Bendrijų Komisija gali priimti Kombinuotosios nomenklatūros papildomąsias pastabas ir paaiškinimus tam, kad užtikrintų jos vienodą taikymą.

9

KN 64 skirsnio 1 papildomojoje pastaboje, kuri įrašyta 1992 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 3800/92, iš dalies keičiančiu Reglamentą Nr. 2658/87 (OL L 384, p. 8), nustatyta:

„Šio skirsnio 4 pastabos a punkte sąvoka „sutvirtinimai“ reiškia visas detales (pavyzdžiui, plastikines arba odines), pritvirtintas prie išorinio batviršio paviršiaus, siekiant jį papildomai sutvirtinti, nepriklausomai nuo to, ar jos taip pat pritvirtintos ir prie pado, ar nepritvirtintos. Pašalinus sutvirtinimus turi matytis medžiaga, pagal savo pavidalą atitinkanti batviršį, o ne pamušalą.

Nustatant medžiagą, iš kurios pagamintas batviršis, reikia atsižvelgti į batviršio paviršiaus dalis, uždengtas priedų arba sutvirtinimų.“

10

Pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms taikytinos redakcijos KN paaiškinimuose (OL C 199, 2000, p. 1) dėl 64 skirsnio sąvokų „išoriniai padai“ ir „batviršis“ nukreipiama į SS paaiškinimus.

11

SS paaiškinimus priėmė SS komitetas, kurio sudarymo tvarką reglamentuoja šio sprendimo 3 punkte minėta tarptautinė konvencija, o patvirtino – Pasaulinė muitinių organizacija šios konvencijos 8 straipsnyje nustatyta tvarka.

12

Šių paaiškinimų 64 skirsnio dalies „Bendrosios nuostatos“ D punkto antrojoje pastraipoje nurodyta.

„Jei batviršis sudarytas iš dviejų ar daugiau medžiagų, klasifikuojant atsižvelgiama į tą medžiagą, kuri užima didžiausią išorinio paviršiaus plotą, neatsižvelgiant į priedus ir sutvirtinimus, pavyzdžiui, į kulniuko apsaugą, apsaugines ir puošybos juosteles ar apvadus, kitokias puošmenas (pvz., kutus, pomponus ar pintines juosteles ar virveles), sagtis, liežuvius, batraiščių kilpelių laikiklius, nėrinius arba užtrauktukus. Medžiaga, iš kurios padarytas pamušalas, neturi įtakos klasifikavimui.“

13

Pagrindinė byla susijusi su sandalo, dėl kurio 2001 m. rugpjūčio mėn. Ecco pateikė prašymą išduoti privalomąją tarifinę informaciją, tarifinio klasifikavimo.

14

2001 m. lapkričio 19 d. Danijos mokesčių institucijos išdavė privalomąją tarifinę informaciją, pagal kurią nagrinėjama prekė priskiriama KN 64041990 subpozicijai kaip „avalynė su išoriniais padais iš gumos, plastikų, odos arba kompozicinės odos ir tekstilės medžiagos batviršiais“.

15

Manydama, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamas sandalas turėjo būti klasifikuojamas KN 64039933 subpozicijoje kaip „avalynė su išoriniais padais iš gumos, plastikų, odos arba kompozicinės odos ir odiniais batviršiais“, Ecco apskundė šią privalomąją tarifinę informaciją Landsskatteret teismui.

16

Pastarajam patenkinus šį ieškinį, Skatteministeriet pateikė apeliaciją Vestre Landsret teismui.

17

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas apibūdino pagrindinėje byloje nagrinėjamą prekę taip: „sandalas su profiliuotu guminiu išoriniu padu aukštomis membranomis. Išorinio pado protektorius turi mažesnes įvairių spalvų ir medžiagų įliejas. Vidinis (vidurinis) padas, kurį sudaro etileno vinilacetato (EVA) putų sluoksnis ir mikropluoštine tekstilės medžiaga padengtas latekso putų sluoksnis, yra priklijuotas prie išorinio pado. Batviršio priekyje bei aplink kulną yra odiniai suveržimo liežuviai su „velcro“ juostelėmis, skirtomis pritaikyti (sureguliuoti) sandalą pagal pėdą, o ties keltimi ir už kulno yra užtraukimo kilpos iš audinių. Batviršis yra atviras ties pirštais, ties iškilimu bei pėdos šonuose, o taip pat pėdos viršutinėje dalyje bei abiejose kulno pusėse. Batviršio odoje yra nišų, į kurias įterptos guminės juostelės ir įmonės logotipas. Oda ir tekstilės medžiaga prie viduriniojo pado pritvirtintos klijais. Oda, įskaitant suveržimo liežuvius bei puošmenas, sudaro 71 % batviršio išorinio paviršiaus ploto“.

18

Manydamas, kad jo nagrinėjamos bylos baigtis priklauso nuo KN 64 skirsnio pozicijų ir pastabų išaiškinimo, Vestre Lansdret nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:

19

Pasak Ecco, pagrindinėje byloje nagrinėjama avalynė, kurios 71 % batviršio išorinio paviršiaus sudaro oda, atsižvelgiant į KN 64 skirsnio 4 pastabos a punktą, turi būti klasifikuojama visų pirma kaip KN 6403 pozicijai priskiriama avalynė su odiniais batviršiais.

20

Be to, oda nėra nei priedas, nei sutvirtinimas šio 4 pastabos a punkto prasme, o visiškai odinio batviršio, galimo puikiai naudoti ir be apatinės tekstilės medžiagos, negalima kvalifikuoti kaip „detalės“ KN 64 skirsnio 1 papildomosios pastabos prasme.

21

Iš šių teiginių Ecco daro išvadą, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamas sandalas turi būti klasifikuojamas KN 6403 pozicijoje kaip turintis „odinį batviršį“.

22

Danijos vyriausybė ir Komisija mano atvirkščiai, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamas sandalas turi būti klasifikuojamas kaip avalynė su tekstilės medžiagų batviršiais KN 6404 pozicijos prasme.

23

Danijos vyriausybė tvirtina, jog, nepaisant to, kad oda sudaro didžiausią pagrindinėje byloje nagrinėjamo sandalo batviršio dalį, ją reikia laikyti priedu ir (arba) sutvirtinimu KN 64 skirsnio 1 papildomosios pastabos prasme, nes oda padidina tvirtumą ir ją pašalinus apatinė medžiaga turi fizinę įprasto batviršio formą.

24

Pasak Komisijos, tekstilės medžiaga, kitaip nei oda, dengia visą išorinį sandalo paviršių ir yra pakankamai kieta bei tvirta. Taigi, pašalinus odą, ši medžiaga būtų avalynės formos ir labai prisidėtų suteikiant sandalui avalynės charakteristikas.

25

Kaip ir Danijos vyriausybė, Komisija taip pat nurodo, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamos prekės klasifikavimo klausimas buvo iškeltas 2003 m. kovo 18 d. ir 19 d. įvykusiame Muitinės kodekso komiteto susitikime, kuriame dalyvavusios valstybės narės sutarė, kad sandalai, kurių batviršiai yra iš tekstilės medžiagos su iš išorės prisiūtomis odos detalėmis, turėtų būti laikomi turinčiais batviršį iš tekstilės. Danijos vyriausybės teigimu, Muitinės kodekso komitetas padarė šią išvadą tuo pagrindu, kad tekstilės medžiaga buvo matyti ties batviršio kraštais ir, pašalinus odos detales, ji buvo KN 64 skirsnio 4 pastabos a punkte apibūdinto batviršio formos.

26

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamas sandalas turi būti klasifikuojamas KN 6403 pozicijoje kaip avalynė su odiniu batviršiu, ar KN 6404 pozicijoje kaip avalynė su tekstilės medžiagų batviršiu.

27

Iš pradžių reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką, siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir patikrinimų paprastumą, prekių tarifinio klasifikavimo lemiamas kriterijus turi būti nustatomas bendrai atsižvelgiant į tas jų objektyvias charakteristikas ir savybes, kurios apibrėžtos Kombinuotosios nomenklatūros pozicijoje ir skyriaus ar skirsnio pastabų formuluotėse (žr., be kita ko, 2007 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Medion ir Canon Deutschland, C-208/06 ir C-209/06, Rink. p. I-7963, 34 punktą).

28

Iš KN 6403 ir 6404 pozicijų formuluočių išplaukia, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamos avalynės klasifikavimas vienoje arba kitoje iš šių pozicijų turi būti atliekamas atsižvelgiant į medžiagą, iš kurios sudarytas batviršis.

29

Šiuo atveju viršutinė pagrindinėje byloje nagrinėjamo sandalo dalis iš esmės yra sudaryta iš odos ir tekstilės medžiagos. Oda ir tekstilės medžiaga prie viduriniojo pado pritvirtintos klijais.

30

Pagal KN 64 skirsnio 4 pastabos a punktą batviršio medžiaga turi būti nustatoma pagal jį sudarančią medžiagą, užimančią didžiausią išorinio paviršiaus plotą, neatsižvelgiant į priedus ir sutvirtinimus.

31

Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą išplaukia, kad oda, įskaitant suveržimo liežuvius bei puošmenas, sudaro 71 % batviršio išorinio paviršiaus ploto.

32

Tokiomis aplinkybėmis reikia nustatyti, ar didžiausią išorinio paviršiaus dalį sudaranti oda turi būti laikoma batviršiu, ar sutvirtinimu KN 64 skirsnio 4 pastabos a punkto prasme.

33

KN 64 skirsnio 1 papildomoji pastaba apibrėžia sutvirtinimus kaip medžiagines detales, dengiančias išorinį batviršio paviršių ir papildomai jį sutvirtinančias, nesvarbu, ar jos pritvirtintos prie pado.

34

Taip pat svarbu pažymėti, jog KN 64 skirsnio 1 papildomojoje pastaboje nurodyta, kad pašalinus sutvirtinimus turi matytis batviršio, o ne pamušalo charakteristikomis pasižyminti medžiaga.

35

Iš pirmiau išdėstytų motyvų išplaukia, kad, siekdamas pagrindinėje byloje nagrinėjamą sandalą klasifikuoti pagal KN, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti, ar pašalinus odą pagrindinėje byloje nagrinėjamo sandalo tekstilės medžiaga pasižymi batviršio charakteristikomis.

36

Taip bus tuo atveju, jei tekstilės medžiaga, nuo jos pašalinus odinius elementus, atliks batviršio funkciją, t. y. jei ji užtikrins tokį vartotojo pėdos išlaikymą, kad šis galės naudoti avalynę vaikščiojimui.

37

Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad tekstilės medžiagos negalima laikyti batviršiu remiantis vien tuo motyvu, kad pašalinus odą ji išlaiko batviršio formą. Pamušalas iš tiesų yra skirtas padengti jį gaubiančios medžiagos vidinę pusę, todėl visiškai tikėtina, kad jo forma sutampa su batviršio.

38

Be to, tai, kad tekstilės medžiaga matyti aplink odos kraštus ir ties kulnu, negali panaikinti galimybės pripažinti jį pamušalu.

39

SS paaiškinimų 64 skirsnio dalies „Bendrosios nuostatos“ D punkto antrojoje pastraipoje nurodant, kad galimo pamušalo sudėtis neturi įtakos avalynės, kurios batviršis sudarytas iš dviejų ir daugiau medžiagų, klasifikavimui, netiesiogiai pripažįstama, jog kai kuriose vietose pamušalas gali matytis, t. y. būti nepadengtas batviršio medžiaga.

40

Tokį aiškinimą patvirtina KN 64 skirsnio 1 paaiškinamosios pastabos b punktas, kaip matyti iš 2006 m. vasario 28 d. Komisijos paskelbtų KN paaiškinimų (OL L 50, p. 1) su 2006 m. spalio 28 d. klaidų ištaisymu (OL C 260, p. 18), kuris, nors ir netaikytinas pagrindinės bylos aplinkybėms, patikslina, kad „pamušalas nėra matomas išoriniame avalynės paviršiuje, išskyrus atvejus, kai jis naudojamas, pvz., kaip aulo krašto paminkštinimas“.

41

Kalbant apie pagrindinėje byloje nagrinėjamą sandalą, reikėtų nurodyti, pirma, kad panašu, jog viršutinės dalies tekstilės medžiaga yra sąlygiškai nestabili ir elastinga, o pašalinus odą, atrodo, būtų pašalinti ir suveržimo liežuviai, ypač esantys ties viršutine kelties dalimi. Antra, reikia konstatuoti, kad tekstilės medžiaga tiesiogiai liečia pėdą, ir taip išvengiama odos kontakto su ja. Trečia, panašu, jog tekstilės medžiagos matymosi ties odos kraštais ir kulnu paskirtis yra padaryti šios avalynės nešiojimą komfortiškesnį.

42

Šie argumentai leidžia manyti, kad pašalinus odą tekstilės medžiaga nebegalėtų išlaikyti pėdos; dėl to ši medžiaga nepasižymi batviršio charakteristikomis, o atlieka didesnį komfortą naudotojui užtikrinti skirto pamušalo funkciją.

43

Tačiau šiuo atžvilgiu būtinas išvadas turi padaryti nacionalinis teismas.

44

Tuo atveju, jeigu jis padarytų išvadą, kad pati tekstilės medžiaga savaime pasižymi batviršio charakteristikomis, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pagrindinėje byloje nagrinėjamą sandalą turėtų klasifikuoti KN 6404 pozicijoje.

45

Tačiau tuo atveju, jei jis prieitų prie priešingos išvados, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pagrindinėje byloje nagrinėjamą sandalą turėtų klasifikuoti KN 6403 pozicijoje.

46

Šiuo antruoju atveju faktiškai arba pati oda savaime pasižymi batviršio charakteristikomis ir todėl pagrindinėje byloje nagrinėjamas sandalas priskirtinas KN 6403 pozicijai, arba ji jomis nepasižymi ir pagrindinėje byloje nagrinėjamo sandalo batviršis turi būti laikomas sudarytu ir iš tekstilės medžiagos, ir iš odos. Tačiau kadangi, vadovaujantis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo išvadomis, oda sudaro 71 % batviršio išorinio paviršiaus, ją reikia laikyti medžiaga, užimančia didžiausią išorinio paviršiaus plotą KN 64 skirsnio 4 papildomosios pastabos a punkto prasme. Dėl to minėtą sandalą taip pat reikėtų klasifikuoti KN 6403 pozicijoje.

47

Galiausiai Muitinės kodekso komiteto nuomonė, į kurią pateikiama nuoroda Teisingumo Teismui pateiktose pastabose, negali sukliudyti pagrindinėje byloje nagrinėjamo sandalo klasifikuoti KN 6403 pozicijoje. Iš tiesų, pagal nusistovėjusią teismo praktiką, nors šio komiteto išvados ir yra svarbios priemonės užtikrinant valstybių narių muitinės įstaigų vienodą Muitinės kodekso taikymą ir dėl to gali būti laikomos teisėtomis šio kodekso aiškinimo priemonėmis, jos neturi privalomos teisinės galios (2006 m. gegužės 11 d. Sprendimo Friesland Coberco Dairy Foods, C-11/05, Rink. p. I-4285, 39 punktas). Teisingumo Teismas yra net papildomai nurodęs, kad prireikus gali būti nagrinėjama, ar šių nuomonių turinys atitinka pačias Muitinės kodekso nuostatas ir nekeičia jų apimties (šiuo atžvilgiu žr. 1980 m. liepos 11 d. Sprendimo Chem-Tec, 798/79, Rink. p. 2639, 11 punktą).

48

Todėl į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, jog KN reikia aiškinti taip, kad sandalas, koks nagrinėjamas pagrindinėje byloje, su guminiu išoriniu padu, kurio viršutinė dalis sudaryta iš dviejų odos dangalų, klijais pritvirtintų prie viduriniojo pado ir vienas su kitu susietų odiniais suveržimo liežuviais su „velcro“ juostelėmis, ir kurio 71 % batviršio išorinio paviršiaus sudaro oda, o apatinė odos dalis padengta ties kraštais matoma elastinga tekstilės medžiaga, priskirtinas:

49

Ecco mano, kad KN 64 skirsnio 1 papildomoji pastaba gali patikslinti klasifikavimą, išplaukiantį iš KN pozicijų ir šio skirsnio 4 pastabos b punkto formuluočių, tačiau ji negali lemti to, kad batviršis, kuris pagal minėtą papildomąją pastabą laikomas turinčiu odinį batviršį, atvirkščiai, būtų laikomas turintis batviršį iš tekstilės medžiagos.

50

Ji papildomai nurodo, kad jei KN 64 skirsnio 1 papildomosios pastabos „sutvirtinimų“ sąvoką reikėtų aiškinti taip, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamą sandalą reikia laikyti turinčiu batviršį iš tekstilės medžiagos, ši nuostata būtų nesuderinama su šio skirsnio 4 pastabos a punktu ir dėl to – negaliojanti. Tačiau Ecco tvirtina, kad tinkamai aiškinama ši papildomoji pastaba negali lemti rezultato, kuris būtų kitoks nei tiesiogiai išplaukiantis iš minėtos 4 pastabos a punkto.

51

Danijos vyriausybė ir Komisija siūlo Teisingumo Teismui atsakyti, kad KN 64 skirsnio 1 papildomoji pastaba yra suderinama su šios skirsnio 4 pastabos a punktu.

52

Savo antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia dėl KN 64 skirsnio 1 papildomosios pastabos galiojimo šios skirsnio 4 pastabos a punkto atžvilgiu.

53

Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, jog šis klausimas buvo iškeltas dėl pagrindinėje byloje Ecco pateikto argumento, kad KN 64 skirsnio 1 papildomoji pastaba būtų nesuderinama su šio skirsnio 4 pastabos a punktu tuo atveju, jei jo išaiškinimas lemtų avalynės, kurios didžiausią išorinio paviršiaus ploto dalį sudaro batviršio formos oda, klasifikavimą KN 6404 pozicijoje dėl to, kad pati apatinė tekstilės medžiaga yra batviršio formos.

54

Šiuo atžvilgiu pakanka konstatuoti, pirma, kad KN 64 skirsnio 4 pastabos a punktas aiškiai numato, jog sutvirtinimais galinčios būti detalės neturi jokio poveikio avalynės batviršio medžiagos nustatymui jos klasifikavimo KN tikslu. Šis patikslinimas pateikiamas nedarant jokios nuorodos ar apribojimo dėl šių sustiprinimų dengiamo ploto.

55

Kita vertus, reikia pažymėti, kad KN 64 skirsnio 1 papildomoji pastaba, kaip matyti iš jos pavadinimo, paaiškina tik tam tikrus sutvirtinimų sąvokos minėtos 4 pastabos a punkto prasme elementus ir ypač šių sutvirtinimų funkciją.

56

Tokiomis aplinkybėmis nėra prieštaravimo tarp KN 64 skirsnio 4 pastabos a punkto turinio ir šio skirsnio 1 papildomosios pastabos, dėl kurio reikėtų kelti klausimą dėl pastarosios galiojimo.

57

Todėl į antrąjį klausimą reikia atsakyti taip: KN 64 skirsnio 1 papildomoji pastaba yra suderinama su šio skirsnio 4 pastabos a punktu.

58

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia: